Mirtis slaugoje - tai ne tik medicininis įvykis, bet ir etinė, psichologinė bei socialinė patirtis, kurioje paciento orumas, fizinis komfortas ir santykiai su artimaisiais tampa kertiniais priežiūros elementais. Paciento orumas Lietuvoje yra ir žmogaus teisė, ir konstitucinė teisė, tačiau daugeliu atvejų tai išlieka siekis, o ne realybė.
„Būti išgirstam“ apėmė pagrindinių temų elementus ir buvo nustatyta kaip pagrindinė gyvenimo pabaigos (GP) orumo sudedamoji dalis arba esmė. Išgirsti ir pripažinti mirštančius asmenis yra specifinis įgūdis, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Orumo samprata GP: tarptautiniai ir nacionaliniai akcentai
Visi tyrimai, susiję su orumu gyvenimo pabaigoje (GP), yra atliekami šalies ir kultūros kontekste. Taigi šiame orumo suvokimo paskutiniais gyvenimo tarpsniais tyrime svarbu atsižvelgti į lietuvių gyvenimo sąlygas ir sveikatą.
Guo ir Jacelonas apibendrino orumo apibrėžimą iš tyrimo, kurį jie peržiūrėjo. Jų apibrėžimas yra toks: oriai mirti yra pagrindinė žmogaus teisė; tai subjektyvi patirtis ir kitų įtakojama vertybė; tai reiškia mirties procesą, kuriam būdingos šios savybės: miršta su minimaliais simptomais ir ribotu invaziniu gydymu, buvimas žmogumi ir buvimas savimi, didžiausio savarankiškumo ir nepriklausomybės išsaugojimas, egzistencinių ir dvasinių tikslų siekimas, savigarba ir kitų gerbimas.
Guo ir Jacelono sintezė rodo, kad sunku apibrėžti nusakytą orios mirties apibrėžimą, nors tai visuotinai suprantama kaip pageidautina būsena. Apibrėžimas apima teisės komponentus, patirtį, vertę ir procesą, turintį savybių rinkinį. Šis masyvas atspindi orios mirties sudėtingumą ir kintamumą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Lietuvos kontekstas: sveikatos rodikliai ir GP priežiūros poreikiai
Gyvenimo kokybė buvo plačiai ištirta, ji skirtinga. „Numbeo“ Lietuvą vertina kaip 19 vietą pagal aukščiausią gyvenimo kokybę (skalės balas 160,29), kiek žemiau Ispanijos (163,48) ir JAV (163,60) ir kiek aukščiau už Portugaliją (159,83) ir Čekiją (157,49). Tačiau šis vaizdas prieštarauja duomenims ne tiesiogiai apie sveikatos priežiūros sistemas, o apie dviejų dažniausių mirties priežasčių - vėžio ir širdies ligų - paplitimą.
Lietuvoje sergamumas vėžiu yra 16 procentų didesnis nei visoje Europoje (184 iš 100 000, palyginti su 159 iš 100 000 2018 m.). Lietuvoje sergamumas išemine širdies liga sumažėjo nuo nepriklausomybės atgavimo krizių 1990 m., kai 100 000 gyventojų teko 428 atvejai. Tačiau 2018 m. Lietuvos rodiklis buvo 276 iš 100 000, o tai vis dar gerokai viršija bendrą Europos rodiklį - 67 iš 100 000. Kadangi daugelis šių asmenų mirs dėl savo būklių, šie rodikliai turi svarbių pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų teikimui. Šie duomenys teikia informacijos apie priežiūros poreikius GP.
Slaugytojo vaidmuo GP: orumas, komunikacija, klinikinė praktika
Buvo nustatytos keturios pagrindinės temos apie GP orumą: fizinis komfortas, globos ir mirties vieta, mirties padariniai kaip tabu ir socialiniai santykiai ir bendravimas. Penktoji visa apimanti tema „Būti išgirstam“ apėmė pagrindinių temų elementus ir buvo nustatyta kaip pagrindinė GP orumo sudedamoji dalis arba esmė.
