Šioje išsamioje apžvalgoje pateikiami susisteminti duomenys apie Martyną Paškevičių, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios neįgaliųjų teisėms ir socialinei integracijai, vadovą, jo veiklą, bendradarbiavimą su socialinės paramos institucijomis bei ryšius su kitomis neįgaliųjų organizacijomis. Straipsnis grindžiamas pateiktu turiniu ir papildytas logiškais sujungimais, kad būtų kuo detaliau atskleista, kaip veikia neįgaliųjų tarybinė bei nevyriausybinė pagalba ir kokie kontaktai svarbūs organizacijų bendradarbiavimui.
Veiklos kontekstas ir finansavimo iššūkiai
P.Luomanas sakė, kad projektus pateikė 26 organizacijos, komisija atrinko 22 organizacijų 23 projektus, tačiau jiems įgyvendinti skirtas lėšas gerokai sumažino. Vicemeras apgailestavo, kad neįgaliųjų organizacijos nesusivienija, todėl joms neįmanoma skirti apčiuopiamesnės paramos. P.Luomanas sakė, kad iš Tarybos skirtų 150 tūkst. Lt 50 tūkst. Lt numatyta gyvenamosios aplinkos neįgaliesiems pritaikyti. Dar 27 tūkst. Lt skirta pastatui Nevėžio g. 38, kuriame yra įsikūrusios neįgaliųjų organizacijos, išlaikyti. Taigi organizacijų parengtiems projektams finansuoti liko tik 73 tūkst. Lt.
P.Luomanas sakė, kad projektus pateikė 26 organizacijos, komisija atrinko 22 organizacijų 23 projektus, tačiau jiems įgyvendinti skirtas lėšas gerokai sumažino. Komisijos siūlymu šiemet VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centrui, Lietuvos žmonių su negalia Panevėžio skyriui, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai “Panevėžio viltis”, VšĮ Panevėžio ir Utenos apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybai turėtų būti skirta po 6 tūkst. Lt, LŽNS VšĮ “Dailusis ornamentas” ir Aukštaitijos krašto nefrologinių ligonių asociacijai “Nefrita” - po 7 tūkst. Lt, Panevėžio vaikų abilitacinio ugdymo centrui, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Panevėžio apskrities skyriui, Panevėžio bendrijai “Artritas” - po 5 tūkst. Lt.
Socialinės paramos centro ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas
Z.Sargautienė apžvelgė komisijai pateiktus projektus ir sakė, kad daugelyje jų buvo numatyta teikti socialines paslaugas ir dubliuoti Socialinės paramos centro funkcijas. Be to, centras neįgaliųjų organizacijų nariams tas paslaugas teikia nemokamai. Beje, centras teikia neįgaliųjų vežimo į miesto ir kitų šalies miestų poliklinikas, ligonines, klinikas, reabilitacijos centrus paslaugas, tereikia sumokėti tik 20 proc. kelionės išlaidų. Centras nesuteikia transporto tik neįgaliesiems vykti į renginius. Z.Sargautienė kvietė neįgaliųjų organizacijas bendradarbiauti su Socialinės paramos centru ir naudotis jo paslaugomis.
P.Luomanas sakė, kad projektus pateikė 26 organizacijos, komisija atrinko 22 organizacijų 23 projektus, tačiau jiems įgyvendinti skirtas lėšas gerokai sumažino. Vicemeras apgailestavo, kad neįgaliųjų organizacijos nesusivienija, todėl joms neįmanoma skirti apčiuopiamesnės paramos.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų integracija Lietuvoje
Problemos, kurias sprendžia organizacijos
- gyvenamosios aplinkos pritaikymas neįgaliesiems;
- neįgaliųjų organizacijų infrastruktūros išlaikymas (pavyzdžiui, pastatas Nevėžio g. 38);
- sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų pasiekiamumo gerinimas (dalinai sprendžiamas per transporto paslaugas);
- socialinių paslaugų teikimo koordinavimas tarp centro ir nevyriausybinių organizacijų;
- bendruomenių vienijimas, siekiant gauti didesnį finansavimą ir efektyvesnį resursų panaudojimą.
Rekomenduojami veiklos ir bendradarbiavimo žingsniai
- Sustiprinti nevyriausybinių organizacijų tarpusavio koordinaciją, kad būtų įmanoma pateikti bendrus projektus ir koncentruoti finansavimą.
- Plėtoti bendradarbiavimą su Socialinės paramos centru, kad nevyriausybinės organizacijos nebedubliuotų centro paslaugų, o sutelktų jėgas į papildomas iniciatyvas.
- Aktyvinti bendruomenių įsitraukimą tvarkant aplinką aplink neįgaliųjų centrus ir taip sutaupyti lėšų projektams.
- Kurti skaidraus lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmus, kaip V. Michailovas pabrėžė - daugiau dėmesio bus skiriama projektams vykdyti bei skirtų lėšų panaudojimo kontrolei.
- Siekti, kad pagalbos ir reabilitacijos paslaugos būtų pasiekiamos ne tik medicininėms reikmėms, bet ir socialiniams renginiams bei integracijos priemonėms.
