Prancūzijos pensijų sistema remiasi trimis pakopomis: valstybine pensija, privaloma papildoma pensija bei savanoriška privačia pensija. Valstybinė dalis skaičiuojama pagal geriausius 25 karjeros metus. Privaloma papildoma, kartu su darbdaviu kaupiama, pensija nustatoma vertinant visą uždarbio istoriją, o kaupti papildomai savanoriškuose privačiuose fonduose galima lygiai taip pat kaip Lietuvoje.
Šiuo metu senatvės pensija Prancūzijoje dažniausiai apskaičiuojama pagal geriausiai dirbančiojo apmokamus 25 metus privačiame sektoriuje, ir, pagal paskutinius 6 mėnesius prieš išeinant į pensiją viešajame sektoriuje. Pensijos dydis skaičiuojamas iš bruto uždarbio, nuo kurio mokėtos įmokos, remiantis 25 geriausiai apmokamais karjeros metais. Visą bazinę pensiją gauna tie, kurie yra sukaupę bent 42 metų stažą.
Prancūzijos vyriausybė teikia prioritetą pensijų išmokoms, todėl bazinė valstybinė pensija čia gali siekti iki 50 proc. žmogaus metinių vidutinių pajamų. Lenkia vidutinį atlyginimą Prancūzijos pensininkai, vyresni nei 65 metų, šiandien „uždirba” daugiau nei vidutinis šalies dirbantysis, rodo „Financial Times” atlikta analizė. Pavyzdžiui, vidutinio pensininko pajamos 2022 m. pabaigoje siekė apie 1 626 Eur bruto per mėnesį, o šiuo metu jie gauna maždaug 2 proc. daugiau nei darbingo amžiaus gyventojai.
Minimalios pensijos gavimo sąlygos ir garantijos
Į E. Borne paketą įeina minimalios valstybinės pensijos padidinimas 100 eurų iki 1 200 eurų per mėnesį. Ji yra skiriama tiems, kurie per savo gyvenimą sumokėjo visas reikiamas įmokas. Tačiau bazinę valstybinę pensiją gauna tie, kurie yra sukaupę bent 42 metų stažą.
Tam tiktomis sąlygomis pensija gali būti didindama, jei: Pensininkas turi arba užaugino tris ir daugiau vaikų; Pensininkas, prieš tapdamas neįgalus, dirbo; Pensininkui iki tikro amžiaus reikalinga kito asmens pagalba įprastiems kasdienio gyvenimo veiksmams atlikti. Ilgalaikės priežiūros išmokos skiriamos pagal įvairius įstatymus. Įstatymų yra nustatytas priedas už kito asmens pagalbą (majoration pour aide d‘une tierce personne) asmenims gaunantiems: Negalios pensiją (pension d‘invalidit‘e); Senatvės pensiją ( pension de viellesse) tam tikromis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Minimalios pensijos dydis Lietuvoje
Pensijų apskaičiavimas tarp skirtingų šalių (ES kontekstas)
Jei prašote invalidumo pensijos arba invalidumo pašalpos, kiekviena šalis, kurioje dirbote, galėtų reikalauti atlikti atskirus tyrimus, o juos atlikus gali prieiti prie visiškai skirtingų išvadų. Kai kuriose ES šalyse teisė į pensiją už trumpus laikotarpius neįgyjama. Vokietijoje turite dirbti bent 5 metus, kad įgytumėte teisę į pensiją. Tarkime, Tomas 4 metus dirbo Vokietijoje ir 32 metus Portugalijoje - Vokietijoje dirbo tik 4 metus, todėl teisės gauti pensiją iš Vokietijos šiuo atveju neturėjo.
Roza 20 metų dirbo Prancūzijoje ir 10 metų Ispanijoje. Rozos pensiją apskaičiuos kiekviena šalis. - tarkime, tai 1 500 eurų. Tada ji nustatys proporcingąją pensiją, t. y. 1 200 x 10 metų Prancūzijoje / 30 metų iš viso = 400 eurų. Pagal pirmiau nurodytas taisykles apskaičiuojamos ir invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijos. Kai kuriose ES šalyse našlių ir našlaičių pensija nemokama.
Pensinio amžiaus politika ir reforma
Šiuo metu Prancūzijoje pensinis amžius yra 62 metai. Naująja reforma šį amžių palaipsniui siūloma pakelti iki 64 metų. Svarbiausias pakeitimas - iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Nors ši priemonė tarp prancūzų yra labai nepopuliari, ji atitinka E. Macrono rinkimų kampanijos pažadus.
