Kiekvienas mūsų vis daugiau laiko praleidžiame internete - skaitome naujienas, naršome socialiniuose tinkluose, o kartais dalinamės net labai asmeniškais išgyvenimais ar kasdienybės detalėmis. Per karantiną, dažno vaiko tėvai pastebi, kad atžalą vis sunkiau įkalbėti atsitraukti nuo vieno ar kito išmanaus įrenginio ekrano, o net 76 proc. kartais kyla poreikis aptarti grėsmes ir rizikas, susijusias su kompiuteriniais žaidimais ir socialiniais tinklais.“
„Rinkis Gyvenimą“ laidoje kalbėjome su ekspertėmis apie priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų ir socialinių tinklų. PSO oficialiai pripažino priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų 2018 m. liga. Nors kol kas priklausomybės nuo socialinių tinklų nepripažinta liga, psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė įspėja, kad tai gali tapti realybe, ir jau dabar pastebima, kaip kai kurie žmonės baiminasi realybės, kai įsitvirtina socialiniuose tinkluose.“
Engl. Tyrimai rodo, kad impulsų valdymo sunkumai yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių: „toks asmenybės tipas“ turi didesnį nerimo ir neigiamų emocijų rizikos lygį, kartais pasireiškiant kontrolių stokos požymiais ir netgi agresyviu elgesiu. V. Liaugaudaitė teigia, kad nors tyrimai dar yra preliminarūs, jie atskleidžia, jog impulsų kontrolė ir poreikių patenkinimas elektroninėje erdvėje gali būti siejami su priklausomybės plėtros rizika. „Du tokie asmenybės bruožai, kurie tikrai siejami su polinkiu tiek į kompiuterinius žaidimus, tiek į socialinius tinklus - ekstravertai ir atvirumas pokyčiams.“
Kalbant apie amžiaus grupes, profesorė L. Bulotaitė atkreipia dėmesį: nors dažniausiai priklausomybė išsivysto vaikams, suaugusieji taip pat nėra išimtys. Ji pabrėžia, kad psichikos sveikatos specialistai jau dabar stebi, jog kai kurie žmonės įsitraukia į socialinius tinklus taip stipriai, jog nutraukia ryšius su realiu pasauliu. „Kai žmonės atitrūksta nuo realaus gyvenimo, jie gyvena tik socialinėje erdvėje, ir kyla daugybė problemų - jie nenori į paskaitas, nei į susitikimus su draugais.“
Lietuvoje karantino laikotarpiu jaunimas praleidžia daugiau laiko internete: „mūsų tyrimas, kuriame vertinama Lietuvos jaunų suaugusių asmenų savijauta ir probleminis interneto naudojimas COVID laikotarpiu, atskleidė, jog 76 proc. tyrimo dalyvių internete leidžiamą laiką pandemijos metu tik ilgėjo.“ Tačiau dauguma šio laiko skiriama akademiniams tikslams, nors dalis asmenų patiria problemų dėl laiko aukojo vartojimui bei realaus gyvenimo vengimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams mokykloje
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog priklausomybė gali pasireikšti net ir vaikams, todėl svarbu anksti įtarinėti problemą ir imtis priemonių. „Dabar, kai prasidėjo pandemija, galime tikėtis, kad tokių žmonių bus vis daugiau, nes žmonės įpranta naudoti socialinius tinklus ir gali nenorėti grįžti į realybę“, - sako L. Bulotaitė. V. Liaugaudaitė priduria, kad svarbu stebėti elgesį: miegą, nuotaiką, gebėjimą susikaupti, bei sociuminį gyvenimą, norint įvertinti probleminio interneto naudojimo simptomus ir pradėti koregavimo priemones, kai to reikia.
Priklausomybės požymiai gali būti įvairūs: miegą keičia laiką praleidžiant internete, sunku užverti įprastą veiklą, apleidžiami namų darbai, o artimiesiems pranešama apie neigiamą nuotaiką ir nerimą. „Jeigu tą blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto, vadinasi, turime probleminio interneto naudojimo simptomus“, - perspėja V. L. Bulotaitė.
