Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Ligos pašalpos dydis ir mokėjimo tvarka
Nuo šių metų sausio 1 d. mokama nuo 62,06 - 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas, kurias sumoka darbdavys. Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“.
Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas.
Ligos pašalpos apskaičiavimo pavyzdys
Pavyzdys Nr. 1: Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad susirgo ir negali atvykti į darbą, informuoja darbdavį. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Kaip buvo minėta, už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys. Kadangi 2019 m. sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. 2019-01-11.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo 2019 sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
Skaičiuojame:
- 500 x 1,289 = 644,50 Eur
- Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur
- Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur
- Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.
Minimaliosios mėnesinės algos (MMA) įtaka
Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamirši jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU. Jeigu darbuotojo atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei MMA, darbdaviui faktiškai apskaičiuotą vidutinį atlyginimą dažnai tenka didinti.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Pavyzdys Nr. 2: Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo 2019 m. sausio - 557 Eur.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 11, 12 mėnesių ir 2019 m. 1 mėn. Kaip buvo minėta, nuo 2019 m. sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
Skaičiuojame:
- 432 x 1,289 = 556,85 Eur
- Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur
- Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur
Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
2019 m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.
NP-SD pranešimo formavimas
Priskaitymų skirtuke kuriamas kitas naujas įrašas. Pažymėjus ligonlapių operacijas ir pasirinkus spausdinimo funkcijoje esančią atitinkamą ataskaitą, suformuojama "Pranešimo dėl pašalpos skyrimo " forma NP-SD.
Dirbant su 122.0000 ir aukštesne Rivile GAMA +DI programos versija, kai vidurkis skaičiuojamas valandomis, automatiškai paskaičiuojamas ir užpildomas laukas "Valandos (deš.)". Tam, kad automatiškai užsipildytų laukas "Koeficientas", reikia, kad būtų užpildytas parametras "Algos ligonlapių skaič. koeficientai". Jeigu ligos dienos yra mėnesių sankirtoje, ligos pašalpos sumos už kiekvieną mėnesį įvedamos atskira eilute.
Kuriama nauja operacija. Laukelyje "Tipas" parenkama reikšmė "Ligonlapiai (iš įmonės lėšų)". Užpildomas dokumento numeris ir data. Laukelyje "Tabelinis Nr." pasirenkamas darbuotojas. Intervale "Data" nurodomas laikotarpis, kada darbuotojas sirgo (imtinai). Dedamas požymis "koreguoti tabelį".
Vidurkio paskaičiavimui pasirenkamas skirtukas "Vidurkis”. Nurodoma, kaip bus skaičiuojamas vidurkis. Pasirinkus tipą "darbo dienos” arba "darbo valandos”, vidurkio skaičiavimui reikalingas laikas bus imamas iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (tabelio), priešingu atveju - iš kalendoriaus. Pasirinkus tipą "darbo dienos” arba "kalendorinės dienos”, paskaičiuojamas dienos vidurkis, kitais atvejais paskaičiuojamas valandos vidurkis. Reikia užpildyti kelių mėnesių ir nuo kurio pradedant informacija bus naudojama vidurkio paskaičiavimui. Išsaugojus, kiekvienam mėnesiui susigeneruoja eilutės, kuriose matoma vidurkio paskaičiavimui naudojama to mėnesio informacija.
Priskaitymai, kurių aprašyme lauko "priskaitymas už mėnesius” reikšmė lygi 3, įsirašo ne bendroje sumoje, o atskira suma lauke "Ketvirtinė premija”. Šis skirtukas pildomas ligos pašalpos paskaičiavimui. Datos "kuriame" ir "už kurį", vidurkis ir dienų skaičius užsipildo automatiškai.
tags: #ligos #pasalpos #koeficientas