Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1290);Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711);Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1572);Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr. 145-6425);Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr. 62-2224);Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai:Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V-601 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3514);Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-577 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 90-3384);Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 96-3400);Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos psichiatrinės apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118);Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr.
Šie teisės aktai sudaro teisinį pagrindą psichikos sveikatos priežiūrai Lietuvoje, nustatydami specialistų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat pacientų teises ir priežiūros tvarką.
1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1 straipsnis ir 2 straipsnis, yra esminis teisės aktas, reglamentuojantis psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje.
Šis straipsnis skirtas išanalizuoti naujausią įstatymo redakciją, aptariant svarbiausius pakeitimus, problemas ir perspektyvas.
Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis, o tinkamas teisinis reguliavimas yra būtinas siekiant užtikrinti kokybišką ir prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 53-1290, i. k. Nr. XIII-1906, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 1995 m. birželio 6 d. Nr. 1 straipsnis. 2 straipsnis. 1. 2. Gydytojas psichiatras - medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją. 3. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras - medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją. 4. Hospitalizavimas - paciento paguldymas tirti ir (ar) gydyti į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
Priverstinis Gydymas: Būtina Pagalba Ar Teisių Suvaržymas?
Priverstinis gydymas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų psichikos sveikatos priežiūros srityje. Specialistai, visuomenė ir pacientų organizacijos nesutaria, ar priverstinis gydymas yra būtinas, ar jis pažeidžia žmogaus teises.
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė teigia, kad priverstinis gydymas prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijai, pabrėždama, kad žmogus į ligoninę turi būti guldomas tik su jo sutikimu.
Ji taip pat akcentuoja, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai pats žmogus aktyviai dalyvauja gydymo procese, ir pabrėžia būtinybę atskirti hospitalizacijos ir gydymo sąvokas.
Tačiau VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Ona Davidonienė teigia, kad pasaulyje nėra šalies, kurioje tam tikromis aplinkybėmis nebūtų taikomas priverstinis psichikos ligomis sergančių žmonių gydymas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Numatyta, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas be teismo sprendimo galimas iki trijų darbo dienų, o į teismą reikės kreiptis per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į įstatymo spragas, pavyzdžiui, situaciją, kai paciento būklė pablogėja po dviejų parų, o jo ilgiau laikyti gydymo įstaigoje negalima.
Nepilnamečių Teisės: Nauji Iššūkiai
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra pasikeitimų ir dėl nepilnamečių teisių. Anksčiau reikėjo tėvų sutikimo gydyti vaiką, tačiau dabar situacija tapo sudėtingesnė.
Atsirado nuostata, kad nepilnametis pacientas gali būti hospitalizuotas gavus vieno iš tėvų sutikimą, bet tik kai nėra kito iš tėvų prieštaravimo.
O. Davidonienė atkreipia dėmesį į tai, kad medikai turėtų ieškoti kito iš tėvų kontaktų ir klausti, ar jis neprieštarauja, net jei tėvai yra išsiskyrę ir jo buvimo vieta nežinoma.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Įstatyme neapibrėžta, ką medikai turėtų daryti, jei tėvo neranda.
Be to, numatyta, kad nepilnametis pacientas nuo 16 metų gali būti hospitalizuotas tik su jo sutikimu.
Teisėjo Dalyvavimas Priverstinės Hospitalizacijos Procese
Naujajame įstatyme reikalaujama, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos, privalo pacientą matyti. Tačiau lieka neaišku, ką daryti su ūmios būsenos pacientais, kurių negalima nuvežti į teismą.
Įstatyme numatyta, kad teisėjas turi atvykti į medicinos įstaigą arba reikia užtikrinti susisiekimą vaizdo ryšio priemonėmis. Tačiau tokios ryšio sistemos nėra, o Teismų taryba pripažįsta, kad prijungti psichiatrijos ligonines prie esamos nuotolinio veikimo sistemos būtų sudėtinga.
Įgyvendinamieji Teisės Aktai: Detalizavimo Būtinybė
Seimui priėmus naująjį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą buvo numatyta parengti daug įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie detaliau aprašytų atskiras konkrečias tvarkas, tarp jų - priverstinio hospitalizavimo.
Deja, apie tai prisiminta paskutiniu momentu ir jų parengti nespėta. Specialistai siūlo kai kurių įstatymo straipsnių įsigaliojimą laikinai atidėti. Jei to nebus padaryta, medikai įspėja: gali kilti painiava.
