Stephen Hawkingas buvo britų fizikas teoretikas, kosmologas ir rašytojas, kurio gyvenimas įkvėpė tūkstančius žmonių nepaisant fizinės negalios. Nors jo kūnas likdavo prijungtas prie vežimėlio, jo protas skriejo tarp kvantinių teorijų ir visatos paslapčių, o jo darbai paliko neištrinamą žymę moksle.
Gyvenimo kelias: nuo aukštumų iki Didžiojo projektavimo
Stephen Hawkingas gimė 1942 metų sausio 8 dieną Oksforde, Anglijoje. Mokslininkas studijavo fiziką Oksfordo universitetuose, o 1962 metais pradėjo doktorantūrą Kembridže. Iš pradžių jo ateitį buvo prognozuota tik kelias metus gyventi dėl motorinės nervų ligos šoninės amiotrofinės sklerozės (ALS), tačiau ligai pajutus jo iššūkį, Hawkingas tęsė mokslą ir mokslinę veiklą kelias dešimtmečius. 1979-2009 m. jis buvo Kembridžo Lucaso matematikos profesorius ir laikomas vienu iš prestišiškiausių akademinių postų pasaulyje.
Jo įžymiausios idėjos ir darbo sritys buvo bendrojo reliatyvumo ir juodųjų skylių fizika. 1970-aisiais Hawkingas ir Denisas Sciama tyrinėjo juodąsias skyles kartu; vėliau su Rogeriu Penrose’u jie tyrinėjo juodųjų bedugnių (juodųjų skylų) ir Didžiojo sprogimo (DS) santykį, ieškodami visatos kilmės mechanizmų. Jo darbas paskatino teiginius apie mini juodąsias skyles ir jų savybių ryšį su kvantine mechanika bei termodinamika.
Hawkingas su kitais mokslininkais matavo visatos spinduliavimą, analizavo kosminį mikrobangų foną ir dėstė įdomias idėjas apie visatos plėtimą. Jo nuoseklus vadovavimas kvantinei gravitacijai ir spinduliavimui padėjo formuoti supratimą apie kosmoso raidą bei universalių dėsnių ryšius.
Temos ir idėjos, kurias išskyrė Hawkingas
- Trumpa laiko istorija: klausimas, kodėl Visata egzistuoja ir kaip ji prasidėjo, - šios mintys dažnai cituojamos jo knygose ir interviu.
- Juodosios skylės spinduliavimas: Hawkingas teigė, kad juodųjų skylių spinduliavimas įvyktų dėl kvantinių procesų, ir kad jos gali išnykti laikui bėgant, provokuodamas naujas idėjas apie laiką ir entropiją.
- Visatos plėtra ir kosmoso entropija: vertinimai apie tai, kaip didėja visatos entropija ir kaip tai susiję su Didžiojo sprogimo prielaida bei kosminių struktūrų evoliucija.
- Relatyvumo ir kvantinės mechanikos sankirta: Hawkingas ieškojo būdų sujungti šias dvi didžiąsias teorijas, kad paaiškintų visatos elgesį ekstremaliomis sąlygomis.
Apie mirtį ir požiūrį į gyvenimą
„Nebijau mirties, bet mirti neskubu. Turiu dar daug ką nuveikti“, - sakė Hawkingas. Jo perspektyva į gyvenimą buvo įkvėpimo šaltinis daugeliui, kai jis tvarkė savo pašalinių įteisinimus ir stengėsi paskleisti žinias apie Visatą vaikams ir suaugusiems.
