Lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Visi daugmaž suprantame, kaip lytiškumo ugdymas vyksta iki tol, kol vaikui sukanka 5 - 6 metai: liečiame, rengiame, kalbamės, suteikiame privatumo ar savo kūno dalių pažinimo įgūdžius.
Tačiau nuo maždaug 6 - 7 metų, kai vaikas ateina į pradinę mokyklą, iki maždaug 7 klasės, lytiškumo ugdymas nutrūksta ir šeimoje, ir mokykloje. Galbūt dėl to, kad suaugusieji nesijaučia drąsiai. Kai vaikų klausimai būna nepatogūs arba neaišku, kaip į juos atsakyti, suaugusieji dažnai pasirenka juos praleisti pro ausis. Vėliau, kai prasideda paauglystė, brendimas, pasidaro aišku, kad vėl reikia kažką daryti su lytiškumo ugdymu - paaugliams prasideda hormonų audros, viskas sproginėja, neaišku, kaip elgtis su savimi ir kitais žmonėmis.
Vaikai ir paaugliai informaciją apie lytiškumą vis tiek gauna iš kiemo draugų, bendraklasių, interneto. Tuomet suaugusiems kyla nerimas: ką dabar daryti? Tuo metu mes jau būname šiek tiek pavėlavę. Šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbu toliau kalbėtis apie temas, kurias turėtume pradėti aptarinėti su vaikais dar ankstyvoje vaikystėje - toliau mokyti apie saugumą, kūno privatumą, formuoti suvokimą, kad mano kūnas priklauso man ir niekas neturi teisės prie manęs liestis be mano sutikimo.
7 - 13 Metų Vaikų Žinios
Pradinėse klasėse sklando labai daug mitų ir baimės apie tai, kas ta paauglystė yra, ypač apie fiziologinius pokyčius. Dažnai, kai paklausiu pradinukų, kas yra paauglystė, jie atsako, kad tai yra pats baisiausias periodas žmogaus gyvenime arba kad tai yra periodas, per kurį viskas pasikeis. Nuo ankstyvo amžiaus mes gauname daugybę žinučių iš artimos aplinkos, taip pat mokytojų, draugų, draugių, žiniasklaidos apie tai, koks kūnas yra „geras“, koks - „blogas“, kas yra ‚normalu“, o kas - „nenormalu“.
Paaugliai nevisąlaik turi pakankamai kritinio mąstymo, kad susigaudytų tarp visų tų žinučių. Tuomet kūno vaizdas ir priėmimas tampa ne tik fiziologiniu, bet ir emociniu klausimu. Jis prasideda nuo tikrųjų kūno dalių pavadinimų mokymo ir suvokimo, kad visi ir visokie kūnai yra vertingi.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Būtina kalbėti ir apie atsirandančius lyčių stereotipus. Jie taip pat daro didelę įtaką mūsų santykiams - kaip priimame save ir kitus, ar galime būti draugais su kitos lyties žmonėmis. Dažnai pamirštame, kad prieš romantinius santykius vaikai tiesiog būna draugais, o apie draugystę kalbame labai mažai. Svarbu iškomunikuoti, kad mes galime susipykti ir vis tiek išlikti draugais. Svarbu išmokti gražiai pasakyti draugui arba draugei, kad aš nenoriu kažko su tavim veikti, suprasti kito žmogaus jausmus, mokėti rodyti dėmesį be sijonų kilnojimo, atskirti žalingus santykius nuo sveikų. Šiuos įgūdžius reikia ugdyti nuo labai anksti.
Dabar situacija paradoksali: nesuteikiame jauniems žmonėms saugios erdvės mokytis, tačiau tikimės, kad jie mokės gražiai bendrauti, gražiai rodyti dėmesį, suprasti kas yra draugystė, suprasti kokie santykiai yra žalingi.