Daugelyje tyrimų, apie kuriuos pirmą kartą pranešta 2000-ųjų pradžioje, Chočinovas ir jo kolegos ėmėsi orumo koncepcijos GP medicinos kontekste. Orumo supratimo ir skatinimo sistema apėmė paciento, sutuoktinio ir gydytojo perspektyvas. Orumo studijos GP padarė pažangą per pastaruosius 20 metų.
Profesionalų požiūrio į GP orumą tyrimai remiasi priemonėmis ar skalėmis, susijusiomis su orumo aspektais. Šiose skalėse numanomas a priori prielaidų supratimas yra svarbus, ypač atliekant tarpkultūrinius tyrimus, kur gali būti labai skirtingi profesinės praktikos supratimai, siekiant sustiprinti GP ir patį orumą. Dažnai tyrimai buvo pagrįsti numanoma prielaida, kad orumą gali sustiprinti profesinis elgesys.
Taip pat skaitykite: Neveiksnaus asmens turtas Lietuvoje
Bovero ir kt. Atsižvelgiant į jų svarbą SPS [sveikatos priežiūros specialistams], psichologinė sritis buvo įvertinta pirmoje vietoje, o fizinė sritis - antra visose SPS grupėse, išskyrus psichologus, kuriems buvo priešingai. Visos grupės įvertino socialines ir egzistencines sritis kaip mažiau svarbias hipotezinei klinikinei intervencijai į paciento orumą nei psichologinę ir fizinę sritis.
Slaugytojo vaidmuo pragulų prevencijoje kaip orumo sąlyga
Paliatyviojoje slaugoje slaugytojo vaidmuo yra labai svarbus pragulų prevencijos etape, nes tik užtikrinant kvalifikuotą slaugą ir ankstyvą prevenciją galima išvengti pragulų atsiradimo ir taip pagerinti ligonio gyvenimo kokybę paskutiniais gyvenimo metais. Daugiausiai slaugytojų vaidmuo atsispindi pragulų prevencijai naudojant pragulų profilaktikos ir gydymo čiužinius, funkcines lovas.
Pagal Europos pragulų profilaktikos komisijos (angl. European Pressure Ulser Advisory Panel, toliau - EPUAP) pateiktas rekomendacijas beveik pusė slaugytojų teigia, kad efektyviausios priemonės pragulų prevencijai paliatyviojoje slaugoje yra vartymas. Slaugytojai atlieka daug profesionalių ir efektyvių veiksmų, funkcijų, kurios pagerina ligonio sveikatą ir savijautą gydant pragulas.
Mažiau kaip trys ketvirtadaliai slaugytojų pragulų prevencijai paliatyviojoje slaugoje dažnai naudoja biofizinius tepalus, įvairius tvarsčius, pagalbinius paviršius, kulno apsaugas, stacionarius keltuvus, vartymo paklodes, perkėlimo lentas/lentutes/neštuvus/diržus bei kitas pozicionavimo priemones, o mažiausiai naudojami pasėstai.
Kiekybinio tyrimo apie pragulų prevenciją apžvalga
Tyrimo metodai ir rezultatai. Išanalizavus mokslinę literatūrą, 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais atliktas kiekybinis tyrimas, anoniminė apklausa. Tyrimo duomenys išanalizuoti MS Office Excel 2016 duomenų apdorojimo programa. Tyrime dalyvavo 64 slaugytojos (moterys).
Taip pat skaitykite: Artimojo netektis ir darbdavio pagalba
Išvados: Tyrimu nustatyta, kad daugiausia slaugytojų (94 proc.; n = 60) pragulų prevencijai dažniausiai naudoja pragulų profilaktikos ir gydymo čiužinius, 91 proc. (n = 58) - funkcines lovas. Vidutiniškai 67 proc. (n = 43) slaugytojų dažnai naudoja biofizinius tepalus, įvairius tvarsčius, pagalbinius paviršius, kulno apsaugas, stacionarius keltuvus, vartymo paklodes, perkėlimo lentas/lentutes/neštuvus/diržus bei kitas pozicionavimo priemones, o mažiausiai tiriamųjų naudoja pasėstus - 39 proc. (n = 25). Pagal EPUAP, 46 proc. (n = 29) slaugytojų mano, kad efektyviausios priemonės pragulų prevencijai paliatyviojoje slaugoje yra vartymas, 17 proc. (n = 11) - kai dirba daugiau darbuotojų, 11 proc.
