Gimus kūdikiui, ne visos moterys patiria euforiją ar natūralų prisirišimą prie vaiko. Motinystė gali atnešti gilias emocines permainas, o kartais ir sunkius psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip pogimdyminė melancholija, pogimdyminė depresija, nerimo sutrikimai ar potrauminio streso reakcijos. Lietuvoje emociniai sunkumai po gimdymo vis dar nepakankamai atpažįstami, todėl svarbu suprasti priežastis, rizikos veiksnius ir galimus pagalbos būdus.
Kaip dažnai pasitaiko ir kodėl tai gali būti nematoma?
Oficialūs duomenys rodo, kad 2022 m. pogimdyminė depresija buvo nustatyta vos 41 moteriai, o kartu su įprastos depresijos diagnozėmis - 152 moterims per metus. „Šie skaičiai kelia klausimų, ypač turint omenyje, kad tais pačiais metais šalyje įvyko net 21 753 gimdymai. Galima daryti prielaidą, kad ne visa reali situacija atsispindi statistikoje“, - teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Rūta Juodelytė.
2019-2020 m. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 2700 Lietuvoje gimdžiusių moterų, parodė, kad net 20,5 proc. jų patyrė reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus, o 22 proc. - potrauminio streso reakcijas. Apie 3 proc. moterų nuo potrauminio streso simptomų kentėjo net praėjus dvejiems metams po gimdymo.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai
- Biologiniai pokyčiai: Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali paveikti nuotaiką ir energiją.
- Psichologiniai procesai: Moteriai keičiantis tapatybei, atsiranda naujas vidinis suvokimas apie save, santykius ir prieraišumą; tai gali būti sudėtingas ir lėtas procesas.
- Trauminės gimdymo patirtys: Potrauminio streso sutrikimas gali išsivystyti po sunkios ar traumuojančios gimdymo patirties.
- Perinatalinės netektys ir priešlaikinis gimdymas: Tokios patirtys didina riziką.
- Perfekcionizmas ir spaudimas: Moterys dažnai sau kelia nerealistiškus lūkesčius būti „tobulomis“ mamomis, rūpestingomis žmonomis ir karjeros siekiančiomis moterimis vienu metu.
- Laiko sau ir poilsio trūkumas: Miegas, maistas ir judėjimas labai veikia emocinę savijautą; mamos dažnai pamiršta save.
- Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: Visuomenėje plačiai paplitęs lūkestis, kad po gimdymo moteris turi jaustis laiminga, todėl daugelis slepia sunkumus.
- Silpni socialiniai ryšiai ir santykiai su partneriu: Santykių krizės po gimdymo stiprina moters nesaugumo jausmą; artimųjų įsitraukimas yra labai svarbus.
Simptomai: nuo melancholijos iki pavojingų būklių
Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų; ši būsena gali reikšti nuotaikų kaitą, padidintą jautrumą ir trukti nuo kelių valandų iki dviejų savaičių. Depresija po gimdymo (paveikianti apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų pasaulyje) pasižymi nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka, kaltės jausmu arba susidomėjimo gyvenimu praradimu. Nerimo sutrikimas pasireiškia intensyviu, nuolatiniu nerimu ir baime. Potrauminio streso sutrikimas - po trauminės gimdymo patirties.
Jei yra kilusių minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją: savistaba ir EPDS
Patarimas - atlikti savistabą naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). Tam tikros skalės įverčių dydis galėtų moterį paskatinti kreiptis pagalbos. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje šeimos gydytojai privalo įvertinti nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų emocinę sveikatą, pasitelkdami EPDS.
Ką daryti: praktiniai žingsniai padėti sau ir kitoms mamoms
- Atsiimkite laiko sau: net keli trumpi pasivaikščiojimai gryname ore, miegas ir reguliarus valgymas veikia kaip pirmoji pagalba emocijoms.
- Kvėpavimo ir judėjimo pratimai: vaikščiojimas, plaukiojimas, joga ar paprasti kvėpavimo pratimai padeda mažinti nerimą.
- Palaikymas iš artimųjų: partnerio ir šeimos įsitraukimas, pagalba buityje, kantrybė ir atjauta - gyvybiškai svarbūs dalykai.
- Sklandus grįžimas į kasdienybę: rekomenduojama pirmą mėnesį niekur neskubėti ir leisti visiems prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo.
- Mažinti perfekcionizmo lūkesčius: priimti, kad motinystė yra procesas, reikalaujantis laiko ir klaidų.
- Jei reikia - kreiptis į specialistus: medicinos psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai gali padėti - kai kuriose situacijose prireiks ir medikamentinio gydymo.
Kaip Lietuvoje teikiama pagalba ir kokios paslaugos pasiekiamos
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo ir psichiatro konsultacijas bei atlieka diagnostiką (nemokamai draustiems asmenims, be siuntimo).
Yra specializuotos paslaugos ir iniciatyvos: Pogimdyminės depresijos centras teikia švietimą, informaciją apie depresiją po gimdymo bei psichologų paslaugas tėvams ir specialistams. Mamos linija - anoniminė emocinė parama el. Norintys gauti skubią pagalbą gali kreiptis į mobilias krizių įveikimo komandas telefonu 1815 (I-V 8-20 val.).
