Kai vaikas pradeda kitaip bendrauti, rečiau reaguoja į aplinkinius, vengia akių kontakto ar stipriai prisiriša prie tam tikrų rutinų, tėvams natūraliai kyla klausimų. Autizmas nėra liga ar asmenybės bruožas. Tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą. Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Daugybė pojūčių, nerimas ir bendravimo sunkumai kai kuriems autizmą turintiems vaikams apsunkina mokymąsi ar kasdienių užduočių atlikimą. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Eduko.lt el. parduotuvėje rinkitės iš dvylikos atgalinio skaičiavimo laikrodžių bei 4-ių magnetinių veiklų kortelių. Vienas iš laikmačių, TIME TIMER PLUS, nurodantis laiką ryškia raudona spalva ir turintis garso signalą.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes eduko.lt. Sunkesni žaislai yra malonių, minkštų formų ir medžiagų, todėl bus švelnūs liesti. Vieni iš tokių žaislų, tai MANIMO prekinio ženklo gyvūnai, pavyzdžiui, ryškiaspalviai krokodilai. Sensorikos, vaizduotės lavinimo žaislai.
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt. Žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Vaikai ir suaugę su autizmu pasitelkia kitokius mokymosi, judėjimo ar dėmesio sutelkimo būdus. Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės net ir neturintys autizmo gali turėti kai kuriuos iš šių simptomų.
Autizmo požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Požymiai gali reikštis nuolatos ir trukdyti kasdieniame gyvenime. Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja autizmą atsižvelgdami į žmogaus bendravimo problemas ir pasikartojančius, ribotus elgesius. Taip pat įvertina autizmo simptomų sunkumą ir nusprendžia, kiek paramos žmogui reikia kasdienybėje. Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys autizmo požymių, tikrai nebūtinai pasižymės visais išvardintais simptomais ir vieniems nustatyti autizmo spektrą gali būti sunkiau nei kitiems.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus. Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą. Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.
Ką daryti tėvams: praktiniai patarimai per intervencijas
Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią. Kreipkitės pagalbos į kitus. Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, mokykloje ir namuose. Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose. Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba. Nepamiškite skirti laiko žaidimams. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Dažnai žmonių su autizmo spektru gyvenimo kokybė yra prastesnė nei ne autistų ir autizmą turintys žmonės dažnai patiria psichinės sveikatos problemas. Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos. Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Šiuo metu nėra žinomo būdo išgydyti autizmą, nes tai nėra liga, o raidos sutrikimas. Tačiau ankstyva intervencija ir tinkama terapija gali padėti vaikams su autizmu išmokti svarbių įgūdžių ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Su tinkama pagalba daugelis vaikų su autizmu gali tapti savarankiški ir sėkmingai integruotis į visuomenę.
Autizmas - tai raidos sutrikimas, prasidedantis dar vaikystėje ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas įvairiai: kai kuriuose šaltiniuose - 1 iš 44 vaikų, kitur - 1 iš 59 ar 1 iš 68. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas dažniau nei mergaitėms. Tačiau tikslūs skaičiai gali kisti priklausomai nuo regiono ir tyrimų.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Autizmo priežastys apima biologinius, organinius - neurologinius ir genetinius veiksnius. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais, gebėjimu priimti sensorinę informaciją, o genetiniai veiksniai žymi didelę riziką. Genetinius faktorius rodo, kad nors vieno vienintelio geno nėra, genetinis pagrindas yra stiprus. Tėvams svarbu suprasti, kad autizmas nėra kaltė, o kartu su aplinka formuojamas raidos sutrikimas.
Diagnostika ir intervencija
Autizmo diagnostikos procesas remiasi bendro sveikatos, neurologinio ir neuropsichiatrinio tyrimo įvertinimu, elgesio stebėsena bei pačių simptomų sunkumo įvertinimu. Ankstyva diagnostika ir intervencija yra itin svarbios: jos padeda sumažinti pagrindinius autizmo požymius ir gerina kalbos, socializacijos bei suvokimo įgūdžių vystymąsi. Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai gali būti pastebėti iki 6-12 mėnesių, tačiau tikslus diagnozavimo laikas priklauso nuo individualių vaikų raidos tempų ir specialistų patirties.
Taikomos priemonės apima vaistų (kai reikia miegui ar elgesio valdymui) ir plačia spektrą psichologinių bei pedagoginių priemonių. Tačiau didelis dėmesys skiriamas aplinkos struktūravimui, kalbos ir alternatyvaus bendravimo skatinimui, elgesio korekcijai bei individualiai pritaikytoms ugdymo programoms. Svarbu, kad programos būtų nuosekliai diegiamos skirtingose aplinkose - namuose, mokykloje, terapijos kabinete, kad vaiko įgyti įgūdžiai būtų adaptuojami realioms situacijoms.
Autizmo diagnozė nereiškia, kad vaikas neturi ateities - su tinkama pagalba daug vaikų gali tapti savarankiški ir sėkmingai integruoti į visuomenę. Todėl tėvams svarbu nelaukti ir kreiptis pagalbos kuo anksčiau. Svarbu, kad tėvai būtų emociškai stiprūs, mokytųsi apie sutrikimą ir taptų vaiko ekspertai, suvokdami, kas kelia stresą, o kas ramina, kaip ruošti ryšį be žodžių ir kaip skatinti vaiko progresą.
Statistika ir mitai
Pasaulinėje literatūroje autizmo paplitimas nuolat keičiasi dėl geresnės diagnostikos ir aplinkos pokyčių. PSO teigia, kad skaičiai auga visame pasaulyje. Daug mitų gyvena visuomenėje: iš autizmo kaltinti skiepus, užterštą orą, virusus ar blogą auklėjimą. Tačiau mokslas rodo, jog autizmas atsiranda dėl genetinių ir biologinių veiksnių derinio, ir nėra vieno tiksliai nustatyto priežasties ar gydymo metodo.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pensiją?