| Priemonė | Naudoja dažniausiai |
|---|---|
| Pragulų čiužiniai | 94% (n=60) |
| Funkcinės lovos | 91% (n=58) |
| Biologiniai tepalai, tvarsčiai, paviršiai ir kt. | 67% (n=43) |
| Pasėstai | 39% (n=25) |
| Vartymas (EPUAP) | 46% (n=29) - laikomas efektyviausiu |
Komunikacija, šeima ir institucinis kontekstas
Žmonės trokšta būti prižiūrimi kaip asmenybės, ne vien tik kaip kūnai lovose ar kaip medicininės diagnozės. Labai svarbu pastovus bendradarbiavimas su pacientu ir jo artimaisiais. Tai lemia ne tik geresnę paciento savijautą, adaptaciją svetimoje aplinkoje, bet ir slaugos planavimą.
K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Lilija Markuckienė kategoriškai paneigia tokius kaltinimus. K.Griniaus ligoninėje dirba trys gydytojai terapeutai, psichiatras, kineziterapeutas ir visas būrys slaugytojų. Tai patvirtina faktas: mirtingumas šioje ligoninėje nuo 27,8 proc. per dešimt praėjusių metų mėnesių sumažėjo iki 9,03 proc., arba, tiksliau, pernai nuo metų pradžios iki lapkričio ligoninėje mirė 107 pacientai, šiemet per tą patį laikotarpį - 39.
„Kai ligonis miršta, aš klausiu savęs, ar padariau viską, ką galėjau. Kai medikai pralaimi, pacientų mirtis iš jų atima labai daug. „Suvoki, kad jam gyvenimas buvo dar prieš akis, padarei viską, o liga buvo stipresnė, nugalėjo. Ligonių mirtingumas Klinikų Centriniame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje siekia 18 proc. Ligonių artimieji net ir tuomet, kai būna susitaikę su mirtimi, jai psichologiškai pasirengę, netektį gali priimti protu, bet ne jausmais, įsitikinęs docentas V.Pilvinis.
Slaugytojų praktikos barjerai ir pagalbiniai veiksniai
Pažymėtinos dvi slaugytojų atliktos Lietuvos situacijos įžvalgos, nors ir ne tiesiogiai susijusios su orumo suvokimu. Blaževičienė ir kt. apklausė 239 Lietuvos onkologijos slaugytojus, siekdama nustatyti jų suvokiamą vaidmenį ir kliūtis teikiant gyvenimo pabaigos priežiūrą. Remiantis tyrimu, trijų skirtingų profilių RS (registruotos slaugytojos) pabrėžė saugią ir veiksmingą pacientų priežiūrą GP. RS taip pat akcentavo paciento dvasinių poreikių tenkinimo svarbą GP slaugoje, t.y., pacientas turi turėti teisę į orią ir neskausmingą mirtį.
Slaugos požiūriu autoriai nustatė šias kliūtis, kurios yra svarbiausios teikiant paliatyviąją pagalbą: Pagrindinės kliūtys teikiant pagalbą buvo slaugytojos nuomonė, kad neatidėliotina paciento priežiūra nebuvo vertinama, slaugos žinių trūkumas, kaip gydyti gedinčio paciento šeimą, gydytojai, vengiantys pokalbių su pacientu ir šeimos nariais apie diagnozes ir perspektyvas. Blaževičienė ir kt. vėliau nagrinėjo Lietuvos slaugytojų nuomones apie kliūtis ir pagalbinius veiksnius, taip pat nuomones apie slaugytojų vaidmenį paliatyvioje gyvenimo pabaigos slaugoje. Autoriai konstatavo, kad „Paliatyvioji priežiūra yra sveikatos ir žmogaus orumo pagrindas ir yra pagrindinė žmogaus teisė“.
