Pagrindinė idėja - vidutinį priemoką apie 20 eurų siūloma mokėti labai mažas pensijas gaunantiems žmonėms, negaunantiems kitų pajamų, o šalpos pensijos didės 13 eurų. Tokia priemoka turėtų būti nuolatinė, o jos gavėjai būtų apie 62 tūkst. žmonių.
Kas siūloma ir kam tai skirta
Anot Lino Kukuraičio, „tai pensininkai, kurie turi teisę į sodrinę pensiją, tačiau neturi kitų darbinių pajamų arba pensijų. Tiems, kurių pensijos yra iki 230 eurų, jiems visiems jos bus didinamos vidutiniškai po 20 eurų, priklausomai nuo jų sukaupto stažo. Tai bus papildoma valstybės priemoka prie sodrinės pensijos“.
Jis pabrėžė, kad tokia pensijos priemoka bus nuolatinė ir ją gaus apie 62 tūkst. žmonių. „Tai nebus vienkartinis padidinimas, tai bus nuolatinė sistema, kad užtikrintume mažiausių pensijų gavėjų kiek geresnį gyvenimo lygį“, - teigė ministras. Pasak jo, nuo 117 iki 130 eurų didės ir šalpos pensijos žmonėms, kurie neturėjo kitų pajamų ir nebuvo sukaupę minimalaus darbo stažo.
Kaip keisis pensijų skaičiavimas ir indeksavimas
„Dėl socialiniame modelyje įtvirtinto pensijų indeksavimo, priklausančio nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio, 2019-2020 metais senatvės pensijos turėtų didėti vidutiniškai po 23 eurus“, - kalbėjo ministro teigimu. Nuo kitų metų pradžios bazinės pensijos mokėjimą planuojama perkelti į valstybės biudžetą, paliekant „Sodrai“ individualios pensijos dalies mokėjimą. Tai esą leis didinti valstybės finansavimą ir plėsti pensijų dalis, kurie daugiau priklauso nuo socialinių įmokų ir ekonominių rodiklių.
Taip pat siūloma didinti būtinojo stažo ribą iki 30,5 metų. Pasak L. Kukuraičio, „nuo 2018 m. užtikrinsime, kad pensijos augtų kartu su darbo užmokesčio fondu, kuris bent jau artimiausius kelerius metus planuoja ženkliai augti“.
Taip pat skaitykite: Linas Kukuraitis ministerijoje
Išankstinės pensijos ir jų poveikis
Anksčiau išankstinė pensija Lietuvoje buvo laikoma įprasta, tačiau siūloma šią sistemą keisti, kad ji nebeduotų mažėjančios pagrindinės senatvės pensijos visam laikui. Pasak demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, išankstinė pensija iš principo yra ydinga: „ žmogaus sprendimas rinktis išankstinę pensiją yra valstybės socialinės apsaugos sistemos pralaimėjimas“ - teigia L. Kukuraitis. Jo teigimu, išankstinės pensijos dažnai renkasi pažeidžiamų socialinių grupių atstovai dėl sunkumų rasti darbą ar dėl sveikatos sutrikimų.
Nuo 2023 m. planuojama įteisinti naują mechanizmą, pagal kurį vienišojo išmoka būtų prilyginta vienai socialinio draudimo našlių pensijos baziniam dydžiui, siekiant sumažinti skurdą tarp vyresnių gyventojų. Išankstinės senatvės pensijos sumažinimas būtų taikomas, kol bus kompensuotas skaičiuojamų išmokų sumos trūkumas, o per metus - nustatytas 0,32% mažinimas, kol atitiks visas išankstinės išmokos sumos.
Svarbiausi pakeitimai ir jų kontekstas
- Didinti siunčiamas bazines pensijas iš valstybės biudžeto ir bendrojo išmokų dydžio dalis;
- Indeksavimo mechanizmo perėjimas - daugiau įsipareigojimų iš valstybės pusės, kad pensijos augtų kartu su ekonominiais rodikliais;
- Atsiskaitymas už išankstines išmokas ir jų įtaka pagrindinei pensijai - siekiama sumažinti diskriminavimą ir užtikrinti socialinį teisingumą;
- Didinti būtinojo stažo ribą iki 30,5 metų ir užtikrinti, kad pensijos didėtų palaipsniui;
- II pakopos fondų įmokų mokėjimo pertvarkos klausimai, įtraukiant galimą perjungimą į valstybės biudžetą - tai kelia diskusijas ir įvairias nuomones bankų bei investicijų sektoriuje.
Siekis - suvienodinti požiūrį į pensijų sistemas, užtikrinti, kad senatvės pensijos augtų, ir skatinti ilgalaikį kaupimą bei atsakomybę už savo ateitį. Lietuvos bankas ir kai kurie opoziciniai atstovai išreiškė susirūpinimą dėl pakeitimų ir jų poveikio biudžetui bei rinkos dinamikai.
Nuomonės ir politiniai požiūriai
Antradienį Seime buvo svarstomi pasiūlymai, o balsavimo rezultatai parodė, kad 68 parlamentarai palaikė siūlymus, 7 buvo prieš, 51 susilaikė. Kritikai teigia, jog tokios pataisos gali skatinti išankstinę pensiją, o šią praktiką - rimtai vertina ir Teisės departamentas, ir Seimo nariai. Seimo Teisininkai komentaravo, kad tokia tvarka gali skatinti gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę senatvės pensiją. Tačiau L. Kukuraičio teigimu, tikslas nėra skatinti išankstinę pensiją, o įtvirtinti socialinį teisingumą ir užtikrinti, kad visos jūsų įmokos ir jėgos būtų įvertintos teisingai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai akcentuoja, kad siūlomi pakeitimai padėtų išspręsti skurdo problemas ir infliacijos poveikį senjorams. Tačiau kai kurie politiniai veikėjai iš „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos“ atstovų išreiškė nuomonę, kad 13-oji pensija turi būti paremta tvariais finansais, o ne tik politiniais tikslais.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis "Line"
Esminės statistikos, susijusios su išankstine pensija
Pagal „Sodros“ duomenis, išankstinę pensiją šiuo metu gauna apie 7500 gyventojų, o jos dydis vidutiniškai yra apie 25% mažesnis nei vidutinė senatvės pensija. 2022-2024 metams projekte numatoma atnaujinti vidutines pensijas ir jų dalis su būtinuoju stažu, siekiant didinti bendrąjį pensijų fondą. Taip pat svarstoma, kad 2022 metais 1 vienišojo asmens išmoka būtų apie 32 eurų, o našlių pensija - apie tiek pat dydžio.>
Galerija: iliustruojanti informacija
Ištekliai ir tolesni žingsniai
Teikti įstatymo projekto pakeitimai bus nagrinėjami Socialinio reikalų ir darbo komitete. Vyriausybė įvertins projektų įtaką biudžetui ir socialinėms paslaugoms. Diskusijos ir politiniai sprendimai tęsis, kol bus apsispręsta dėl įstatymo priėmimo ir praktinio įgyvendinimo grafiko.
Jis išgyveno pragarą, kad šiandien įspėtų kitus | Tai privalo išgirsti kiekviena šeima. Ir mokykla
Taip pat skaitykite: Lino Kukuraičio įtaka Lietuvos socialinei politikai