Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra viena labiausiai paplitusių diskriminacijos formų mūsų visuomenėje. Smurtas šeimoje yra sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis - fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Šios prievartos tikslas - kontroliuoti savo partnerę. Smurtautojai pasitelkia baimės, kaltinimo, gėdos ir įbauginimo strategijas, jie taip pat grasina, žaloja aukas ar jų artimuosius.
Deja, savo namuose saugiai jaučiasi ne visi. „Realybė yra žiauri: namai, kurie turėtų būti saugiausia pasaulio vieta, daug kam siejasi su baime, skausmu ir pavojumi prarasti gyvybę. Smurtas artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, ekonominių veiksnių ar išsilavinimo - jis gali vykti bet kur ir pasireikšti įvairiomis formomis.
Ką gyventojai žino ir ko nežino apie smurtą
Retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. Į klausimą, kokios smurto formos ateina į galvą, galvojant apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, 72 proc. apklaustųjų įvardijo fizinį ir tik 25 proc. psichologinį bei 6 proc. seksualinį smurtą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytos apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai dažnai nemato ir neatpažįsta skirtingų jos formų ir pavidalų.
Šabloninės frazės sklinda iš mūsų lūpų dėl žinių apie smurtą ir jo formas stokos. Tai ypač pasakytina apie nematomą smurtą - ekonominę, psichologinę ir socialinę partnerio kontrolę. Dėl šių ir panašių frazių nukentėję asmenys vengia kreiptis pagalbos ir apskritai sumenkinamas problemos rimtumas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė įsitikinusi, kad smurto pateisinimas dažniausiai kyla iš nežinojimo ir abejingumo.
Kampanijos idėja ir žinutė
Naudodama iš pažiūros tobulos šeimos istoriją, socialinė reklama vaizduoja „normaliose“ šeimose egzistuojančius psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą. Kampanijos metu Lietuvos radijų ir televizijų eteryje besisukantys reklaminiai klipai skatins atpažinti smurto prieš moteris formas. Socialinės kampanijos kūrybine idėja siekiama atkreipti dėmesį į neretai girdimas, smurtą pateisinančias frazes. „Ryškios, dėmesį atkreipiančios frazės („Tiedu nuolat riejasi.“, „Koks čia smurtas - niekam gi netrenkė.“ ir pan.) pasitelktos, siekiant parodyti realų pavojų, kurį kelia visuomenėje įsišaknijęs polinkis pateisinti smurtą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Pagrindinė kampanijos žinutė, teigianti, kad smurtui artimoje aplinkoje nėra pateisinimo, yra tarsi priminimas mums visiems būti dar sąmoningesniems. Kampanijos metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nuolat bendravo su smurtą patyrusiomis moterimis, kurios kreipėsi norėdamos palaikyti kampaniją.
Kaip kampanija veiks praktikoje
Kampanija startuos vasarį visose Baltijos šalyse ir tęsis iki kovo pradžios. Ji apims lauko ir skaitmeninę reklamą, bus vykdomi turinio projektai su išsamiomis istorijomis ir ekspertų komentarais, kartu skleidžiant žinią ir vidiniuose IKEA kanaluose. Kampanija yra ilgalaikio IKEA socialinės atsakomybės projekto „Pastebėk smurtą“ dalis, prisidedanti prie bendrovės vizijos kurti gražesnį kasdienį gyvenimą, įskaitant ir saugią namų aplinką.
IKEA investicijos paskirstytos trimis kryptimis: edukacinėms programoms, gyvenimo sąlygų gerinimui krizių centruose ir darbuotojų įsitraukimui. Pastarasis apima ne tik švietimą, bet ir skubią psichologinę pagalbą bei savanorystę, atnaujinant krizių centrų patalpas. Teikiant paramą Baltijos šalyse veikiantiems krizių centrams, siekiama įrengti jaukius laikinuosius namus, kuriuose apsistoja nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios šeimos.
Edukacija ir kur kreiptis pagalbos
Smurtas artimoje aplinkoje nėra privatus šeimos reikalas - tai visuomenės problema, kurią turime spręsti kartu: valstybės, verslo atstovai, bendruomenės ir kiekvienas iš mūsų. Todėl turime aiškiai suprasti, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti ir kaip padėti, nesukeliant pavojaus nei nuketėjusiam asmeniui, nei patiems sau, kad prireikus galėtume palaikyti artimuosius, draugus, kaimynus ar kitus aplinkinius.
„Pastebėjus smurto atvejį, negalima nusigręžti. Esant tiesioginiam pavojui, būtina skambinti pagalbos numeriu 112, o patarimo galima kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (0700 55516) arba į “Pagalbos moterims liniją“ (0800 66366)“, - priduria M.Jurkutė. Ji pabrėžia, kad labai svarbu skleisti žinią apie smurtą artimoje aplinkoje ir informuoti žmones, kur ir kaip ieškoti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Prireikus pagalbos, visada galima: kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt; rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt; norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.