Daugelis piliečių pripažįsta jog reforma yra reikalinga, kadangi Prancūzija yra senstanti visuomenė, tačiau nėra patenkinti siūloma reforma, kadangi tektų ilgiau dirbti, ir - už mažesnę pensiją. Taip pat padariniai būtų neigiami motinoms, kurios buvo vaikų auginimo atostogose, paliestų ir tuos asmenis, kurie pradėjo anksti dirbti. Kai kurių kenksmingų, ar sveikatai pavojingų profesijų atstovai turi teisę ankščiau išeiti į pensiją.
Į E. Borne paketą įeina ir priedai: pavyzdžiui, tie, kurie dirba fiziškai sunkų darbą arba kurie pradėjo dirbti labai jauni, gaus papildomų pensijų taškų. Ministrė pirmininkė padarė ir kitų nuolaidų, siekdama gauti politinę paramą.
Taip pat skaitykite: Kaupiantiesiems: minimalus anuitetas
Ekonominis spaudimas reformai: biudžetas ir deficitai
2025 metams yra prognozuojamas 17 mlrd. eurų šalies pensijų deficitas. Pasak finansų ministro Bruno Le Maire'o, iki 2030 m. Prancūzijos pensijų sistemos deficitas sieks 14 mlrd. eurų. Šalis yra viena daugiausiai skirianti pensijoms visame pasaulyje (14 proc. nuo BNP). Išlaidos senatvei Prancūzijoje sparčiai auga: nuo 2001 m. pensijoms ir senyvo amžiaus sveikatos priežiūrai šalis pridėdavo apie 2,9 proc. punkto BVP.
Nepakanka rezervo negandoms atremti. „Tačiau ribotų pensijos rezervų lėšų valstybėje nebepakanka atremti tokiems veiksniams kaip recesija, staigi infliacija, emigracija ar pensijų indeksavimas, tad vis dažniau tenka remtis bendruoju biudžetu arba skolintis. To rezultatas - šiandien Prancūzijos skolos ir BVP santykis yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje po Graikijos bei Italijos ir beveik dvigubai viršija pagal ES taisykles leidžiamą 60 proc. ribą”, - aiškina ekspertė.
Politinis ir visuomeninis atsakas
68 proc. prancūzų pasisako prieš pensinio amžiaus vėlinimą iki 64 metų, o 35-49 metų amžiaus grupėje šiam sprendimui prieštarauja net 77 proc. žmonių. Visos šalies profesinės sąjungos prieštarauja bet kokiam pensinio amžiaus vėlinimui, įskaitant ir - E. Macrono nusivylimui - nuosaikią „Française Démocratique du Travail“ (CFDT) sąjungą. Dauguma opozicinių partijų taip pat nepritaria šiai reformai.
Protestuojantys pabrėžia, kad kai kurie jų eina į gatves, kad apgintų savo vaikų ateitį ir užtikrintų jiems geresnes socialines garantijas. Protestuotojų skaičius tik auga, keli ekonomikos sektoriai, tokie, kaip geležinkelių, oro transporto, šiukšlių surinkimo, yra raginami profsąjungų ir toliau rengti neterminuotus streikus. Pirmieji protestai ir streikai šalyje turėtų prasidėti sausio 19 dieną.
Taip pat padaryta procedūrinė aštra: buvo neslepiama, kad, jeigu nebus sulaukta parlamentinės daugumos palaikymo, reformą būtų bandoma „prastumti“ remiantis šalies konstitucijos 49.3 straipsniu, kuris numato Ministrui Pirmininkui teisę, be įstatymų leidėjų (Parlamento) balsavimo, teikti įstatymo projektą Nacionalinėje Asamblėjoje. Taip ir buvo padaryta, nes bijota jog šiuo klausimu nebus surinkta daugumos balsų.
Taip pat skaitykite: Parama auginant vaikus
Kita problema, kuri buvo aiškiai matoma šioje situacijoje, tai - dialogo nebuvimas. Prezidentas atsisakė susitikti su profsąjungų atstovais ir vesti derybas. Profsąjungos iki paskutinės minutės tikėjosi, jog privers E. Macroną apsigalvoti, tačiau tai neįvyko. Šioje istorijoje taškas dar nepadėtas, piliečiai aiškiai reiškia savo nepritarimą, o tokią teisę jie turi.
