Socialinio išmokimo teorija - tai viena iš įtakingiausių teorijų psichologijoje, aiškinanti, kaip žmonės išmoksta naujų elgesio formų stebėdami kitus. Ši teorija, kurios vienas iš kūrėjų yra Albertas Bandura, nagrinėja, kaip žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį. Jei negalėtume mokytis stebėdami kitus, mes sunaudotume daugiau laiko ir padarytume daug klaidų, besistengdami įgyti žinių, įgūdžių ir kultūros nuostatų.
Išmokimas stebint yra labai svarbus, nes elgesio modeliai vadovauja mūsų elgesiui. Kadangi stebėjimas keičia mūsų elgesį, mes išmokstame stebėdami. A. Bandura elgesio modeliavimo procesą apibūdina kaip žmogaus dėmesį kito žmogaus elgesiui, kurį nori išsaugoti, atgaminti ir motyvuotai elgtis, todėl žmogus seka pastiprintus kitų žmonių veiksmus ir išmoksta juos mėgdžioti net ir tada, kai išoriškai nereaguoja ir negauna paskatos.
Socialinio išmokimo teorijos pagrindai
Pirmoje XXa. pusėje psichologijoje vyravo bihevioristinė teorija. A. Bandura atmetė teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. Pasak jo, netiesioginė patirtis yra tipinis (įprastas) būdas elgesiui keistis, modeliavimas gali turėti tokios pat įtakos žmogaus elgesiui kaip ir tiesioginė patirtis.
A. Bandura pirmasis iškėlė socialinių kognityvinių procesų reikšmę asmenybės elgesiui. Jis nurodė tris išmokimo stebint stadijas: žmogus stebi kitų veiksmus, juos analizuoja ir vertina, ar jie atitinka asmeninius kriterijus. Socialinio išmokimo teorija aiškiai skiriasi tam tikro elgesio modelio išmokimą nuo sąlygų, tuos įgūdžius, kad jie būtų išmokti.
Pagrindinės sąvokos: dėmesys, išlaikymas atmintyje, atgaminimas, motyvacija
Įdomi išmokimo stebint ypatybė - išmokstama be bandymų. Stebėdami modelio arba savo paties veiksmų pasekmes, galime įsivaizduoti esą atlyginti arba nubausti. Dėmesys: Būtina prielaida, kad išmoktume stebėdami. Išlaikymas atmintyje: Mokiniai panaudoja žodinius ir vaizdinius kodus, padedančius įsiminti tai, ką jie yra išmokę stebėdami.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Be to, dar padeda kartojimas - atviras ir užslėptas. Atgaminimas: Remiantis žodiniais ir vaizdiniais kodais, yra atliekami naujai išmokti veiksmai. Ši stadija yra ypač svarbi, kai reikia išmokti kūno judesių. Be to, modelio vaidmenį atliekančiam mokytojui tai suteikia galimybę pastebėti ir pataisyti klaidas, netikslumus. Motyvacija: Mokiniai yra skatinami paversti realiu veiksmu išmoktą elgesį, o taip pat baudžiami, kad būtų nuslopintas nenoras veikti.
Atsitiktinis išmokimas - tai, kai ko nors išmokstama, neturint išankstinio ketinimo, tikslo, užsiimant kitais dalykais. Šis būdas nereikalauja daug pastangų.
Albertas Bandura ir Bobo lėlės eksperimentas
Albertas Bandura - vienas iš socialinio išmokimo teorijos kūrėjų. Albertas Bandura daug nuveikė, tirdamas daugelį išmokimo stebint aspektų. Viename savo darbe jis pailiustravo mokymosi stebint rezultatus ir tokio mokymosi sąlygas. Jis padalijo darželinukus į 5 grupes ir tyrė vienu iš 5 būdų:
- Pirmoje grupėje vaikai stebėjo agresyvų suaugusiojo elgesį.
- Antroje grupėje vaikai matė filmą apie tą patį įvykį.
- Trečioje grupėje jie matė tą įvykį animaciniame filme.
- Ketvirtoje grupėje (kontrolinėje) vaikai nieko panašaus nematė.
