Visų pirma norime padėkoti už priimtą iššūkį į švietimo sistemą įnešti socialinių inovacijų ir socialinio verslumo mokymą. Pirmoji metodikos dalis yra skirta Mokytojui, kuris yra pasiruošęs su mokiniais kalbėtis apie kitokio pobūdžio verslą. Siekiame Jums suteikti žinias, kurios bus reikalingos klasėse ugdant jaunus žmones, padedant jiems praktiškai kurti socialinius verslus. Šioje dalyje trumpai pristatysime socialinių inovacijų ir socialinio verslo idėją, šiandieninę situaciją ir veikiančius socialinio verslo modelius.
I. Pradėkime nuo pradžių
Pasaulis vystosi labai sparčiai, dar visai neseniai net svajoti negalėjome apie asmeninius nešiojamus kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. O ką jau kalbėti apie elektromobilius ar save vairuojančius automobilius. „Uber“ - didžiausia pasaulyje taksi paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno automobilio. Kaip tai įmanoma? „Airbnb“ − didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas, kuriam tiesiogiai nepriklauso nei viena lova. Hyperloop − inovacija netolimoje ateityje pakeisianti ne tik mūsų keliones, bet, matyt, ir gyvenimo būdą. Alternatyva traukiniui − kapsulės, kurios, manoma, judės 1000 km/h greičiu. Kaip tai keičia gyvenimo būdą? Pavyzdžiui, žmogui dirbančiam Vilniuje tai leistų gyventi Varšuvoje, o pietauti Rygoje. Tačiau kaip mums sekasi spręsti opiausias valstybės socialines problemas? Papildoma statistika, kuri nedžiugina: kas 10 žmogus Lietuvoje turi įsiskolinimų, kurie yra administruojami antstolių, pagal savižudybių skaičių lyderiaujame Europoje.
Socialinės inovacijos, šiame kontekste, yra suprantamos kaip nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas yra įgalinti alternatyvias idėjas, tinklus ar organizacijas, pilietinę visuomenę, žmones ir technologijas, ieškoti, sujungti ir panaudoti reikiamus resursus. Antakalniečių sodas. Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą. Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Todėl grupė aktyvistų nusprendė skirtinguose miestuose, skirtingose vietose pakabinti supynes. Be jokių projektų, finansų ar leidimų. Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos. Pirmąją Bibliotekėlę pastačiusi savo daugiabučio namo kieme, iniciatorė net nesitikėjo, kad tai išaugs į didesnį judėjimą.
II. Inovatyvios idėjos, pažangios nevyriausybinės organizacijos, kuria labai didelę vertę, nuostabu, kada gražioms idėjoms pavyksta veikti ir augti remiantis savanorišku darbu, kada veiklą žmonės sutapatina su savo pomėgiais. Čia atsiranda socialinio verslo sąvoka. Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes. Verslo socialinė atsakomybė reiškia, kad verslas vykdydamas savo veiklą − parduodamas prekę ar paslaugą, dalį gauto pelno skiria socialinės problemos sprendimui. Verslo organizacija dažniausiai šiuos pinigus paaukoja nevyriausybinei organizacijai ar projektui, kuris sprendžia jiems aktualią problemą. Šiuo atveju socialinis verslas yra viduryje tarp jų − organizacija sprendžia aiškią ir pamatuojamą socialinę ar aplinkosauginę problemą, tačiau tam sukuria finansiškai tvarų modelį. Idealiu atveju socialinis verslas 100 proc. Pirmasis socialinio verslo principus įvardijo ekonomistas Dr. M. Yunus, kuris už mikro-kreditavimo sistemos sukūrimą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai buvo pirmasis socialinis verslininkas, kuris gavo tokio lygio apdovanojimą. Teorinę sistemą M. Banko veikimo prielaidos buvo labai paprastos: besivystančio pasaulio valstybėje žmogui yra labai sunku išeiti iš skurdo rato. Norint pradėti labai smulkų verslą yra reikalinga 27 dolerių investicija. Tačiau šios pinigų sumos sutaupyti ar pasiskolinti skurstančiam žmogui besivystančio pasaulio valstybėje yra beveik neįmanoma. Todėl M. Yunus sukūrė banką grįstą pasitikėjimu − žmogus mažą pinigų sumą gali pasiskolinti be jokio užstato. 2010 metais „Grameen Bank“ pelnas buvo beveik 11 mln.
