Savižudybių prevencijos diena, minima rugsėjo 10 dieną, yra aktuali kiekvienam. Gal ne visi ją sureikšmina, bet ji svarbi visiems: kai kas šią dieną prisimena tuos, kurie pasirinko savižudybę, kiti atsisuka į save ir apmąsto savo sunkumus, svarstydami apie savižudybę, o dar kiti ieško būdų nuo savižudybės apsaugoti kenčiančius bei psichologinį skausmą patiriančius, skatindami juos visada rinktis gyvenimą.
Savižudybių prevencijai yra daug įrankių ir informacijos šaltinių. Šią dieną nusprendėme pažvelgti į asmens saviraišką ir meną, galintį prisidėti prie savižudybių prevencijos ir įkvėpti gyventi, todėl pateikiame įvairių šaltinių savižudybės prevencijos tema.
Meno įtaka psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai
Visų pirma svarbu patyrinėti, kaip menas prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo bei savižudybės prevencijos. Davico et. Al. (2022) teigia, kad kol kas nėra gausu tyrimų, įrodančių meno poveikį savižudybių prevencijai, tačiau nurodo tris pagrindines meno naudas suicido rizikai sumažinti:
- Geresnis suvokimas apie psichikos sveikatos sutrikimus: menas gali padėti geriau pažinti psichikos sutrikimų simptomus bei progresą.
- Didesnis saviveiksmingumas: saviveiksmingumas gali būti apibūdinamas kaip asmens tikėjimas savo gebėjimais bei norimo tikslo pasiekimu (APA Dictionary of Psychology, 2023). Czyz et. Al. (2014) tyrimas taip pat nurodo, kad asmenys su žemu saviveiksmingumo lygiu pasižymėjo intensyvesnėmis mintimis apie savižudybę nei asmenys, kurių saviveiksmingumas yra aukštesnio lygio.
- Geresni socialiniai įgūdžiai ir suburtas palaikymo ratas: kuriant meną ir jį aptarinėjant buriama bendruomenė bei stiprinami ryšiai tarp žmonių, dėl to didėja socialinis palaikymas.
Menas yra labai abstrakti sąvoka, apimanti daug meno formų, kurių kiekviena savo būdu prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo ir savižudybės rizikos mažinimo terapiniame kontekste. Sonke et. Al. (2021) tyrimas nurodo kelias terapijos formas, kurios naudingos mažinant savižudybės riziką: muzikos terapija, kūrybinis rašymas, vizualinis menas (piešimas, tapyba ir kt.), drama ir teatras. Visos šios meno formos prisideda prie geresnio emocinio įsitraukimo, geresnės emocijų raiškos, geresnio savęs vertinimo bei bendruomeniškumo kūrimo. Taip pat mintys apie savižudybę yra skaudi tema, apie kurią kalbėti gali būti sunku arba baugu, todėl menas gali padėti išreikšti šias emocijas ir mintis netiesiogiai, o abstrakčiai bei metaforiškai (Bronisch, Spreti, 2021). Galimybė išreikšti savo mintis metaforiškai daugumai yra lengviau nei tiesiogiai apie tai kalbėti su kitu asmeniu.
Menas taip pat naudojamas žinioms apie savižudybės prevenciją skleisti. Knygos, filmai, spektakliai ir kiti šaltiniai siekia naudodami metaforas plėsti žinias apie savižudybės prevenciją.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Ši diena - puiki proga sustoti ir pagalvoti apie savo psichinę sveikatą, pasirūpinti savimi. Ar atsimenate, kada paskutinį kartą jautėtės puikiai?
Siekiant geresnės psichikos sveikatos svarbiausia yra stiprinti psichinį atsparumą. Tad pravartu prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, tinkamas dienos režimas, bendravimas su tais, kuriuos mylite, poilsis, mėgiama veikla, rūpinimasis savimi, meditacija, joga, specialus kvėpavimas, meno, garso terapijos ir kt.
Therapist Debunks Myths About Therapy
Kaip kovoti su stresu?
Norint kovoti su stresu, reikia suprasti kaip jis veikia. Streso metu padaugėja streso hormonų, žmogaus organizmas mobilizuojasi - jėgos nukreipiamos ten, kur labiausiai reikia. Kai jos veikia trumpą laiką, nepridaro žalos, bet jei veikia ilgai, organizmas pavargsta ir atsiranda įvairiausių negalavimų: galvos, skrandžio, širdies ir t.t.
Labai svarbu išmokti atsikratyti emocinės įtampos. Ji priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į įvykius. Geriausia išmokti reaguoti kitaip ir vadovautis nuomone, kad gyvenimas - tai 10 proc. to, kas atsitinka, ir 90 proc. to, kaip į tai reaguojama. Stresas žalingas tada, kai žmogus elgiasi pasyviai, neieško išeities, užsisklendžia savyje. Taigi pavojingas ne pats stresas, o netinkama reakcija į jį.
Jei pastebėjote, jog dažnai reaguojate labai stipriai, viską nudažote juoda spalva, verta susimąstyti ar ne laikas keisti savo mąstymą. Supratimas, kad tai ne pasaulio pabaiga, ir juoda nėra tokia jau juoda, mums duoda galimybę pakeisti savo nuostatas, mąstymą iš negatyvaus į pozityvų, rasti savyje jėgų eiti toliau, patikėti, kad pasaulis nėra tik iš blogio, kad jame yra ir daug gėrio. Realiau į viską žiūrint, patirsite mažiau streso. Pasaulio nepakeisite, bet pakeitę savo nuostatas, pamatysite kaip pasikeis pasaulis.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Atviros psichiatrijos mėnuo
Nuo rugsėjo 10-osios - Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos iki spalio 10-osios - Pasaulinės psichikos sveikatos dienos vyksta ATVIROS PSICHIATRIJOS MĖNUO (APM). Šiemet jis mūsų šalyje vyks jau 10-ąjį kartą.
Psichiatrija - medicinos sritis, bene labiausiai apipinta mitais, vis dar negalinti atsikratyti neigiamo praeities šleifo. Psichikos sutrikimų turinčius asmenis specialistai gydo ne tik vaistais ir psichoterapija. Gydymo metodų spektras labai platus. Todėl šiemet APM metu ypač norėtumėme į psichiatriją pažvelgti kiek kitokiu rakursu: atkreipti dėmesį į meno terapijos teikiamas galimybes gydymo procese.
Su meno terapijos teikiamomis galimybėmis bus galima susipažinti renginių metu Šiauliuose, Rokiškyje ir Telšiuose. Vilniuje vyks meno terapiją pristatantys renginiai Vilniaus dailės akademijoje.
APM metu nebus pamiršti ir patys medikai.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #menininku #psichikos #sveikatos #prevencija