Senatvė galėtų būti tas metas, kai palikęs darbą ir turėdamas pakankamai gerą sveikatą žmogus mėgautųsi kiekviena šiame pasaulyje likusia diena. Tačiau tam reikalinga finansinė laisvė. Jei ne laisvė, tai bent ramybė, kad mėnesio pabaigoje bus ko pavalgyti ar už ką nusipirkti būtinų vaistų.
Pensijų gavėjų skaičiaus dinamika ir struktūra
Kaip nurodoma pranešime, su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo) bei šalpos pensiją senatvės pensijos amžiaus gavėjams 2019 metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 239 šių pensijų gavėjų, 2018 m. pabaigoje - 240. Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (92 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai.
Per metus šios pensijos gavėjų padaugėjo 15 tūkst. (2,5 proc.) ir 2019 metų pabaigoje jų buvo 614,2 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 5,6 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (8,3 proc.) mažiau nei 2018 m. 2019 metų pabaigoje netekto darbingumo pensijas gavo 161,6 tūkst. arba beveik 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 0,6 tūkst. (0,4 proc.).
Suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, palyginti su 2018 metais, padaugėjo 6,5 tūkst. (3 proc.). Jų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 224,5 tūkst. Dažniausiai šie asmenys taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. 2019 metų pabaigoje 35,7 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2018 metais, jų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (6 proc.).
Vadovaujantis Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) metodika, 2009 m. pabaigoje 698,6 tūkst. (75%) pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas (valstybinio socialinio draudimo senatvės, išankstines senatvės, invalidumo bei šalpos ir valstybines pensijas pensinio amžiaus gavėjams), 189,3 tūkst. (20%) darbingo amžiaus gavėjų - netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir 7,2 tūkst. (0,8%) - priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokas.
Taip pat skaitykite: Gidas apie atsargos karininko pensiją
Ilgesnės laiko perspektyvos pokyčiai
Pensijų gavėjų skaičius didėja. 2009-ųjų pabaigoje 698,6 tūkst. (75 proc.) pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, 189,3 tūkst. (20 proc.) darbingo amžiaus gavėjų - netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir 7,2 tūkst. (0,8 proc.) - priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokas. Nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos mažėjęs pensijų gavėjų skaičius pastaruosius dvejus metus didėjo. Per šį laikotarpį sparčiausiai (13 proc.) augo netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičius. Našlių ir našlaičių pensijų gavėjų skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo 2 proc., o priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmokų gavėjų sumažėjo 8 proc.
Didžiausią su senatve susijusias pensijas gaunančių asmenų dalį (85-92 proc. skirtingais laikotarpiais) sudaro valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Nuo 2000 m. jų skaičius mažėjo kasmet - padidėjo tik 2008 m. ir 2009 m. (vidutiniškai po 4,2 tūkst.) ir 2010 m. pradžioje jų buvo 597,3 tūkst.
Išlaidos pensijoms ir jų dalis socialinės apsaugos biudžete
Didžiausia socialinės apsaugos išmokų ir paslaugų dalis skiriama pensijoms. 2009-ųjų išankstiniais duomenimis, išlaidos pensijoms sudarė 8,8 mlrd. litų, t. y. apie pusę visų socialinės apsaugos išlaidų išmokoms ir paslaugoms. Palyginti su 2008 m., išlaidos pensijoms padidėjo 530 mln. litų (6 proc.), palyginti su 2007 m. - 2,3 mlrd. litų (35 proc.), su 2006 m. - 3,6 mlrd. litų (68 proc.).
Apie tris ketvirtadalius visų išlaidų pensijoms tenka senatvės pensijoms, apie 15 procentų - netekto darbingumo, 5-6 procentai - našlių ir našlaičių ir 2-3 procentai - išankstinėms senatvės pensijoms. Išlaidų pensijoms dalis yra dominuojanti visų ES valstybių išlaidose socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms. Eurostato 2007 m. duomenimis, didžiausia išlaidų pensijoms dalis buvo Lenkijoje (65 proc.), Italijoje (57 proc.), Portugalijoje (56 proc.), mažiausia - Airijoje (30 proc.), Islandijoje (33 proc.), Norvegijoje (35 proc.). 2007 m. šis rodiklis Lietuvoje sudarė 47 proc. ir buvo artimas Europos Sąjungos (ES 27) vidurkiui.