Prieinamos struktūros ir iniciatyvos
- Psichikos sveikatos centrai, medicinos psichologo ir psichiatro konsultacijos;
- Mobilios krizių įveikimo komandos (1815);
- Pogimdyminės depresijos centras ir nevyriausybinės organizacijos, teikiančios specializuotą pagalbą;
- Mamos linija - emocinės paramos linija, kurioje dirba mamos, pačios patyrusios sunkumų;
- Nemokamos valstybės teikiamos psichologo konsultacijos savivaldybėse;
- Savitarnos ir savipagalbos grupės, mamų forumai ir susitikimai.
Stacionarinės pagalbos modeliai: mamos ir kūdikio skyriai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo steigti mamos ir vaiko skyrius psichiatrijos ligoninėse - specializuotas stacionarines pagalbos vietas, kur diagnozę turinčiai moteriai būtų teikiama pagalba neatskiriant jos nuo kūdikio. Šiuo metu Lietuvoje mamai, kuriiai reikalingas stacionarinis gydymas dėl pogimdyminės depresijos, tenka atsiskirti nuo savo kūdikio, o tai kelia papildomą stresą ir gali trukdyti sveikti.
Tokie „Mother and Baby Units“ veikia Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse; sisteminė analizė parodė, kad gydymas skyriuose, kai kūdikiai nėra atskiriami nuo mamų, reikšmingai pagerina jų psichikos sveikatą ir stiprina mamos ir kūdikio ryšį. Tyrimai taip pat atskleidė, kad toks gydymas neturi neigiamo poveikio kūdikių raidai.
Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėliams Vokietijoje
Tarptautinės gerosios praktikos pavyzdžiai, kurių verta siekti
- Nyderlanduose speciali slaugytoja namuose skiria iki 80 valandų priežiūros pirmosiomis dienomis po gimdymo, stebi fizinę ir psichologinę būklę.
- Australijoje nuo 2018 m. taikomi nacionaliniai protokolai: nėščiosios ir gimdyvės vertinimas psichosocialiniais klausimynais, šeimos įtraukimas ir galimybė gydytis kartu su vaiku.
- Jungtinėje Karalystėje veikia „Mother and Baby Units“, kur moterys gydomos kartu su kūdikiais ir gauna integruotą psichikos sveikatos pagalbą.
Asmeninės istorijos - apie tai kalbėti svarbu
Viešos istorijos ir asmeniniai liudijimai padeda mažinti gėdą ir stigma, susijusią su pogimdyminėmis problemomis. Rašytojos Vitalijos Maksvytės, kitų mamų ir „Mamos linijos“ iniciatorių istorijos rodo, kad daugeliui moterų prireikia laiko, artimųjų palaikymo ar profesionalios pagalbos, kad priimtų savo jausmus ir pradėtų gydytis. Šios asmeninės istorijos prisideda prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą ir skatina žmones atpažinti savo ar kitų emocijas bei, prireikus, kreiptis pagalbos.
Svarbiausia tėvystės strategija | Becky Kennedy | TED
Kaip artimieji gali padėti ir ko mokyti šeimą
- Rodyti atjautą, nevertinti, nekritikuoti, o klausytis;
- Pakeisti lūkesčius: priimti, kad motinystė yra sunkus ir kintantis procesas;
- Padėti buityje, užtikrinti mamos poilsį ir laisvą laiką sau;
- Skatinti atlikti EPDS savitikrą ir kartu kreiptis pagalbos specialistams;
- Jei moteris neigia sunkumus, būtina partnerio ir artimųjų įsitraukimas bei profesionalių konsultacijų siūlymas.
Prevencijos ir švietimo svarba
Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos plečia teikiamas paslaugas ir tobulina prevencijos, priežiūros ir intervencijos sistemas. Tačiau svarbu dar gerinti paslaugų prieinamumą, informuoti visuomenę apie pogimdyminės depresijos požymius ir mažinti stigmatizaciją. Nacionalinės iniciatyvos, tokios kaip „Žvelk Giliau“, skatina žmones tapti psichikos sveikatos ambasadoriais ir dalintis savo patirtimis, taip keičiant visuomenės nuostatas.
Paslaugų prieinamumas ir praktinė informacija Lietuvoje
| Paslauga | Kas teikia | Prieinamumas |
|---|---|---|
| Anoniminė emocinė parama | Mamos linija, savanoriškos iniciatyvos | El. pagalba, telefonai, renginiai |
| Psichologo ir psichiatro konsultacijos | Psichikos sveikatos centrai | Visos savivaldybės, nemokamos draustiems (be siuntimo) |
| Krizių įveikimo komandos | Mobilios komandos | Telefonas 1815 (I-V 8-20 val.) |
| Specializuota pagalba pogimdyminėje depresijoje | Pogimdyminės depresijos centras | Dalies paslaugų nemokama; projektinė parama |
Raginimas veikti laiku
Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Todėl svarbu: atpažinti simptomus, atlikti savistabą (pvz., EPDS), kreiptis pagalbos, pasinaudoti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų siūlomomis paslaugomis bei suteikti palaikymą ir atjautą kiekvienai mamai.
Motinystė nėra lenktynės ir nėra vienintelė moters tapatybė. Rūpintis savimi - tai rūpintis ir vaiko bei visos šeimos gerove. Jei jums ar artimajai kyla nerimas dėl emocinės būklės po gimdymo, nedelskite: kreipkitės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Būsto sąlygos vienišoms mamoms
tags: #mamai #truksta #motinystes