- Penktąje grupėje vaikai stebėjo ramų, neagresyvų žmogų.
Po to kiekvienam vaikui buvo sukurta panaši situacija. Visos grupės, mačiusios agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją nei kontrolinė grupė. 1961 m. atliko lėlės Bobo eksperimentą, kuriuo siekė parodyti filmų poveikį agresijos išmokimui. Eksperimento metu vaikams rodytas filmas, kuriame suaugusysis smurtauja prieš lėlę Bobo ją mušdamas ir agresyviai šaukdamas; po to vaikams leista žaisti kambaryje, kuriame yra lėlė Bobo - mačiusieji filmą buvo labiau linkę sumušti lėlę.
Vaikų grupė stebėjo suaugusįjį, kuris agresyviai elgėsi su lėle Bobo. Kita grupė stebėjo tą patį elgesį, bet nufilmuotą. Trečia grupė stebėjo animacinį filmuką su agresyviu elgesiu. Ketvirta grupė nestebėjo jokio agresyvaus elgesio. Vėliau vaikai žaidė tame pačiame kambaryje. Eksperimentatoriai sukėlė vaikams nepasitenkinimą, atimdami žaislus. Vaikai, matę agresyvų elgesį, dažniau elgėsi agresyviai su lėle Bobo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinio išmokimo teorijos taikymas agresijos aiškinimui
A. B. Bandura socialinio išmokimo teorija tapo labai įtakinga aiškinant, kaip žmonės išmoksta agresyviai elgtis stebėdami kitus. Bandura atmetė teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. Agresija yra išmoktas elgesys.
Socialinį išmokimą sudaro du procesai: tiesioginis pastiprinimas ((kai kurių vaikų agresija pasiekia savo tikslą ir taip yra pastiprinama) ir socialinis modeliavimas (vaikas gali pradėti kitaip elgtis stebėdamas savo aplinkoje kito asmens elgesį). Bandūros manymu nors kartais žmonės išmoksta agresyviai elgtis bandydami ir darydami klaidas, sudėtingesni įgūdžiai įgyjami stebint kitus.
Šeimos nariai pažįstami tos bendruomenės žmonės ir simboliniai modeliai visuomenės informavimo priemonėse prisideda prie individo mokymosi. A. Bandūra teigė kad dėl agresyvaus susidūrimo aukos patiriamas skausmas yra stipri sulaikanti paskata, skatinanti sumažinti arba visai nutraukti agresyvų elgesį. Skausmo paskata skatina bausmės baimę ir savitą cenzūrą, kurios prisideda prie kitam asmeniui kenksmingo elgesio silpnėjimo.
Bussas apie agresiją
A.Busso nuomone agresyvus elgesys, kaip ir bet kuris kitas instrumentinis elgesys yra išmoktas per paskatinimus ir bausmes. Instrumentinė agresija - skirta kitiems tikslams pasiekti. Instrumentinė dar yra skirstoma į fizinę ir verbalinę, aktyvią ir pasyvią, tiesioginę ir netiesioginę.
Bussas teigė, kad tam tikros agresyvios reakcijos stiprumas yra keturių veiksnių funkcija. Pirma ilgalaikis agresyvaus elgesio skatinimas gali susilpninti agresyvios reakcijos stiprumą. Antrą patirtis įgyta praeityje gali paveikti individą taip, kad suintensyvina agresyvias reakcijas į vėlesnius įvykius. Trečia, socialinis agresyvaus elgesio skatinimas (palengvinimas) gali pasireikšti, jeigu socialinės normos palaiko priešiškumo, žiaurumo reiškimąsi toje grupėje. Be to galiausiai temperamentas arba asmenybės bruožai gali tiesiogiai paveikti ir sustiprinti agresyvaus elgesio pasireiškimą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Impulsyvumas ir sugebėjimas toleruoti frustraciją turi įtakos tam, kiek agresyvus elgesys yra tikėtinas ir koks bus jo intensyvumas.
