Ligos pašalpa - tai socialinio draudimo išmoka, skirta kompensuoti darbo užmokestį, kai asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar traumų. Straipsnyje aptariame, kam priklauso ligos išmoka, kokios teisinės nuostatos reguliuoja jos skyrimą, kokios yra mokėjimo sąlygos, dydžiai, terminai bei praktiniai kreipimosi ir dokumentų reikalavimai.
Ką reiškia ligos pašalpa ir kam ji skiriama
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra gydymo įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pastaruoju metu yra išduodami elektroniniai pažymėjimai, kurie pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą, bei pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą.
Stažas ir kitos sąlygos
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus). Tačiau stažo reikalavimas netaikomas šioms asmenų grupėms: asmenims iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą.
Kita asmenų grupė, kuriems netaikomas stažo reikalavimas, yra apdraustieji, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Ligos pašalpos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos pašalpą už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys, o pašalpa nuo trečios nedarbingumo dienos iki nedarbingumo pabaigos mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų. Ligos pašalpos už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, dydis negali būti mažesnis kaip 80 procentų ir didesnis kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečios iki septintosios (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų. Jos dydis - 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos „Sodra" moka 80 proc.
Tačiau skirtingi teisės aktai ir praktika nurodo, kad ligos išmokos dydis gali būti pateikiamas ir kitomis proporcijomis: ligos išmoka už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pašalpos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Asmenims, nedirbantiems dėl donorystės - nuo pirmos nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų 100 proc.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras. Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Kada mokama ligos išmoka ir terminai
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl išmokų skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo, visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.
Kaip kreiptis dėl ligos pašalpos ir kokius dokumentus pateikti
Asmenys, norintys gauti ligos pašalpą, turi „Sodros" teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. Prašymą galima siųsti paštu, pateikti nuvykus į „Sodros" teritorinį skyrių arba internetu per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą - EGAS. Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo.
Kad susirgę asmenys gautų ligos pašalpą, darbdavys „Sodrai" turi pateikti pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Jame nurodoma informacija apie ligos pašalpą už 2 pirmąsias ligos dienas ir laikotarpis, kurį asmuo dėl ligos nedirbo ir prarado darbo pajamas.
Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir nuotolinis išrašymas
Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams arba asmenims, registruotiems bedarbiais Lietuvos darbo biržoje. Jei asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi, kiekvieną kartą išduodamas naujas elektroninis pažymėjimas. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nėra užbaigiamas. Jei asmuo atgavo darbingumą ir nori sugrįžti į darbą anksčiau nei nurodyta gydytojo išduotame elektroniniame nedarbingumo pažymėjime, papildomai atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir užbaigti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo taip pat nereikia.
Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų.
Praktiniai patarimai savarankiškai dirbantiems
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį. Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį.
Specialios situacijos: slauga, donorystė, ekstremaliosios situacijos
Asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pašalpos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Asmenims, nedirbantiems dėl donorystės - nuo pirmos nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų 100 proc.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Teisiniai aspektai, terminai ir administracinės procedūros
R. 33 straipsnis ir kiti teisės aktai numato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai turi būti informuojami pareiškėjui, sprendimo nuorašą pateikdami Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje. Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jeigu priimamas sprendimas neskirti išmokos, - ir išmokos neskyrimo priežastis. Sprendimo nuorašas (kopija, išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu laišku per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
Permokėtos išmokų sumos, įskaitant atvejus, kai apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam dalyvumo...
Planuojami pakeitimai dėl pirmų dviejų ligos dienų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti nedarbingumo tvarką dėl pirmų dviejų ligos dienų. Sumanymas būtų toks, kad dėl pirmų dviejų ligos dienų gyventojas galėtų kreiptis ne į gydytoją, kaip yra dabar, o darbdavį. Anot M. Jakubauskienės, Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo pat pirmos dienos susirgimo reikalaujami medicininiai dokumentai, kurie esą sukuria nepaprastai didelę biurokratinę administracinę naštą.
SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis informavo, kad sulaukti Vyriausybės ir Seimo pritarimo šiam projektui tikimasi šios žiemos sesijos metu. Vis dėlto tvarka įsigaliotų ne anksčiau kaip 2027 m., nes reikia techninio ir organizacinio pasiruošimo.
Pagrindiniai planuojami pakeitimai: naujoji tvarka bus taikoma tik tiems darbuotojams, kurie turi vieną darbdavį (apie 92 proc. visų dirbančiųjų). Darbdavys neturės mokėti už pirmas ligos dienas du kartus, nes „Sodros" išmoka mokama tik nuo trečios ligos dienos. Ši iniciatyva kelia abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo masto.
Reform UK councillor: My life is at threat because of my politics
Dažnai pasitaikančios problemos ir praktiniai pastebėjimai
- Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų.
- Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln.
- Jeigu žmogus nepateikė prašymo laiku, ligos išmoka gali būti skirta retroaktyviai, jeigu prašymas pateiktas per 12 mėnesių nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Pagalba asmenims su negalia ir kitos valstybės išmokos
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Žmogui susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui, jis negali dirbti ir uždirbti pajamų savo bei šeimos narių pragyvenimui užtikrinti.
Praktinė santrauka: ką daryti susirgus
- Kreipkitės į gydymo įstaigą ir gaukite nedarbingumo pažymėjimą (elektroninį arba popierinį).
- Patikrinkite savo ligos socialinio draudimo stažą ir, jei reikia, paruoškite papildomus dokumentus (pvz., mokslo baigimo liudijimą ar pareigūno statuso pasikeitimo įrodymus).
- Pateikite prašymą „Sodrai“ per asmeninę paskyrą, EGAS arba teritorinį skyrių. Darbdavys pateikia NP-SD formą dėl pirmųjų dviejų ligos dienų.
- Stebėkite sprendimo terminus: sprendimas priimamas per 10 darbo dienų, išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo.
- Jeigu praradote darbą arba esate savarankiškai dirbantis - pasirūpinkite, kad VSD įmokos būtų mokamos laiku, kad išlaikytumėte teisę į išmokas.