Praktiniai kontaktai ir infrastruktūra
Taip kaip aprašyta pateiktame turinyje, miesto Taryba ir Socialinės paramos centras yra pagrindiniai institucijų partneriai skirstant lėšas ir teikiant socialines paslaugas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad adresai ir vietos, tokios kaip Nevėžio g. 38, yra svarbios nevyriausybinių organizacijų buveinės ir infrastruktūros išlaikymo objektai. Neįgaliųjų organizacijos kviečiamos bendradarbiauti su centrais ir susivienyti į bendrus projektus, kad padidintų gaunamą paramą.
Z.Sargautienė kvietė neįgaliųjų organizacijas bendradarbiauti su Socialinės paramos centru ir naudotis jo paslaugomis. Centras nesuteikia transporto tik neįgaliesiems vykti į renginius.
Kaip Martynas Paškevičius gali būti įtrauktas
Nors tiesioginių Martyno Paškevičiaus kontaktų pateiktame fragmente nėra, logiška daryti prielaidą, kad kaip neįgaliųjų organizacijos vadovas jis turėtų glaudžiai bendradarbiauti su miesto vicemeru, Socialinės paramos skyriaus vedėju, Socialinės paramos centro direktoriumi bei nevyriausybinių organizacijų koordinatoriumi. Pavyzdžiui, tokie asmenys kaip Petras Luomanas, Viktoras Michailovas, Zita Sargautienė, Rimvydas Telksnys ir Kristina Vareikienė buvo minima kaip komisijos nariai ir koordinatoriai sprendžiantys projektų atranką bei lėšų paskirstymą.
Komisijos siūlymu šiemet VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centrui, Lietuvos žmonių su negalia Panevėžio skyriui, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai “Panevėžio viltis”, VšĮ Panevėžio ir Utenos apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybai turėtų būti skirta po 6 tūkst. Lt.
Trumpas veiklos planas neįgaliųjų organizacijos vadovui
- identifikuoti kitas regionines neįgaliųjų organizacijas ir inicijuoti susivienijimą ar koaliciją;
- aktyviai bendradarbiauti su Socialinės paramos centru, kad nebūtų dubliuojamos paslaugos;
- rengti bendrus projektus, kur lėšų poreikis būtų aiškiai pagrįstas ir koordinuotas;
- įtraukti bendruomenes į aplinkos tvarkymo veiklas, taip mažinant infrastruktūros išlaikymo išlaidas;
- vykdyti skaidrumo ir lėšų panaudojimo kontrolės procedūras;
- siekti papildomo finansavimo per tarptautinius tinklus ir grantus (pvz., panašiai kaip LIMENet ir Media4Change iniciatyvos vietos žiniasklaidai, organizacijoms galima ieškoti tarptautinių dotacijų neįgaliųjų integracijai).
Galimos partnerystės ir finansavimo šaltiniai
Tinkamos partnerystės su vietos valdžia, Socialinės paramos centru ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis leidžia efektyviau panaudoti ribotas lėšas. Komisijos siūlymu skiriami konkretūs biudžetai rodo, kaip paskirstomi laisvi resursai tarp įvairių organizacijų. Taip pat verta ieškoti tarptautinių tinklų ir grantų, panašių į LIMENet ar Media4Change iniciatyvas vietos žiniasklaidai ir bendruomeniniams projektams-tai gali tapti papildomu finansavimo šaltiniu neįgaliųjų integracijos projektams.
Taip pat skaitykite: Martyno Tylos knygos analizė ir temos
„Atviras pokalbis“: Kas laimi, kai visuomenė susipriešina?
Trumpa santrauka - ką verta žinoti nedelsiant
- miesto Taryba skyrė 150 tūkst. Lt nevyriausybinėms neįgaliųjų organizacijoms;
- daugiau dėmesio reikia skirti organizacijų susivienijimui, kad būtų įmanoma gauti didesnę paramą;
- Socialinės paramos centras teikia nemažai nemokamų paslaugų - verta bendradarbiauti, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos;
- dalinė transporto kompensacija už medicinines keliones (20% kelionės išlaidų) yra prieinama, tačiau centras nesuteikia transporto į renginius;
- adresai ir pastatai, tokie kaip Nevėžio g. 38, yra svarbūs nevyriausybinių organizacijų infrastruktūrai.
| Problema | Siūlomas sprendimas | Prioritetas |
|---|---|---|
| Fragmentuotos organizacijos | Iniciatyvų koalicijos kūrimas, bendri projektai | Aukštas |
| Dubliavimas su Socialinės paramos centru | Koordinacija ir funkcijų paskirstymas | Aukštas |
| Ribotas finansavimas projektams | Ieškoti tarptautinių grantų, taupyti per bendruomenės darbą | Vidutinis |
| Transporto paslaugų trūkumas renginiams | Partnerystės su savivaldybės transportu ar savanoriais | Vidutinis |
Remdamiesi aukščiau pateikta informacija, Martynas Paškevičius kaip neįgaliųjų organizacijos vadovas gali imtis svarbių žingsnių - inicijuoti organizacijų susivienijimą, stiprinti partnerystę su Socialinės paramos centru, aktyviai ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ir įtraukti bendruomenes į praktinius aplinkos tvarkymo darbus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Paulių Paškevičių
tags: #martynas #paskevicius #neigaliuju #vadovas #kontaktai