Išlaidų pensijoms dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), išaugo nuo 6,6 proc. 2007 m. iki 7,4 proc. 2008 m. ir 9,5 proc. 2009 m. Eurostato duomenimis, 2007 m. didžiausia išlaidų pensijoms dalis, palyginti su BVP, buvo Italijoje (14,6 proc.), Austrijoje (13,8 proc.) ir Prancūzijoje (13,3 proc.), mažiausia - Latvijoje (5,3 proc.), Estijoje (5,9 proc.), Rumunijoje (6,4 proc.) ir Lietuvoje (6,6 proc.).
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie sarkopeniją
Pensijų dydžiai, skurdas ir socialinė rizika
„Sodra“ skaičiavimais, šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje mažesnę nei 200 eurų senatvės pensiją Lietuvoje gavo 52 tūkst. šalies gyventojų. Džiugesio nesuteikia ir 200-300 eur senatvės pensiją gaunančių žmonių būrys. Jų Lietuvoje šiuo metu yra net 230 tūkst. 300-400 eur pensijos skiriamos 190 tūkst. Lietuvos pensininkų, o 400-500 eur gauna beveik 60 tūkst. pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų. Nuo 500 iki 600 eurų siekiančiomis pensijomis gali džiaugtis jau tik 14 tūkst. gyventojų, 600-700 eur - 5 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 337 eur arba 46,66 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija šių metų rugsėjį Lietuvoje sudarė 337 eur, arba apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rengiamas demografines prognozes Lietuvai, įvairūs vertinimai rodo, kad nesiimant veiksmų ateityje šis santykis gali sumažėti ir iki 30 proc.
Kaip pastebi Statistikos departamentas, 2016 m. vidutinė senatvės pensija buvo 255,3 eur, o tai buvo mažiau nei rizikos riba šalyje (307 eur). Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Skelbiama, kad pernai metais Lietuvoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų siekė 33,4 proc (2016 m. buvo 5,7 proc. punkto mažesnis).
Pensijų paskirstymas pagal dydžius (pavyzdiniai skaičiai)
| Pensijų intervalas (eur) | Apytikslis gavėjų skaičius |
|---|---|
| Mažiau nei 200 | 52 tūkst. |
| 200-300 | 230 tūkst. |
| 300-400 | 190 tūkst. |
| 400-500 | ~60 tūkst. |
| 500-600 | 14 tūkst. |
| 600-700 | 5 tūkst. |
Priežastys: demografiniai iššūkiai, darbo rinkos ypatumai ir pensijų sistema
Demografiniai iššūkiai kelia spaudimą socialinio draudimo sistemai, todėl svarbu rūpintis finansiniu rezervu senatvei. Būtent artėjantys demografiniai iššūkiai darys didžiausią spaudimą Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemai - šalies populiacijoje vis didesnę dalį sudarys vyresnio amžiaus gyventojai, ir atitinkamai vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vieną pensininką.
Lietuvos pensininkai vyrai labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis svarstė, kad, tikėtina, jog tokia didelė dalis pensininkų gauna mažas pensijas, nes neturi pakankamo stažo arba turėjo mažas pajamas, nuo kurių mokėjo mokesčius. „Čia gali būti keletas priežasčių, kodėl didelė dalis pensininkų gauna tokias mažas pensijas: galbūt jų darbo stažas yra mažas, o gal žmonės dirbo savarankiškai ir nemokėjo pakankamai mokesčių“, - spėjo pašnekovas.
Šiaulių banko ekonomistės I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai. Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje.
II pakopa, kaupimas ir papildomos galimybės
Pasak G. Šimkaus, ir toliau pensijoje pagrindiniu pajamų šaltiniu gyventojams išliks „Sodra“, tačiau papildomai lėšų bus galima gauti iš pusiau privataus (antros pakopos) ar privataus (trečios pakopos) kaupimo. „Pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui į pensiją atsinešti finansinį rezervą, tokiu būdu išlyginant skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio. Visgi finansinio rezervo, kuriuo reikia rūpintis vis labiau, kaupimas tipiniam lietuviui niekada nebuvo lengvas dalykas. Naujausi praėjusių metų duomenys rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma yra neigiama. Tai reiškia, kad esame linkę išleisti netgi daugiau nei uždirbame.