Kognityvinės sąsajos ir saviveiksmingumas
Bandura taip pat išskyrė saviveiksmingumą - žmogaus įsitikinimą, kad jis gali sėkmingai atlikti tam tikrą užduotį. Saviveiksmingumas stiprinamas per: Sėkmingą patirtį. Stebėjimą, kaip kiti sėkmingai atlieka užduotis. Verbalinį įtikinėjimą. Emocinę būseną.
Modeliavime svarbu ne tik elgesio pakartojimas, bet ir kognityviniai procesai, tokie kaip informacijos suvokimas simboliais ir išsaugojimas atgaminimui ateityje. Triadinis priežastingumo modelis teigia, kad elgesys, asmenybė ir aplinka veikia vienas kitą.
Kritika ir teorijos svarba
A. Banduros socialinio išmokimo teorija padeda analizuoti nuolatinę aplinkos kintamųjų, žmogaus individualių savybių ir elgesio - slapto ir atviro - sąveiką. Pabrėžiama, kad asmenybei daro įtaką ne tik aplinka, bet ir aplinkinių elgsena, asmens psichologinės savybės, tai yra vyksta nuolatinė žmogaus ir aplinkos veiksnių sąveika. A. Banduros socialinio išmokimo teorija svarbi aiškinant, kodėl žmonės tampa agresyvūs.
Bet socialinio elgesio teorija neatsižvelgia į reikšmingas emocijas.
Praktinis pritaikymas: diagnostika ir intervencijos
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos forma, kuri remiasi kognityvinės ir elgesio teorijų principais. KET padeda žmonėms identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, siekiant pagerinti emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Kognityvinė socialinio išmokimo teorija teigia, kad psichopatologiniai sutrikimai gali atsirasti dėl: Per didelio savęs baudimo. Klaidingai numatomo neigiamo paskatinimo.
A. Bandura teigė, kad mokymasis vyksta stebint kitus, o tai vadinama modeliavimu. Bandūros manymu nors kartais žmonės išmoksta agresyviai elgtis bandydami ir darydami klaidas, sudėtingesni įgūdžiai įgyjami stebint kitus.
Panaudojami modeliai ir kiti autoriai
J. B. Rotterio socialinio išmokimo teorija aiškina, kaip žmonės mokosi elgesio sąveikaudami su kitais ir aplinka. Rotteris teigė, kad žmogaus elgesį motyvuoja noras maksimalizuoti pasitenkinimą ir minimalizuoti bausmę. Elgesio potencialas (tikimybė, kad tam tikras elgesys pasireikš tam tikroje situacijoje) priklauso nuo lūkesčio (įsitikinimo, kad tam tikras elgesys leis pasiekti tam tikrą tikslą) ir paskatinimo vertės (to tikslo svarbos).
| Komponentas | Aprašymas |
|---|---|
| Elgesio potencialas | Tikimybė, kad tam tikras elgesys pasireikš tam tikroje situacijoje |
| Lūkestis | Įsitikinimas, kad elgesys leis pasiekti tikslą |
| Paskatinimo vertė | Tikslo svarba individui |
| Kontrolės lokusas | Asmens polinkis priskirti atsakomybę už rezultatus savo arba išoriniams veiksniams |
Walterio Mischelio Kognityvinė-Afektinė Asmenybės Sistema teigė, kad elgesį lemia ne asmenybės bruožai, o tai, kaip žmogus save suvokia konkrečioje situacijoje. Elgesio numatyme svarbūs tikslai.
Asmenybės brandos ir adaptacijos sąsajos
Asmenybės branda pasiekiama, kai žmogus tampa brandžia asmenybe, turinčia aiškius tikslus, vertybes ir gebėjimą reguliuoti savo elgesį. Sveikas žmogus atitinka 4 charakteristikas: Lankstumas. Gebėjimas mokytis iš patirties. Realistiškumas. Nuoseklumas.
Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Paprastai blogai adaptavęsi žmonės turi mažą veikimo laisvę dėl informacijos stokos, klaidingai mano, kad neturi reikiamų išteklių jų tikslų pasiekimui.
tags: #socialinio #ismokimo #teorija #ir #pyktis