Viešojoje erdvėje lytiškumo ugdymas lyginamas su ankstyva seksualizacija, supažindinimu su informacija, kuriai jie nėra pasiruošę. Viena psichologė yra labai taikliai pasakiusi: „Kaip mes galime traumuoti vaikus lytiškumo ugdymu, kai jie tame gyvena?“ Lytiškumo ugdymas yra apie mane, apie kiekvieną iš mūsų. Tai nėra kažkoks mistinis dalykas, apie kurį rašo straipsnius ir kuria edukacinius filmukus.
Kiek yra paauglių, o net ir suaugusiųjų, kurie nepriima savo kūno? Kiek apie savo kūnus turime gėdos ir mitų? Kartais sutinku aštuntokų ir aštuntokių, kurie nežino apie menstruacijas. Menstruacijos yra visiškai natūralus kūno procesas, tačiau jis taip „sugėdintas“ ir apipintas mitais, kad paaugliai nenori apie tai šnekėti. Vyresniems paaugliams dažnai neleidžiama kalbėti apie kontraceptines priemones, nes manoma, kad po to paaugliai norės išbandyti lytinius santykius. Bet juk veikia ne taip - jei pasikalbame apie kupranugarius, patys kupranugariais nepavirstame. Tiesiog įgyjame daugiau žinių.
Aktualiausios Lytiškumo Ugdymo Temos Paaugliams
- Santykiai, tiek draugiški, tiek romantiniai - kaip juos išlaikyti, kaip gražiai išsiskirti, kaip prisipažinti patinkančiam žmogui, kaip atsispirti netinkamam kito žmogaus elgesiui.
- Seksualinis priekabiavimas - kaip priekabiavimą atpažinti, kaip iš tokių situacijų išeiti, kur kreiptis.
- Kūno tematika, kas vyksta su kūnu vyksta brendimo metu.
- Lytiniai santykiai - „ar normalu, kad..?“
- Lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos tema.
- Psichikos sveikatos tema, ypač po karantino, kai didelė gyvenimo dalis buvo perkelta į virtualų pasaulį.
Pirmiausia, kokybiškas lytiškumo ugdymas duoda suvokimą, kad nors esame skirtingi, esame vienodai vertingi ir svarbūs. Mūsų skirtumai nėra žalia spalva patyčioms ar pajuokai, tai - galimybė susipažinti su visais mūsų skirtumais ir panašumais. Visuomenėje matau daug pykčio ir neapykantos „kitokiam“. Laiku gautas lytiškumo ugdymas padėtų mums kurti sveikus ir lygiaverčius santykius, kuriuose kalbėtumės su savo partneriais ir partnerėmis, draugais ir draugėmis ir apie intymius dalykus. Tarpusavio santykių, ribų įgūdžiai, kurių mokome vaikystėje ar paauglystėje, yra pagrindas šeimyniniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Lytiškumas - tai dovana, kurią kiekvienas mūsų gavome, kad galėtume labiau išreikšti savo meilę kitiems. Tai dalis aktyvaus pagrindinio žmogaus siekio - poreikio mylėti ir būti mylimam. Lytiškumas apima visą eilę emocijų, minčių ir išraiškų (tokių kaip prisilietimas, apsikabinimas, susikabinimas rankomis) bei įvairius fizinius ir hormoninius procesus, vykstančius mūsų kūnuose.
Lytis - socialinis vyro ir moters apibūdinimas. Lytinis tapatumas - jausmas, jog esi vyras arba moteris. Lytinė tipizacija - vyriškojo ar moteriškojo lytinio tapatumo bei vaidmens įgijimas. Žmogaus lytiškumo supratimas apima ne tik hormonų ir kitų kūno pokyčius brendimo laikotarpiu, lytiškumas taip ppat apima savo potraukių ir emocijų pažinimą, įvykius ir santykius, kuriuos patiriame per visą mūsų gyvenimą, tai, kaip vertiname save ir kitus.