Medikai įspėja dėl pavojingų papildų: vartojant dideliais kiekiais gresia kepenų nepakankamumas
Darbo rinka ir vyresnių darbuotojų užimtumas
Čia vidutinis išėjimo į pensiją amžius yra 60 metai vyrams ir 61 metai moterims. Dėl ilgos gyvenimo trukmės, pensininkas iš Prancūzijos savo „fotelyje“ praleidžia vidutiniškai 23,5 metų (o prancūzė - 27 metus). Į darbą vis dar eina vos apie 57 proc. 55-64 metų amžiaus prancūzų. Palyginimui, Vokietijoje vis dar dirba 74 proc. šios amžiaus grupės asmenų, o Didžiojoje Britanijoje - 65 proc.
Taip yra todėl, kad daugelis Prancūzijos įmonių atleidžia darbuotojus, dar prieš jiems išeinant į pensiją. Vyriausybė teigia, kad, norėdama skatinti geresnį elgesį, ji ragins įmones skelbti statistiką apie vyresnių žmonių įdarbinimą. Jei Prancūzija nori padidinti vis dar dirbančių vyresnio amžiaus darbuotojų dalį, tam tikru momentu reikės viską supaprastinti.
Socialinės apsaugos ir priežiūros aspektai
Prancūzijos socialinės apsaugos sistema nėra grindžiama vienodu požiūriu į savarankiškumo praradimą ir gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienio gyvenimo veiksnius. Prancūzijoje už senyvo amžiaus žmonių priežiūra namuose, atsakingos savivaldybes institucijos ir privačios įstaigos. Pagal įstatymus priedas už kito asmens pagalbą (majoration pour aide d‘une tierce personne) skiriamas asmenims gaunantiems negalios pensiją ar senatvės pensiją tam tikromis sąlygomis.
Ko iš Prancūzijos galėtų pasimokyti Lietuva?
L.Načajienė teigia, kad reformuojant II-ąją pensijų pakopą Lietuvoje būtų galima pasimokyti iš teigiamų Prancūzijoje taikomos sistemos aspektų, tačiau nereikėtų nuvertinti savarankiškai kaupiančiųjų indėlio. „Ko iš to galėtų pasimokyti Lietuva? Pirmiausia, kad universalus automatizuotas pagrindinės ir privalomos papildomos pensijos derinys gali suteikti ilgalaikį stabilų finansinį pagrindą. Be to, reguliarus pensijų indeksavimas saugo nuo infliacijos, o solidarumo mechanizmai, tokie kaip minimalios garantijos ir papildomos išmokos mažina skurdą tarp senjorų.
Galiausiai, pabrėžia ekspertė, vien valstybės sprendimų neužtenka. Norėdamas išvengti neigiamo Prancūzijos scenarijaus, kuomet pensijų sistemos tvarumas krenta tik ant mažėjančios darbo rinkos pečių, kiekvienas žmogus turėtų galvoti ir apie asmeninį finansinį saugumą, bei kaupti papildomai, pavyzdžiui, antroje ar trečioje pensijų pakopoje. Savarankiškas taupymas pensijai, investavimas ir ilgalaikis planavimas gali padėti užtikrinti ramią senatvę - net tada, jei valstybinė sistema susidurtų su finansiniais iššūkiais.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Esamas pagrindinis pensinis amžius | 62 metai |
| Siūlomas pensinis amžius (iki 2030 m.) | 64 metai |
| Pensijų išlaidos (2023 m.) | ~14% BVP |
| Prognozuojamas deficitui (2025 m.) | ~17 mlrd. eurų |
| Minimalios valstybinės pensijos pasiūlymas | 1 200 € / mėn. |
Trumpai tariant, Prancūzijos laukia neramus laikotarpis. Nauji vyriausybės projektai dabar bus pateikti parlamentui. Jeigu prezidentui nepavyks užsitikrinti parlamento daugumos, projektus bus bandoma priimti pasinaudojant specialia Konstitucijos nuostata, o tai gali paskatinti naujus rinkimus. Kitaip tariant, E. Macronas šią reformą gali įteisinti jau iki rugsėjo mėnesio, kaip to nori vyriausybė. Tačiau stipriausia opozicija gali kilti ne parlamento suoluose, o gatvėse.
tags: #minimali #pensija #prancuzijoje