Praktinės slaugos intervencijos: nuo komforto iki saugumo
Slaugytojo vaidmuo GP apima ir kritinius momentus, kai būtina greita pirmoji pagalba, reanimacijos gebėjimai ir sprendimų priėmimas komandos vardu. Įvertinti nukentėjusiojo sąmonę. Jei žmogus nesąmoningas - kviesti pagalbą. Nukentėjusysis guldomas ant nugaros. Atveriami kvėpavimo takai: maksimaliai atlošiama galva, pakeliamas apatinis žandikaulis. Patikrinkite, ar nukentėjusysis kvėpuoja (pakėlus apatinį žandikaulį, atveriami kvėpavimo takai, kuriuos gali būti užvėrusi liežuvio šaknis). Įpūtimai atliekami glaudžiai apžiojus nukentėjusiojo burną (uždengus nosį) arba nosį (uždengus burną), ne per greitai ir ne per lėtai, kartu stebint, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jei krūtinės ląsta kilnojasi, vadinasi, įpūtimus atliekate teisingai. Jei, viską atliekant teisingai, krūtinės ląsta nesikilnoja, kvėpavimo takuose gali būti svetimkūnis. Gal nukentėjusysis užspringo? Patikrinkite pulsą. Jei jo nėra, atliekamai krūtinės paspaudimai. Spaudžiamas apatinis krūtinkaulio trečdalis, gaivintojo delnai laikomi vienas ant kito, pakeltais pirštais, o alkūnės ištiestos. Atliekama 15 paspaudimų ir 2 įkvėpimai. Toks ciklas kartojamas tol, kol širdis pradeda plakti ir ligonis pradeda kvėpuoti (tuomet jis paguldomas ant šono), kol atvyksta pagalba arba kol pasireiškia biologinės mirties požymiai (lavondėmės, sustingimas, atšalimas). Užspringusysis turi pasilenkti į priekį.
Slaugytojai atlieka daug profesionalių ir efektyvių veiksmų, funkcijų, kurios pagerina ligonio sveikatą ir savijautą gydant pragulas. Daugumoje įstaigų dar nėra visiškai priimtas orientacinis į pacientą nukreiptas priežiūros principas, nepaisant siekiamų teisės aktų ir politikos, kuria siekiama skatinti ar įpareigoti idėją.
Kultūriniai aspektai ir tarptautinių įžvalgų perkėlimas
Kiti tyrimai apėmė mėginius iš Australijos, Etiopijos, Indijos, Kenijos ir Rumunijos. Pringle ir kt. Pastaruoju metu Silva ir kt. paskelbė apžvalginį straipsnį apie GP orumo supratimą ir jo pasekmes Artimųjų Rytų šalyse. Tyrimo dalyviai pranešė apie šias orumo prielaidas GP: švelnus bendravimas su viltį išsaugančiu dialogu, o ne tiesos sakymu, gausa, kuriai būdingas medicinos reikmenų prieinamumas ir finansinis stabilumas, pagalba šeimai, kai artimieji teikia didelę pagalbą slaugoje, fizinis pasirengimas, patikima sveikatos priežiūra ir socialinis teisingumas, kuriuo remiamas vienodas rūpinimasis visais.
Naujovės buvo sudėtingos, kaip rodo daugybė tyrimų, kuriuose dokumentuojami bandymai pradėti naujoviškus tarpdisciplininius integruotos priežiūros projektus. Lietuva sparčiai žengia į Europos pagrindinių lūkesčių ir technologinių galimybių, susijusių su GP priežiūra, srautą, o tai rodo, kad tai gali būti reikšmingas orumo supratimo tobulėjimo metas. Tačiau tiek praktikos, tiek tyrimų reljefai tik dabar formuojasi.