Reikia nepamiršti, kad nuo pat gimimo lytiškumas yra mūsų neatskiriama dalis, o ne kažkas, kas prasideda sulaukus trylikos mmetų. Žmogus pajutęs savo lytiškumą, tuo pačiu pajėgia supratsi ir tai, kad iki brendimo laikotarpio jis galėji išreikšti savo lytiškumą ir dažnai artimai suartėti visai be lytinių veiksmų. Tai prasidėjo jau isčiose ir yra iš dalies susiję su noru turėti ryšį su kitais. Pirmas žmogaus intymus ryšys yra su motina. Tai ryšys duodantis pagrindus prisirišti prie kitų žmonių rasės narių. Taigi iš natūralaus, vaikystėje įdiegto siekio turėti ryšį ir būti artimam su kitais, išsivysto kitas - noras intymiai suartėti įtvirtinant patikimą, pripildytą meilės ir pasitikėjimo ryšį.
Kadangi lytiškumas mūsų gyvenime yra iš tiesų labai galingas veiksnys, dažnai lengva pamiršti, kad tai yra mūsų visumos dalis. Lytiškumas - tai neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Tai tarsi audinys iš daugybės siūlų. Lytiškumą sudaro žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į ssave kaip į vyrą ar moterį, į santykius su žmonėmis (per draugystę, prieraišumą, meilę, seksą); nuomonė apie save ir savo kūną; lytinę ir reprodukcinę sveikatą (mes atskiriame jas, nes žmogus lieka lytine būtybe ir tuomet, kai nenori ir negali turėti palikuonių); ir t.t.
Po daugelio atkliktų tyrimų psichologai priėjo išvados, kad lytis visiškai nesiskiria visuomeniškumu, įtaigumu, savigarba, siekų motyvacija, mokymusi mintinai, analitiniais įgūdžiais. Moterimi ir vyru ne tik gimstama, bet ir tampama: berniukai mokomi elgtis vyriškai, mergaitės - moteriškai. Vaikai patys siekia suvokti lytinį tapatumą.
Taip pat skaitykite: Šeima ir socialiniai įgūdžiai
Vaikai pradeda suvokti save kaip mergaites ir berniukus nuo 1,5 iki 3 metų amžiaus. Lytiškai save identifikavę, jie stengiasi ir atitinkamai elgtis.
Žmogaus psichika, jausmai pradeda formuotis nuo pat gimimo. Kūdikiai pažįsta pasaulį daugiausia lytėdami (ypač burna) įvairius daiktus, mažyliui malonujausti prisilietimus, glostymus, mylavimą, tačiau šie dirgikliai sukelia vaikui visiškai kitokį pasitenkinimą nei suaugusiajam. Taip jis mokosi patirti aplinkinių švelnumą, rūpestį, meilę. Psichologiniais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau vaikas patirs švelnumo ir glamonių nuo pat lopšio, tuo jo psichika, jausmai ir protas bręs palankesnėje „dirvoje“.
2-3 metų vaikas dažnai supranta, kad jis - berniukas, oo ji - mergaitė. 2-5 metais sustiprėja domėjimasis lyties organais, kuriuos maždaug 4-5 metų vaikai žaisdami dažnai nagrinėja.
Lytiniai Psichikos Skirtumai
Žmogaus elgesys dažniausiai esti būdingas jo biologinei lyčiai. Genetiniai veiksniai turi daug reikšmės moters ir vyro psichikai. Tačiau vienos ar kitos lyties elgesio modelis ypač priklauso nuo laikmečio, kultūros ir tradicijų, net nuo visuomenės socialinio ir ekonominio lygio bei auklėjimo šeimoje. Juk tėvai sąmoningai nuo pat lopšio šiek tiek kitaip elgiasi su skirtingų lyčių naujagimiais, skatina berniukus elgtis kitaip, mokina vaikus, kokie drabužiai, žaidimai, elgesio modelis yra „vyriški“, kokie - „moteriški“.
Kadangi vyro ir moters anatomijos skirtumai akivaizdūs, nesąmoningai kiekvienas žmogus tikisi tam tikrų, abiejų lyčių, elgesio polinkių, mąstymo, jausmų ir kitų psichikos skirtumų. Lytiniai psichikos ypatumai bene labiausiai pradeda ryškėti prasidėjus brendimui. Tuomet formuojasi lytinis potraukis, dažniausiai galutinai nusisistovi ir lytinė orientacija, lytinis vaidmuo, tam tikros elgesio normos pagal savo biologinę lytį.