Pirminiame įstatymo įgyvendinamojo teisės akto variante buvo absurdiškų siūlymų, pavyzdžiui, kad dėl priverstinio gydymo gali kreiptis bet kas - pavyzdžiui, kaimynas.
Tokiu atveju gydytojai psichiatrai, gavę kaimynų skundą, privalėtų per kelias valandas nuvažiuoti į vietą, susirasti besikreipusį kaimyną, paklausti jo, paskui jo kaimyno, ar tiesa, kad žmogus elgiasi neadekvačiai. Gydytojas būtų priverstas dirbti „detektyvu“.
Alternatyvios Sąvokos: Priverstinis Gydymas Ar Būtinoji Psichosocialinė Pagalba?
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis mano, kad, kalbant apie priverstinį gydymą, derėtų keisti kai kurias sąvokas.
Jis teigia, kad žodis „priverstinis“ yra bauginantis, turintis neigiamą atspalvį, ir siūlo jį keisti į „būtinoji psichosocialinė pagalba“, tuomet visuomenė į ūmios būsenos psichikos sutrikimą turinčių žmonių gydymą žiūrėtų pozityviau.
Psichoterapijos Svarba: Mažiau Medikamentų, Daugiau Psichoterapijos
Pasaulio sveikatos organizacija psichoterapiją išskiria kaip vieną iš privalomų ir labai svarbių modernios psichikos sveikatos priežiūros komponentų, be kurio neįmanoma reali pacientų teisių apsauga ir jų gyvenimo kokybės gerinimas.
Naujajame įstatyme numatyta, kad medikamentinis gydymas bus skiriamas tik kraštutiniu atveju, kai nepadės nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas ir psichoterapija.
O. Davidonienės teigimu, tai išties labai teisinga nuostata, bet nereiškia, kad medikamentai tampa nebesvarbūs gydant sunkių psichikos sutrikimų turinčius žmones.
D. Juodkaitė sutinka, kad psichoterapijos psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikia daugiau, tik, pasak jos, lieka neaišku, kaip veiks įstatyme numatytas minimalios intervencijos principas.
Pacientų Teisių Suvaržymas: Judėjimo Ribojimas ir Vaizdo Stebėjimas
Naujajame įstatyme detaliau aptartos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių teisės ir jų suvaržymo pagrindai, reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Gydytojas gali paskirti judėjimo suvaržymą, o jei reikia skubiai, kol žmogus bus atvežtas iki gydymo įstaigos arba kol pacientą pamatys gydytojas psichiatras, sprendimą gali priimti ir greitosios pagalbos medikai ar skyriaus slaugytojas. Bet tai galioja tik psichiatrijos stacionarams.
Socialinės globos įstaigų darbuotojams kyla klausimų, kaip elgtis, jei žmogaus būklė staiga paūmėja, jis tampa agresyvus, sujaudintas.
Nuostata dėl fizinio suvaržymo kelia daug nerimo pacientų teisių gynėjams. D. Juodkaitė kategoriškai tam nepritaria, teigdama, kad tai labiausiai riboja žmogaus teises.
Naujai priimtame įstatyme apibrėžta ir tai, kurios patalpos psichiatrijos stacionare gali būti stebimos vaizdo kameromis. O. Davidonienė teigia, kad prevencijai tai labai svarbu.
Atstovavimas Asmeniui: Naujos Galimybės
Naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens atstovavimui.
Pagal patvirtintą tvarką, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu.
Priverstinai gydomas ir su tokiu sprendimu nesutinkantis pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados - jie nustatys, ar žmogų reikėjo priverstinai gydyti. Vis dėlto, pasak O. Davidonienės, ir ši nuostata nėra tinkamai reglamentuota.
D. Juodkaitė įsitikinusi, kad galimybę gauti nepriklausomų ekspertų išvadas turėtų užtikrinti valstybė, o ne pats pacientas.
Narkologinės Priežiūros Integravimas
Nuo gegužės 1-osios panaikintos nuostatos dėl narkologinės įskaitos, nustoja galioti Narkologinės priežiūros įstatymas, visa narkologinė pagalba apibrėžta Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.
Visuomenės Psichikos Sveikata: Informacijos Sklaida ir Prevencija
O. Davidonienė pasidžiaugia, kad naujajame įstatyme atsirado sąvoka „visuomenės psichikos sveikata“, numatytos priemonės informacijai apie psichikos sveikatą skleisti.
Įstatyme numatyta, kad medikų pateikiama informacija turi būti pritaikyta kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, suvokimo lygį.
tags: #lr #psichikos #sveikatos #prieziuros #istatymas #aktuali