Tai pirmoji ciklo pamoka, kuri yra labiau teorinio pobūdžio. Svarbu išlaikyti mokytojo ir mokinių komunikaciją pasitelkiant pokalbio metodą, kad mokiniai galėtų suprasti socialinio verslo ypatybes, o ne tik formaliai gautų informaciją. I. Remiantis anksčiau ekonomikos ir verslumo pamokose įgytomis žiniomis, aptariami pagrindiniai verslo, kaip tam tikros veiklos, bruožai. Mokinių paprašius įvardinti jų aplinkoje veikiančias įprastas įmones, aiškinamasi, kas joms visoms būdinga ir bendroje diskusijoje prieinama išvados, kad įprastas verslas - tai veikla, kuria, tenkinant tam tikrus vartotojų poreikius (gaminant prekes, teikiant paslaugas), siekiama pelno.
Kas yra socialinis verslas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto verslo?
Mokytojas paaiškina, kad socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tai yra jo esminis tikslas. Socialinis verslas, kaip ir bet kuris verslas, kuria darbo vietas ir pajamas, tačiau šio verslo gautas pelnas (ar bent jau didžioji jo dalis) atitenka ne įmonių savininkams, o konkrečioms visuomenės problemoms spręsti. Mokytojas turėtų paaiškinti, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, bei pelno nesiekiančios į socialinių problemų sprendimą orientuotos organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Juridinė veiklos forma niekur nėra apibrėžta, socialinis verslas gali būti tiek UAB, MB, tiek VšĮ. Tačiau svarbu akcentuoti, kad nemažai įmonių, kurios vadinamos socialiai atsakingomis ir prisideda prie įvairių socialinių problemų sprendimo, nėra socialiniai verslai. Pvz., įmonė, skirianti dalį savo pelno labdarai, nelaikytina socialiniu verslu, jei pagrindiniu jos veiklos tikslu išlieka pelnas, skirtas savininkams. Nevyriausybinės organizacijos dažnai vykdo projektus, kurie finansuojami iš valstybės ar kitų rėmėjų lėšų, bet ne iš pelningos veiklos. Aptarus pagrindinius socialinio verslo požymius, mokytojas gali paprašyti mokinių pateikti jų aplinkoje veikiančio ar kito jiems žinomo socialinio verslo pavyzdžių. „Socialinis taksi“ - socialinis verslas, kuris teikia pavežėjimo paslaugą žmonėms judantiems neįgaliųjų vežimėlio pagalba. Miestų gatvės, šaligatviai, patekimas į pastatus Lietuvoje šiai tikslinei grupei yra nepritaikytas.
Kuris atvejis yra socialinio verslo pavyzdys?
IV. Įmonė atliko savivaldybės užsakymą pritaikyti savivaldybės administracijos pastatą neįgaliųjų reikmėms. Įmonė 2016 m. Vieniši senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys kaimuose, gamina rankų darbo gaminius, kurie yra parduodami rinkoje. Nurodykite, kuris atvejis yra socialinio verslo pavyzdys?
Naujausios tendencijos ir teisės aktai
Nuo 2024 m. Lietuvoje galima oficialiai įgyti socialinio verslo subjekto / socialinio verslo statusą per Inovacijų agentūrą. Kaip gauti socialinio verslo statusą, kokie reikalavimai yra taikomi socialiniam verslui, kur kreiptis norint gauti socialinio verslo statusą - klausimai kurie dažniausiai kyla norintiems kurti socialinį verslą. Kas yra socialinis verslas - į šį klausimą galima atsakyti paprastai ir trumpai: tai toks verslo modelis, kuris siekia suderinti pelno siekimą su socialinių tikslų įgyvendinimu, naudojant verslumo principus socialinėms problemoms spręsti. Labai svarbu pastebėti, kad siekiant tapti socialiniu verslu, būtina nurodyti kokią dalį pelno socialinis verslas skirs socialiniam/aplinkosauginiam poveikiui. Pagal “Socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą” išskiriamas vienas svarbus kriterijus - pelno dalis, skiriama socialiniam / aplinkosauginiam poveikiui. Socialinio verslo statusas suteikiamas per 20 d.d. nuo informacijos pateikimo Inovacijų agentūrai datos. Jei svarstote, ar jūsų įmonė atitinka socialinio verslo kriterijus, ir norite pateikti paraišką be streso - kreipkitės dėl individualios konsultacijos. +37066415915, el. paštu, dokumentai ir patarimai rodomi pagal teisines nuostatas (visa informacija teikiama atitinkamoje institucijoje).