Žmogui biologine prasme svarbiausia yra taisyklingas savo lyties suvokimas ir lytinė orientacija. Kita psichikos skirtumai nėra tokie svarbūs rūšiai išsaugoti ir pratęsti.
Labai sunku tiksliai apibūdinti, kokie psichikos yypatumai, jausmai, mąstymas, elgesys ar polinkiai būdingesni vienai ar kitai lyčiai. Visuomenės nariai yra dviejų lyčių: moterys ir vyrai. Nediskutuotina, kad moterys ir vyrai skiriasi. Lytis turi fizinius požymius: genitalijas, kūno plaukuotumą, balso tembrą ir t.t. Moterys gali gimdyti ir savo kūdikius maitinti pienu, vyrai gali apvaisinti.
Savo lyties suvokimas dažniausiai atitinka biologinę lytį, tačiau egzistuoja atvėjai, kai žmonės psichologiškai jaučiasi priklausantys kitai lyčiai (transeksualizmas) arba kai žmogaus kūnas turi abiejų lyčių požymius (hermafroditai) ir asmeniui reikia nuspręsti, kokiai lyčiai jis save priskiria. Kiekvienoje visuomenėje moterų ir vyrų idealus elgesys suvokiamas skirtingai t.y.biologinis skirtingumas atsispindi kultūroje. Moteris dažniausiai suvokiama kaip silpna, pasyvi, paklusni, kuriai reikia paramos, o vyras - kaip stiprus, galintis globoti, aktyvus ir linkęs vadovauti.
Šie požymiai vadinami lytiniais. Lytiniai požymiai esti pirminiai - tai lytinės liaukos, gaminančios lytines ląsteles ir hormonus, bei antriniai - kūno sudėjimas, tam tikras plaukuotumas, krūtų susiformavimas, balso tembro ypatumai, funkcinių rodiklių ir psichikos skirtybės. Pirminiai lytiniai požymiai jau būna ką tik gimus (pirmiausia naujagimio lytį nustatome pagal jo lyties organus), o antriniai lytiniai požymiai pradeda ypač ryškėti brendimo metu.
Pagal llytinius požymius skiriame moteriškąją ir vyriškąją lytį. Manoma, kad individai esti dviejų lyčių, nes taip yra saugiau ir patogiau, ir geriau pratęsti giminę bei išsaugoti palikuonis. Lytis - tai visuma savybių, kurie atskiria moteriškus ir vyriškus individus.
Lyties rūšys:
- chromosominė lytis - priklauso nuo paveldimų chromosomų.
- gonadinė lytis - priklauso nuo lytinių gonadų buvimo.
- somatinė lytis - priklauso nuo turimų lytinių organų.
- hormoninė lytis - ši lyties rūšis susijusi su organizmo metabolizmu.
- psichologinė lytis - priklauso nuo lyties suvokimo (aš - berniukas, aš - mergaitė).
Visavertei psichinei lyčiai turi rikšmės chromosominė, gonadinė ir somatinė lytis. Tačiau itin svarbios ilgametė tradicijos mergaitę auklėti, rengti vienaip, o berniuką - kitaip. Tėvai sąmoningai moko mergaites ir berniukus skirtingų žaidimų, stengiasi įteigti moteriškąsias arba vyriškąsias savybes. Psichinės lyties formavimuisi didelės įtakos turi visa aplinka, informacijos srautas, draugai. Vyrų ir meterų psichikos skirtybėsw visiškai pastovios tampa tik pasibaigus brendimui, kkuomet gerai suvokiamos abiejų lyčių teisės ir pareigos.
Somatinė lytis - ją apibūdina išorinių ir vidinių lytinių organų išsivystymas. Ši lyties rūšis dar vadinama fenotipu.