Taip pat skaitykite: Invalidumas ir moksliniai pasiekimai
Apie ligą ir iššūkius
„Mano lūkesčiai buvo sumažinti iki nulio, kai man buvo 21 metai. Nuo tada viskas buvo premija“, - 2004 metais sakė Hawkingas interviu. Ir po diagnozės jis niekada neprarado aistros mokslo: augo nuolatinė paieška, kaip kompensuoti kalbos sunkumus, kuriais prireikė ACAT sistema, skaitmeninė klaviatūra ir sintezatorius, leidžiantys jam toliau skaityti paskaitas ir rašyti knygas. Jo įgūdžiai ir kūrybiškumas lėmė, kad jo paskaitos tapo nauju mokymo būdu, leisdamos laiką su žiniomis net ir esant didelėms kliūtims.
Dėmesio orientavimas į ateiviją ir kosmosą
„Manau, tai būtų tragedija. Nežemiški gyventojai veikiausiai būtų daug labiau pažengę nei mes. Istorija, kuomet labiau pažengusios rasės sutikdavo primityvesnes, šioje planetoje nebuvo labai laiminga.“ Hawkingas dažnai išreiškė atsargų požiūrį į kontaktą su ateiviais ir jų galimą įtaką Žemėje. Taip pat jis įspėjo apie dirbtinio intelekto rizikas: „Primityviosios dirbtinio intelekto formos gali būti naudingos, tačiau visiško dirbtinio intelekto sukūrimas gali reikšti žmonių rasės pabaigą.“
Be to, Hawkingas pasidalino nuomone apie Dievą ir Visatos kilmę: „Nebūtina kviesti Dievo, kad būtų uždegtas dagtis ir Visata būtų paleista veikti“, - rašė 2010-aisiais pasirodžiusioje knygoje Didysis projektas.
Knygos, sovietybės ir populiarinimas
1988 metais pasirodė „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time), tapusi pasauliniu bestseleriu ir parodžiusi Hawkingą kaip mokslo žvaigždę. Jo dukra Lucy Hawking su tėvu bei kitu mokslininku sukūrė penkių knygų seriją vaikams, kuri supažindina jaunimą su Visatos paslaptimis ir kosmoso dėsnių pagrindais. Pirmoji dalis „Džordžas ir Visatos paslaptys“ pasirodė 2007 metais, o vėliau sekė „Džordžas - Visatos lobių ieškotojas“ (2009), „Džordžas ir Didysis sprogimas“ (2011), „Džordžas ir Neįveikiamas kodas“ (2014) bei „Džordžas ir Mėlynas mėnulis“.
Hawkingas buvo aktyvus viešosios erdvės dalyvis: pasirodė televizijos laidose, jo balsu prabilo animacinis personažas „Simpsonai“, jis demonstravo savo mintis per dokumentines laidas „Into the Universe with Stephen Hawking“ bei netgi dalyvavo iššūkiuose su ledinio vandens kibiru. Jo palikimas tęsiasi per mokslinį darbininkų darbą, knygas ir populiarinimą, aptinkantį žmones Skyriaus mokslo srityje ir visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Sapno aiškinimas: žmogus vežimėlyje
Mirė ir paveldas
Stephen Hawkingas mirė 2018 m. kovo 14 d. Kembridže, Jungtinėje Karalystėje, eidamas 76-uosius metus. Jo artimieji išreiškė gilų skausmą ir pagarbą jo nuveiktiems darbams. Jo gyvenimo istorija tapo įkvėpimu begalinėms pastangoms įveikti sunkumus, o jo teigiamas požiūris į žinias ir mokslo populiarinimą išliko kaip pavyzdys besikeičiančiam pasauliui.
Apibendrinimas
Hawkingas pasižymėjo ne tik išskirtiniu intelektu, bet ir gebėjimu išlikti nuosekliai aktyviu moksle net po daugelio kliūčių. Jo darbai kosmologijos, juodųjų skylių fizikos ir kvantinės gravitacijos srityse padėjo formuoti mūsų supratimą apie Visatą, o jo knygos ir populiarinimas padėjo įkvėpti naujas kartas siekti žinių be baimės dėl kliūčių.
Taip pat skaitykite: Darbo krūvio valdymas
tags: #mokslininkas #invalido #vezimelyje