Tyrimai Lietuvoje: „Būti išgirstam“, slaugytojų vaidmuo ir orumo stiprinimas
Lietuva yra vienas iš šių mažai tyrinėtų kontekstų. Šio tyrimo tikslas - suprasti specialistų požiūrį, patirtį ir pasiūlymus, susijusius su GP orumu, siekiant suteikti žinių, kuriomis būtų galima pagrįsti pastangas gerinti GP priežiūrą. Tyrimo klausimai: „Kaip Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai supranta orumo esmę nepagydomai sergančių pacientų gyvenimo pabaigoje?“ „Kaip jie mano, kad orumas GP gali būti padidintas?“
Tyrimas buvo tiriamasis ir aprašomasis. Reiškinio esmei suprasti buvo naudojamas interpretacinis fenomenologinis metodas. Lengvos struktūros interviu buvo atlikti su profesionalais, turinčiais GP patirties, visų pirma su vyresnio amžiaus ir vėlyvojo vidutinio amžiaus pacientais iš medicinos, slaugos, socialinio darbo ir dvasinių paslaugų srities. Dėl pandemijos apribojimų interviu pirmiausia buvo atliekami audiovizualinėmis priemonėmis.
Buvo nustatytos keturios pagrindinės temos apie GP orumą: fizinis komfortas, globos ir mirties vieta, mirties padariniai kaip tabu ir socialiniai santykiai ir bendravimas. Penktoji visa apimanti tema „Būti išgirstam“ apėmė pagrindinių temų elementus ir buvo nustatyta kaip pagrindinė GP orumo sudedamoji dalis arba esmė.
Institucinės praktikos ir visuomenės lūkesčiai
Visuomenėje tebesklando nuomonė: jei jau išvežei senolį į slaugos ligoninę, tai namo nebeparsiveši. Jis pripažįsta, kad slaugos personalas nėra pakankamai metodiškai ir psichologiškai parengtas bendrauti su pacientais ir jų artimaisiais. „Garliavos ligoninės kolektyvas deda visas pastangas teikti kokybiškas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, o iš klaidų siekia mokytis ir tobulėti“.
Žmonės trokšta būti prižiūrimi kaip asmenybės, ne vien tik kaip kūnai lovose ar kaip medicininės diagnozės. Tai lemia ne tik geresnę paciento savijautą, adaptaciją svetimoje aplinkoje, bet ir slaugos planavimą. Daugumoje įstaigų dar nėra visiškai priimtas orientacinis į pacientą nukreiptas priežiūros principas, nepaisant siekiamų teisės aktų ir politikos, kuria siekiama skatinti ar įpareigoti idėją.
Slaugytojo vaidmuo tarp komandinės atsakomybės ir moralinių iššūkių
„Kai ligonis miršta, aš klausiu savęs, ar padariau viską, ką galėjau. Kai medikai pralaimi, pacientų mirtis iš jų atima labai daug. Ligonių artimieji net ir tuomet, kai būna susitaikę su mirtimi, jai psichologiškai pasirengę, netektį gali priimti protu, bet ne jausmais, įsitikinęs docentas V.Pilvinis.
Orumo supratimo ir skatinimo sistema apėmė paciento, sutuoktinio ir gydytojo perspektyvas. Kartais tai lemia, kad mirštantis asmuo yra profesionalų orumą ugdančio elgesio objektu, o ne santykių konstruktu. Autoriai taip pat pažymėjo, kad nors rezultatai buvo suderinami su esamais orumo modelio įrodymais, patvirtinančiais, kad orumas yra socialiai tarpininkaujamas ir įtakojamas sąveikos bei fizinio pasirengimo.
Slaugytojo praktikos akcentai: nuo pragulų prevencijos iki orumo stiprinimo
- Paliatyviojoje slaugoje slaugytojo vaidmuo yra labai svarbus pragulų prevencijos etape.
- Pagal EPUAP, 46 proc. slaugytojų mano, kad efektyviausios priemonės pragulų prevencijai paliatyviojoje slaugoje yra vartymas.
- Daugiausiai slaugytojų vaidmuo atsispindi pragulų prevencijai naudojant pragulų profilaktikos ir gydymo čiužinius, funkcines lovas.
- Žmonės trokšta būti prižiūrimi kaip asmenybės, ne vien tik kaip kūnai lovose ar kaip medicininės diagnozės.
- „Būti išgirstam“ - esminis GP orumo komponentas, reikalaujantis nuoseklaus slaugytojo dėmesio ir komunikacijos įgūdžių.