Seksualinio smurto prevencija ir atpažinimas
Antrus metus Lietuva jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos - balandžio mėnuo skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Jo tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, skatinti kreiptis pagalbos ir naikinti su tuo susijusius mitus. Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda informacinę kampaniją „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“.
Seksualinis smurtas - kompleksinis reiškinys. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, yra tvirtai įsišaknijęs visuomenėje ir labai stigmatizuotas. Dėl šių priežasčių jis dažnai yra neatpažįstamas ar ignoruojamas. Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje - dažna, bet vis dar nutylima problema. Jį patiria net 8 iš 10 žmonių - namuose, viešosiose erdvėse, darbo vietose ir kitoje aplinkoje.
Nepaisant seksualinio smurto paplitimo, pagalbos kreipiasi vos kas penktas nukentėjęs žmogus. Dažniausiai tai moterys, tačiau seksualinį smurtą patiria ir mergaitės, berniukai bei vyrai. Pagrindinė priežastis, kodėl daugelis pasirenka tylėti - vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai ir nukentėjusiųjų kaltinimas. Kas trečias Lietuvos gyventojas mano, kad moterys išsigalvoja ar perdeda smurto istorijas.
Pagalbos prieinamumas ir „Prabilk“ centras
Lietuvoje seksualinio smurto problema sprendžiama nacionaliniu mastu. 2023 m. šalyje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ - pirmasis specializuotas centras, teikiantis nemokamą bei konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Vėliausi duomenys rodo, kad vos per dvejus metus kreipimųsi skaičius išaugo kelis kartus. 2023 m. pagalbos kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. šis skaičius padvigubėjo iki 56, o 2025 m. per pirmąjį metų ketvirtį jau registruoti 28 nauji kreipimaisi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi kalbėti apie patirtą smurtą ir ieškoti pagalbos.
Nukentėjai nuo seksualinio smurto? PRABILK - nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba +370 661 69 990 (I-V 13:00 val.).
Visuomenės vaidmuo ir būtinybė keisti požiūrį
„Toks visuomenės požiūris nutildo, izoliuoja ir dar labiau atima galimybę kreiptis pagalbos. Laikas keisti klausimus. Vietoje „Kodėl auka nesikreipia?“ turime klausti „Kaip galime padėti, kad prabiltų?“.
Smurtas artimoje aplinkoje paveikia ne tik nukentėjusius asmenis, bet ir jų aplinką. Jis sukelia domino efektą, dėl kurio griūna šeimos, silpnėja bendruomenės ir ilgainiui nukenčia visa visuomenė. Tik veikiant išvien, namai gali tapti saugesne vieta visiems. Junkitės prie mūsų judėjimo, stebėkite aplinką plačiai atmerktomis akimis ir prisidėkite prie pokyčių.
Kampanijų istorija ir ankstesni pavyzdžiai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasitelkia socialinę reklamą kaip priemonę informuoti visuomenę apie lygias galimybes ir didinti sąmoningumą apie žmogaus teisių iššūkius bei sprendimus. Tarnyba įgyvendino ne vieną sėkmingą sąmoningumo didinimo kampaniją. 2018 m. socialinė kampanija „Palaikyk“ skirta paskatinti visuomenę palaikyti smurtą patiriančias moteris. Kampanija skirta pristatyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę. 2020 m. plakatuose pasakojamos istorijos, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir medicinos personalo darbuotojai gali padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančiai moteriai.
2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais - „ką jam pasakei?“, „pati kalta“. 2021 m. partnerio smurtą patiria bent 1 iš 3 moterų. Tai gali būti Jūsų draugė arba kaimynė. Viskas prasideda nuo lyčių stereotipų ir nuostatų apie moteris ir vyrus.
| Metai | Kampanijos / veiksmai |
|---|---|
| 2018 | Socialinė kampanija „Palaikyk“ - visuomenės palaikymas smurtą patiriančioms moterims |
| 2019 | Duomenys apie partnerio smurtą; viešinimas |
| 2020 | Plakatai su alternatyviomis pabaigomis specialistams |
| 2023-2025 | „Prabilk“ centro steigimas ir augantis kreipimųsi skaičius |
63 proc. vyrų nemano, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., yra nekaltas dėmesio rodymas. Šiuos ir kitus sociologinio nuostatų tyrimo duomenis dvi savaites trukusioje kampanijoje #kąmanomiestiečiai buvo galima išvysti Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gatvėse 2021 m. Pasitelkdami viešas kampanijas, turime keisti normas ir požiūrį, o ne įprastinti smurto pateisinimą.