III. Socialinio verslo aplinka Lietuvoje
Socialinio verslo aplinka Lietuvoje vystosi nuo 2012 metų, kuomet pasidarė aišku, kad dalis nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo veiklą, nebetelpa į tradicinio tokio pobūdžio organizacijos suvokimo rėmus. Nuo 2012 metų buvo pradėti organizuoti tradiciniai socialinio verslo renginiai (socialinių inovacijų festivalis „BiZzZ“, nuo 2013 metų − „Gerų idėjų vakarėliai“), kurių pagrindinis siekis buvo burti socialinių inovatorių ir socialinio verslo bendruomenę, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir idėjų sklaidą. 2014 metais Lietuvoje Britų Taryba, LR Ūkio ministerija, organizacija NVO Avilys ir programa „Kurk Lietuvai“ suorganizavo pirmąjį socialinio verslo forumą − politikos formavimo renginį, kurio pagrindinis tikslas tuo metu buvo gerinti politinę, socialinę ir ekonominę aplinką socialinio verslo kūrimui Lietuvoje. Mažiau nei po metų LR Ūkio ministerija su partneriais parengė ir patvirtino socialinio verslo koncepciją, kartu su priemonių planu - tai buvo Socialinio verslo forumo rezultatas. Dokumente buvo apibrėžta kaip Lietuvoje suprantamas socialinis verslas. Taip pat 2015 metais Lietuvoje veiklą pradėjo dvi socialinio verslo skatinimo programos − „Socifaction“ ir „Reach for Change“. Šių programų tikslas yra stiprinti naujas ir jau pažengusias socialinio verslo iniciatyvas ir bendrai gerinti ekonominę, politinę ir socialinę aplinką. 2016 metais socialinį verslą pasiekė pirmosios investicijos.
Taip pat skaitykite: socialinių tyrimų miestuose metodika
IV. Socialinio verslo modeliai
Socialinio verslo modeliai, kurių pagrindu derinamas socialinių problemų sprendimas ir finansinė grąža, gali būti labai įvairūs, tačiau teorijoje apibrėžiami trys pagrindiniai, vyraujantys modeliai. Socialinio verslo modelis, kuriame verslo ir socialinio poveikio veiklos yra atskiriamos. „Humana“ - socialinis verslas, kuris veikia ir Lietuvoje. „Jerry Bottle“ − socialinis verslas gaminantis ir parduodantis daugkartinio naudojimo buteliukus vandeniui Jungtinėje Karalystėje. Socialinio verslo modelis, kurio siekis yra suderinti komercinę veiklą (verslą) su socialiniu sprendimu. Šiuo atveju komercinė veikla galėtų veikti ir be socialinės, tačiau veiklos sąmoningai sujungiamos tam, kad būtų kuriamas didesnis socialinis poveikis. Dažniausiai šio modelio organizacijos, socialiniai verslai, tiesiogiai įdarbina pažeidžiamos grupės atstovus. Šiame modelyje svarbu tai, kad kai didėja pelnas, mažėja socialinis poveikis; arba atvirkščiai: kai socialinis poveikis auga - pelnas mažėja. Pavyzdžiui, įdarbinama daugiau tikslinei grupei priklausančių atstovų, daugiau socialinių darbuotojų ar kitų specialistų, natūralu, kad šiuo atveju pelnas mažėja. Salotų baras „Mano Guru“. Socialinis verslas veikia kaip kavinė Vilniaus miesto centre, siūlo skanų maistą ir gerą aptarnavimą. Tuo pačiu metu tai yra profesinės reintegracijos programa, kur virtuvėje, barmenais ir padavėjais dirba priklausomybių turėję asmenys arba asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų. Socialinis verslas „Socialinis taksi“. Tai yra transporto paslauga žmonėms, judantiems vėžimėlio pagalba, veikianti Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Klaipėdos raj., Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Visagine ir Daugpilyje. Paslauga yra sukurta siekiant išspręsti iššūkį, kad miestuose transportas, pastatai ir gatvės nėra tinkamai pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. „Socialinis taksi“ yra 24/7 principu veikianti paslauga, pats žmogus iš tikslinės grupės ar jo artimasis, socialinis darbuotojas gali užsisakyti paslaugą per elektroninę sistemą ar telefonu.
V. Lietuvos socialinio verslo plėtra ir svarstymai
Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principals, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“. Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc. Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą. Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui.
Socialinė inovacija (angl. social innovation) - tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - CSR - yra įmonių ideologija, kuri į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su suinteresuotaisiais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Tačiau šią ideologiją praktikuoja įmonės, kurių pagrindinis tikslas - pelno maksimizavimas. Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų - pinigų aukojimas socialiniams tikslams. Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims - nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims. Pagal Nobelio premijos laureato Dr. Muhammad Yunus įžvalgas, socialinis verslas - tai verslo forma, kuriame socialinė organizacijos misija vykdoma kartu su ekonomine veikla. Tokia organizacija taiko privataus sektoriaus metodus siekdama viešojo sektoriaus tikslų ir sugeba visiškai save išsilaikyti vykdydama komercinę veiklą. Tokiu pat principu socialinis verslas gali būti suprantamas kaip organizacijų tinklas, kuriame inovatyvi veikla ar struktūra yra panaudojama vykdant ekonominę veiklą, pvz., prekių tiekimą, produkcijos ar paslaugų teikimą. Tai - reiškinys, kuris Lietuvoje vis dar yra naujas, bet reikšmingas plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, kaimo bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.
Taip pat skaitykite: slaugos planas pacientams, sergantiems mišriu nerimo ir depresijos sutrikimu
Taip pat skaitykite: Diagnozės ypatumai: autizmas ir specifinis mišrus raidos sutrikimas
tags: #misrus #paslaugu #socialiniu #finansavimas