Kaip atpažinti ir ką daryti tėvams
Priklausomybė dažnai signalizuoja fizinę ir psichinę įtampą: regos, kaklo, pečių skausmus, riešo kanalo sindromą ir kt. Todėl svarbu riboti laiką prie ekranų ir skatinti dėmesį skiriant alternatyvioms veikloms. „Pagrindinė profilaktikos priemonė - darbo laiko kompiuteriui trumpinimas ir pertraukos, kurios turėtų būti reguliarios“, - teigia L. Škėmienė. Ji pabrėžia, jog svarbu, kad kompiuteris būtų matomoje vietoje, o šeima aktyviai dalyvautų laisvalaikio planavime ir skirtingose veiklose.
Kitas žingsnis - kalbėtis apie pavojus ir sąmoningai valdyti savo elgesį. Net jei pandemija tęsis, galima įtraukti sąmoningumo praktikas, skatinti realų bendravimą, o ne tik virtualų. „Reikia kalbėti apie pavojus ir sąmoningai valdyti elgesį“, - priduria L. Bulotaitė. Ji siūlo tėvams ir šeimoms kartu sekti elgesio pokyčius, siekti harmonijos tarp skaitmeninių poreikių ir fizinio bei socialinio gyvenimo.
Drąsiai paminėta patirtis: vienas profesorius ir psichoterapijos praktikai teigia, kad priklausomybės gydymas apima ir kognityvinės elgesio terapijos (KET) principus. „Dažnai taikoma 15-os sesijų terapija grupėje ir papildomai 10 individualių užsiėmimų. Taikant abstinenciją - laikinu ar ilgalaikiu žaidimų atsisakymu - pacientams padeda įveikti priklausomybę“, - pasakoja Dr. K. Volflingas. Pavojų gali kelti ir avatarų, su kuriais žaidėjai užmezga emocinį ryšį, išsiskyrimas; pacientai rašo atsisveikinimo laiškus, o avatarų šalinimas gali sumažinti atkryčio riziką.
Taip pat skaitykite: Ugdymo inovacijos
Pagrindinės rekomendacijos tėvams: stebėti vaiko elgesį, riboti naudą laiką, skatinti kitus užsiėmimus, atvirai diskutuoti apie tai, kas vaikui žaidimuose patrauklu. Jei vaikas demonstruoja agresijos požymius arba pradeda vengti realaus bendravimo - verta kreiptis į specialistus. Svarbu pažinti vaiko poreikius ir suteikti galimybių patenkinti juos realiame gyvenime be nuolatinio prisirišimo prie interneto.
Svarbu prisiminti, kad kompiuteriai ne visada yra blogis. Naudojant saikingai ir tikslingai, jie gali būti profesionalus pagalbininkas ugdymo procese ir kūrybinių užsiėmimų priemonė. Tačiau būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp skaitmeninio pasaulio ir realaus gyvenimo, skatinti bendravimą šeimoje ir socialinį dalyvavimą mokykloje bei laisvalaikio veiklose.
Duomenų įtraukimas ir praktiniai pavyzdžiai
- 94-99% paauglių naudojasi internetu; pandemija didina priklausomybę ir skaitmeninio laiko poreikį.
- RAŠYKLĖS, susijusios su priklausomybe, apima: suvokimo about skaitmenins rizikas, mokyklų programas, kurias įgyvendina Lietuvos mokyklose, bei konsultacijas mokytojams ir socialiniams darbuotojams.
- Dalyvavusios mokinių grupės nagrinėjo socialinių tinklų poveikį ir siūlė sprendimus: ribojimas laiką, sistemingas dienos grafikas, daugiau fizinės veiklos ir socialinių kontaktų realiame pasaulyje.
- Teatro metodas kaip priemonė atskleisti problemą ir ugdyti empatiją, komandinį darbą bei gebėjimą greitai reaguoti - vienas iš veiklos formų projekte.
Rinkis Gyvenimą ir Lietuvos mokslininkų iniciatyvos parodė, jog problemos įvairovė reikalauja kompleksinių sprendimų: prevencijos, švietimo, psichologinės pagalbos ir šeimos įsitraukimo. Svarbiausia - sąmoningai suvokti, kad nors technologijos suteikia daug galimybių, jos turi būti naudojamos atsakingai ir subalansuotai, su aiškiu tikslu ir ribomis.
Taip pat skaitykite: Tėvų sutikimas dėl SUP
tags: #mokiniu #priklausomybe #kompiuteriui