Ekonomikos biuletenyje pateikiama informacija apie ekonomikos ir pinigų raidą - ja remdamasi Valdančioji taryba priima pinigų politikos sprendimus. Leidinys skelbiamas aštuonis kartus per metus, praėjus dviem savaitėms po kiekvieno posėdžio pinigų politikos klausimais. Kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn. biuleteniuose pateikiama išsami ekonominės ir pinigų aplinkos raidos analizė, aptariamos ekspertų makroekonominės prognozės dėl infliacijos, augimo, valstybės finansų ir išorės prekybos.
Pagrindiniai tikslai ir priemonės
Pagrindinis ECB tikslas - kainų stabilumas. Dirbame euro zonoje gyvenančių žmonių labui - siekiame, kad būtų išsaugota euro vertė. Šioje skiltyje sužinosite, kaip vykdome pinigų politiką, kokias priemones naudojame ir koks yra jų poveikis jūsų kasdieniam gyvenimui. Taip pat stebime finansų rinkas. Sprendimus dėl pinigų politikos priimame kas šešias savaites - nutariame, ką reikėtų daryti, kad infliacija būtų 2 % dydžio. Sprendimus dėl pinigų politikos priimame kas šešias savaites. Sprendžiame, ką reikėtų daryti infliacijai suvaldyti.
Palūkanų normos, operacijos ir įkeitimas
Mūsų vykdoma pinigų politika turi įtakos ir tam, kiek jums kainuoja paskola ir kokias palūkanas gaunate už savo indėlius. Kontroliuodami palūkanų normas siekiame palaikyti kainų stabilumą. Mes ne tik nustatome pagrindines palūkanų normas, bet ir vykdome atvirosios rinkos operacijas. Kai bankai skolinasi iš ECB, jie privalo įkeisti tinkamą turtą kaip garantą. Esame sudarę įvairias rinkos kontaktines grupes, kurios užtikrina, kad mūsų politika būtų įgyvendinama, o jos poveikis būtų perduodamas sklandžiai ir veiksmingai. Šios grupės kartu yra mūsų priemonė bendrauti su įvairiais rinkos dalyviais ir stebėti pasaulio finansų rinkose vykstančius įvykius bei bendresnes finansavimo sąlygas iš arčiau. Kai mūsų svarstomi sprendimai ar iniciatyvos gali padaryti poveikį finansų rinkoms, kviečiame teikti siūlymus ir pastabas.
Makroekonomikos perspektyvos ir prognozės
Makroekonominės prognozės rengiamos siekiant numatyti ir suprasti būsimą ekonomikos būklę plačiąja prasme. Jose pateikiama informacija apie ekonomikos augimą, infliaciją, darbo užmokestį, užimtumą ir prekybą. Eurosistemos ir ECB ekspertai rengia euro zonos ir platesnes pasaulio ekonomikos makroekonomines prognozes. 2026 m. Kadangi dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilo energijos kainos, trumpuoju laikotarpiu infliacija ir toliau bus padidėjusi. Jei naftos kainos sumažės, atitikdamos ateities sandorių rinkos kainas, 2028 m. infliacija turėtų grįžti į siekiamą 2 % lygį. Tačiau perspektyva yra labai neapibrėžta. Tikėtina, kad dėl karo ekonomika šiais metais augs lėčiau, nes paklausą mažina sumenkusi vartotojų perkamoji galia, didesnis neapibrėžumas ir mažesnis pasitikėjimas. Tikimasi, kad 2027 m. augimas atsigaus, o 2028 m. vėl paspartės. Palyginkite ankstesnes infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes.
Euro zonos ekonominiai signalai ir poveikis Lietuvai
Didžiausia priežastis mažinti palūkanas yra silpnėjantis kainų augimas. Bendroji infliacija euro zonoje per pastaruosius ketvirčius mažėjo, lėtėjo ir paslaugų kainų augimas. Vis dėlto centrinis bankas stebi ne tik bendrą infliaciją, bet ir darbo užmokestį bei paslaugų sektoriaus kainas. ECB taip pat mato vangų euro zonos augimą: pramonė daugelyje valstybių dar silpna, vartojimas atsiguna lėtai. Rinkos dalyviai linksta prie scenarijaus, kad dar vienas palūkanų mažinimas pavasarį yra tikėtinas, tačiau jo mastas greičiausiai bus ribotas - apie 0,25 procentinio punkto žingsnį. Lietuvos gyventojams svarbiausias rodiklis yra ne vien ECB norma. Didžiausią tiesioginį poveikį daro 6 mėnesių Euribor, dažnai taikomas būsto paskolų sutartyse. Dalis šio lūkesčio jau įskaičiuota rinkoje, todėl vienas ECB sprendimas nebūtinai sukels staigų įmokų kritimą. Palengvėjimas dažniau ateina palaipsniui: pavyzdžiui, Euribor mažėjimas keliomis dešimtosiosiomis punkto sumažina mėnesinę įmoką apčiuopiamai. Labiausiai tai jaučia tie, kurių paskolos likutis didelis. Bankų atstovai Lietuvoje jau fiksuoja mažesnį spaudimą šeimų biudžetams, tačiau 2021 metų lygio įmokų rinka dar nežada.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir PSD: svarbi informacija
Rinkos rizikos ir fiskalinė aplinka
Nors bazinis scenarijus palankus skolininkams, išlieka daug neapibrėžtumo: geopolitinė situacija veikia energijos kainas, logistiką ir verslo lūkesčius; JAV centrinio banko politika gali riboti ECB manevro laisvę; didelis atotrūkis tarp bankų politikos gali paveikti eurą. ECB taip pat stebi kreditavimo tempo: skolinimas verslui ir gyventojams euro zonoje buvo sulėtėjęs. Jei finansavimo sąlygos liks per griežtos, ekonomikos atsigavimas strigs. Pavasarį tikėtinas palankus poslinkis, tačiau staigių pokyčių laukti nereikia. Todėl artimiausi mėnesiai bus svarbūs ne tik ECB posėdžiams, bet ir naujiems infliacijos duomenims. Jei jie išliks palankūs, būsto paskolų turėtojai Lietuvoje gali sulaukti dar vieno įmokų sumažėjimo.
Apžvalga: praeities ir dabarties palyginimas
Makroekonominės prognozės rengiamos ir ėmus apžvelgti ankstesnes infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes. Palyginkime ankstesnes prognozes su dabartinėmis, atsižvelgiant į karo poveikį energijai ir pasaulio ekonomikoje kylantį neapibrėžtumą. Eurosistemos ekspertai ruošia prognozes tiek euro zonai, tiek platesnei pasaulio ekonomikai. Tačiau galutinis rezultatų tikslumas priklausys nuo naujų duomenų ir geopolitinės situacijos.
Sužinokite daugiau: ECB sprendimai, infliacijos dinamika ir energijos kainos veiksniai gali lemti kelią į kainų stabilumą. Pavasarį gali būti palankus poslinkis, bet svarbią įtaką turės nauji duomenys.
Kaip keisis mūsų kasdienybė pakilus palūkanoms? ECB palūkanų kėlimo pliusai ir minusai. #euribor
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie minimalų slaugytojų darbo užmokestį
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
tags: #menesinis #biuletenis #ecb #10 #metis