Socialinio verslo apibrėžimas ir poveikio matavimas
“Socialinis verslas - tai toks verslo modelis, kuris siekia suderinti pelno siekimą su socialinių tikslų įgyvendinimu, naudojant verslumo principus socialinėms problemoms spręsti. Tai gali būti pritaikoma tiek pelno siekiančiose įmonėse, tiek nevyriausybinėse organizacijose.” Socialinis verslas apima finansavimą, finansų valdymą, žmogiškųjų resursų valdymą, reklamą ir komunikaciją, pardavimus, reinvestavimą ir plėtrą. Socialinis verslas visų pirma yra verslas, ir to nereiktų pamiršti. Socialinis verslas šiek tiek skiriasi nuo įprasto verslo. Įprastas verslas siekia maksimalizuoti pelną, tuo tarpu pagrindinė socialinio verslo užduotis yra socialinių visuomenės problemų sprendimas. Tai yra verslo modelis, kurio pagrindinis tikslas yra ne tik gauti naudos, bet ir daryti tam tikrą socialinį poveikį ar didinti bendruomenės gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio verslo poveikio vertinimas ir įvairovė
Socialinio poveikio vertinimas dažnai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Tačiau įvertinti poveikį nėra lengva: kai kurie rodikliai gali būti subjektyvūs. Socialinio verslo organizacijos skiriasi nuo tradicinio verslo tuo, kad jų tikslas apima socialinį poveikį kartu su ekonominiu pelnu. Socialinė ekonomika ir užimtumo politika integruojasi į platesnį kontekstą: socialinis dialogas, socialinės inovacijos, socialinė infrastruktūra, socialinė apsauga. Taip Lietuvoje planuojama įvertinti ir sustiprinti socialinio verslo ekosistemą per Inovacijų agentūrą ir teisinę bazę.
Socialinis verslas Lietuvoje: situacija, perspektyvos ir tapatybė
Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę. Organizacijos tapatybė - tai vienas iš kertinių komunikacijos įrankių: ji formuoja vertybių rinkinius, nurodo suinteresuotuosius ir wychuoja kitus komunikacijos aspektus. Socialinės įmonės Lietuvoje dažnai interpretuojamos per teisinę kategoriją: nuo 2018 iki 2021 m. Seimas svarstė Socialinio verslo plėtros įstatymo projektus, o 2023 m. gruodį buvo įtrauktas socialinio verslo apibrėžimas į SVV plėtros įstatymą. Dabar svarbiausia - aiški procedūra statuso suteikimui, poveikio matavimo indikatoriai ir nuosekli sąsaja su įmonės misija.
Praktiniai pavyzdžiai ir klausimai mokiniams
- Nugalėti, kuris iš pateiktų atvejų yra socialinio verslo pavyzdys: miesto savivaldybei įrengti pastatai neįgaliųjų reikmėms ar rankų darbo gaminiai kaime? Atestuokite, kaip šie atvejai atitinka socialinio verslo kriterijus.
- Kaip gauti SVV statusą: kur kreiptis, kokie duomenys būtini, kokios bus naudų ir reikalavimų sąlygos?
- Koks socialinio verslo poveikis ir kaip jį matuoti (SMART tikslai, TOC, LogFrame, KIP)?
Įvadiniai mokymai komandai apima socialinio poveikio sąvoką, lūkesčius dėl rezultatų, suinteresuotųjų poreikių analizę ir įrankius poveikiui matuoti. Taip pat svarbu aiškiai apibrėžti, kokią dalį pelno skirs socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui, bei kaip šie įsipareigojimai bus skaičiuojami ir komunikuojami viešai.
Pagal naujausius duomenis, Socialinio verslo statuso įgijimo ir netekimo tvarkos aprašas nustato reikalavimus skaidrumui: visa informacija turi būti skelbiama įmonės svetainėje, pateikiami poveikio įrodymai ir planuojamas poveikis. Taip pat pabrėžiama, kad reikia aiškiai išsakyti, kokią dalį pelno skirs socialiniam poveikiui ir kada jis įvyks. Straipsnyje taip pat aptariama, kad Socialinio verslo statusas gali būti pripažintas hibridiniu subjektu, o teisinė bazė yra būtina, bet ne vienintelė priemonė siekiant pilnai išnaudoti socialinį tikslą Lietuvoje.
Techniniai įtraukimai: lentelė ir išvados
| Kriterijus | |
|---|---|
| Poveikio rodikliai | Matavimas naudojant SMART, TOC, LogFrame, KIP |
| Pelno dalis skirta poveikiui | Aiški dalis įvardinta svetainėje ir poveikio plane |
| Tautinis statusas | Gali būti suteiktas per Inovacijų agentūrą |
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #verslo #gyvybingumo #kriterijai