Paciento orumas kaip praktikos ir politikos ašis
Paliatyvioji priežiūra yra sveikatos ir žmogaus orumo pagrindas ir yra pagrindinė žmogaus teisė. Paciento orumas Lietuvoje yra ir žmogaus teisė, ir konstitucinė teisė, tačiau daugeliu atvejų tai išlieka siekis, o ne realybė. Lietuva sparčiai žengia į Europos pagrindinių lūkesčių ir technologinių galimybių, susijusių su GP priežiūra, srautą, o tai rodo, kad tai gali būti reikšmingas orumo supratimo tobulėjimo metas.
Šio tyrimo tikslas - suprasti specialistų požiūrį, patirtį ir pasiūlymus, susijusius su GP orumu, siekiant suteikti žinių, kuriomis būtų galima pagrįsti pastangas gerinti GP priežiūrą. „Būti išgirstam“ apėmė pagrindinių temų elementus ir buvo nustatyta kaip pagrindinė GP orumo sudedamoji dalis arba esmė.
Duomenys ir klinikinės rekomendacijos slaugytojams
Pagal Europos pragulų profilaktikos komisijos rekomendacijas beveik pusė slaugytojų teigia, kad efektyviausia priemonė - vartymas, o šalia jos - tinkamas paviršių parinkimas, funkcinių lovų panaudojimas ir pozicionavimo priemonės. Vidutiniškai 67 proc. slaugytojų dažnai naudoja biofizinius tepalus, įvairius tvarsčius, pagalbinius paviršius, kulno apsaugas, stacionarius keltuvus, vartymo paklodes, perkėlimo lentas/lentutes/neštuvus/diržus bei kitas pozicionavimo priemones.
Daugumoje įstaigų dar nėra visiškai priimtas orientacinis į pacientą nukreiptas priežiūros principas, nepaisant siekiamų teisės aktų ir politikos, kuria siekiama skatinti ar įpareigoti idėją. Autoriai konstatavo, kad „Paliatyvioji priežiūra yra sveikatos ir žmogaus orumo pagrindas ir yra pagrindinė žmogaus teisė“.
Komandos darbas ir mokymai
Gydytojai, turintys tam tikrą išsilavinimą, „su orumu susijusį psichologinį, egzistencinį ir dvasinį kančią įvertino kaip ryškesnį nei gydytojai, kurie tokiame mokyme nedalyvavo“. Šis rezultatas atkreipia dėmesį į nuolatinio mokymosi ir komandinio požiūrio svarbą. Daugelyje tyrimų dalyvavo profesionalūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.
Profesionalų požiūrio į GP orumą tyrimai remiasi priemonėmis ar skalėmis, susijusiomis su orumo aspektais. Kartais tai lemia, kad mirštantis asmuo yra profesionalų orumą ugdančio elgesio objektu, o ne santykių konstruktu.
Pacientų ir šeimų patirtys: nuo pasitikėjimo iki kontrolės jausmo
Tyrėjai nustatė, kad pacientų ir šeimų patirtis su organizuotomis priežiūros programomis buvo palankesnė nei šeimų, kurios patyrė įprastą priežiūrą. Tyrėjai pradėjo spręsti šiuos poreikius, tačiau atsižvelgiant į temos platumą, išvados tik pradeda formuoti žinių, apimančių aplinką, rinkinį.
Visuomenėje tebesklando nuomonė: jei jau išvežei senolį į slaugos ligoninę, tai namo nebeparsiveši. Žmonės trokšta būti prižiūrimi kaip asmenybės, ne vien tik kaip kūnai lovose ar kaip medicininės diagnozės.
Slaugytojo praktikos bei orumo sąsajų santrauka
- „Būti išgirstam“ - orumo esmė, reikalaujanti empatiško, nuoseklaus bendravimo.
- Pragulų prevencija - konkreti orumo praktika, mažinanti skausmą ir kančią.
- Kultūrinis kontekstas - lemia komunikacijos, šeimos dalyvavimo ir išteklių prieinamumo prioritetus.
- Komandos mokymai - būtini psichologinių, egzistencinių ir dvasinių poreikių atpažinimui.