„Neretai laikoma, kad „auksinis“ pajamų senatvėje ir buvusio atlyginimo santykis yra 60-70 proc. Atsižvelgus į pensijoje pasikeitusius kasdienio gyvenimo poreikius toks santykis turėtų užtikrinti pernelyg nepasikeitusią gyvenimo kokybę senatvėje. Neabejotinai šiuo metu didelė dalis gyventojų senatvei kaupia per mažai“, - įsitikinęs Lietuvos banko atstovas.
Kodėl PASITRAUKIAU iš II pensijų pakopos?
Išankstinė senatvės pensija: kas, kodėl ir kaip keičiasi
Išankstinė pensija skiriama tada, kai iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir 8 mėnesiai, o moterims - 64 metai ir 4 mėnesiai. Dar vienas reikalavimas išankstinei pensijai - turėti būtinąjį stažą. Šiemet tai yra 33,5 metų. Išankstinė pensija skiriama tik tiems, kas negauna kitų periodinių išmokų ir pajamų, nedirba, negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų, nėra ūkininkai ar jų partneriai.
Išimtis taikoma, jei turite bent pusę būtinojo stažo senatvės pensijai ir atitinkate bent vieną iš šių sąlygų: esate motina, pagimdžiusi ir išauginusi iki 8-erių metų 5 ir daugiau vaikų; ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose savo vaikus su negalia ar vaikus, netekusius 60 proc. ir daugiau dalyvumo; ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Visos išankstinės senatvės pensijos nuo 2021-01-01 mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Iki 2020-12-31 buvo taikomas mažinimas po 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o sukakus senatvės pensijos amžių - už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinę senatvės pensiją gauna 7,9 tūkst. gyventojų. Tai yra 75 proc. daugiau, nei 2020 m., kai tokią pensiją gavo 4,5 tūkst. gyventojų. Beje, įprastų senatvės pensijų gavėjų skaičius per šį laiką padaugėjo nuo 611 tūkst. iki 614 tūkst. Gerokai padaugėjo ir dirbančių pensininkų. Jeigu prieš 4 metus jų buvo beveik 69 tūkst., tai šiemet - beveik 78 tūkst.
Perspektyvos ir valstybės įsipareigojimai
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais paaugs maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artėjama link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos į rankas.
Nuo 2022 m. 2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų. 2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc.
Kas gali padėti gerinti pensijų situaciją?
Pasak įvairių ekspertų, norint užtikrinti senatvėje orų gyvenimo lygį, būtina: didinti dalyvavimą antros ir trečios pakopos kaupime; skaidrinti ir stiprinti pirmos pakopos įmokų ir išmokų ryšį; skatinti sąžiningą darbo užmokesčio deklaravimą ir mažinti šešėlinę ekonomiką; ilginti pensinį amžių ir būtinojo stažo reikalavimus trumpuoju laikotarpiu; didinti valstybės investicijas į pensijų sistemą ilguoju laikotarpiu.
„Žmogus turi jausti atsakomybę už savo ateitį“, - primena B. Gruževskis ir atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų galėtų tikėtis 300-400 eurų pensijos, jei sąžiningai mokėtų mokesčius. Be to, dar dalį pajamų senatvėje žmogus galėtų prisidėti kaupdamas antroje pakopoje. Tad reikia kuo anksčiau rūpintis ir pradėti galvoti apie pensiją.
Santraukiniai faktai
- 2019 m. pabaigoje su senatve susijusias pensijas gavo 667,8 tūkst. asmenų.
- 2019 m. netekto darbingumo pensijas gavo 161,6 tūkst. asmenų.
- Didžiausią dalį sudaro valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (apie 85-92%).
- Didelė dalis pensininkų gauna mažas pensijas: daugiau nei 200 tūkst. gauna 200-300 eur.
- Vidutinė pensija siekia apie 337-480 eur (skirtingi metai ir šaltiniai), kas yra apie 37-47 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Demografinės tendencijos, darbo užmokesčio struktūra, šešėlinė ekonomika ir nepakankamas kaupimas antroje pakopoje yra pagrindiniai veiksniai, lemiančius mažėjančią pensijų gavėjų pajamas ir socialinę riziką senatvėje. Todėl būtini ilgametės priemonės ir visapusiškas požiūris į pensijų sistemos tvarumą bei gyventojų finansinį raštingumą.