Migrena - tai sudėtinga neurologinė būklė, pasireiškianti skirtingais simptomais, tokiais kaip stiprūs ir pulsuojantys galvos, kaklo skausmai, regėjimo sutrikimai, jautrumas šviesai, garsams ar kvapams, kalbos sutrikimai, pykinimas ir vėmimai, nuovargis ir koncentracijos stoka. Simptomai gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Ką verta žinoti apie migreną
Migrena yra sudėtinga neurologinė liga, pasižyminti pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais, kurie dažnai jaučiami vienoje galvos pusėje, yra pulsuojančio pobūdžio ir gali trukti nuo kelių valandų iki trijų dienų. Migrena skirstoma į kelias pagrindines formas: migrena be auros, kuri yra dažniausia, ir migrena su aura, pasireiškianti specifiniais neurologiniais simptomais prieš atsirandant galvos skausmui. Taip pat egzistuoja retesnės migrenos formos, pavyzdžiui, akių migrena.
Mokslininkai mano, kad migreną sukelia genetinių, neurologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Tyrimai rodo, kad migrena gali būti paveldima - jeigu artimi giminaičiai kenčia nuo migrenos, didelė tikimybė, kad migrena gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams. Išoriniai veiksniai, tokie kaip stresas, tam tikrų maisto produktų vartojimas, alkoholio ir kofeino vartojimas, miego trūkumas ar per didelis miego kiekis, fizinis krūvis, taip pat tam tikri aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, oro ar atmosferos slėgio kaita, taip pat gali sukelti migrenos priepuolius.
Diagnozė ir anamnezė
Migrenos nustatymas yra sudėtingas procesas, kurio metu gydytojai remiasi ne tik paciento simptomais, bet ir išsamiu medicininiu ištyrimu. Kadangi nėra vieno konkretaus tyrimo, kuris patvirtintų migreną, diagnozė dažniausiai yra grindžiama paciento aprašomais simptomais ir jų atitikimu su tarptautiniais migrenos diagnostikos kriterijais. Pacientai gali būti paprašyti kurį laiką pildyti galvos skausmo dienoraštį, kuriame fiksuojama galvos skausmo atsiradimo data, laikas, trukmė, susiję simptomai, galimos priežastys ir naudoti vaistai.
Paprastai pradžioje atliekamas fizinis ir neurologinis patikrinimas. Priklausomai nuo paciento simptomų ir istorijos, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pvz., galvos smegenų magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, kurie padeda atmesti kitas galvos skausmo priežastis, tokias kaip navikai ar kraujagyslių anomalijos.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Gydymo tikslai
Tinkamas gydymas gali padėti sumažinti priepuolių intensyvumą, dažnumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo tikslas - ne tik palengvinti simptomus, bet ir spręsti priežastis, kurios sukelia migreną. Migrenos gydymas yra labai individualus procesas ir būna orientuotas į simptomų mažinimą ir priepuolių dažnio bei intensyvumo kontrolę.
Ūminis gydymas priepuolio metu
Ūminio gydymo tikslas - greitai sumažinti skausmą ir kitus simptomus priepuolio metu. Skubi pagalba priepuolių metu dažniausiai apima nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, triptanus ar ergotamino preparatus, kurie padeda suvaldyti skausmą ir kitus priepuolio simptomus. Triptanai ir ergotamino preparatai yra specifiškai migrenai skirti receptiniai vaistai, todėl juos skiria ir dozę parenka gydytojas.
Opioidiniai (narkotiniai) analgetikai migrenai gydyti nerekomenduojami dėl menko veiksmingumo ir priklausomybės rizikos. Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti ir nereceptiniais skausmą malšinančiais vaistais: per dažnas jų vartojimas (dažniausiai daugiau nei 10-15 dienų per mėnesį) gali sukelti vadinamąjį vaistų pernaudojimo galvos skausmą.
Profilaktinis gydymas
Profilaktinis migrenos gydymas apima vaistus, kurie kasdien būna vartojami tam, kad sumažintų migrenos priepuolio atsiradimo tikimybę. Tokios medžiagos kaip beta blokatoriai, antidepresantai ar antikonvulsantai gali būti skiriami, remiantis individualiomis paciento būklėmis ir poreikiais. Pastaraisiais metais atsirado ir naujesnių, specifiškai migrenai skirtų profilaktinių vaistų, veikiančių CGRP kelią; juos skiria gydytojas neurologas.
Proveržis migrenos gydyme leido sukurti naują vaistų klasę - vadinamą CGRP.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Aguonu" Kliniką
Neinvazinės neurostimuliacijos priemonės
„Cefaly“ - tai naujoviški patentuoti medicininiai prietaisai, kuriuos gamina Belgijos bendrovė STX-Med. Tai pirmasis galvos neurostimuliacijos prietaisas, naudojamas išoriškai, nes iki šiol buvo naudojami tik implantuojamieji neurostimuliatoriai (panašūs į širdies stimuliatorių). „Cefaly“ yra dedamas ant galvos ties viršutine trišakio nervo šaka ir ją stimuliuoja nedidelėmis elektros iškrovomis.
Medicininis prietaisas „Cefaly“ turi 3 skirtingas programas, generuojančias skirtingo dažnio impulsus ir veikiančias trejopai: malšina skausmo priepuolius, veikia prevenciškai, mažindamas priepuolių pasikartojimą bei jų intensyvumą, ir gydo nemigą, mažina stresą, įtampą bei nerimą. „Cefaly“ prietaisui suteiktas medicininis CE sertifikatas. Juo prekiaujama Europoje, Kanadoje ir daugelyje kitų šalių. Šį prietaisą jau galima įsigyti ir Lietuvoje. „Cefaly“ vienintelis įgaliotasis platintojas Lietuvoje - UAB „Optifarma“.
2013 m. vasario 6 d. Amerikos neurologijos akademijos oficialiame moksliniame žurnale „Neurology“ paskelbti klinikinio tyrimo PREMICE rezultatai patvirtino, jog patentuotas belgų gamybos medicininis prietaisas „Cefaly“ yra puiki vaistų alternatyva. Klinikinio tyrimo PREMICE rezultatai patvirtino medicininio prietaiso „Cefaly“ veiksmingumą mažinant migreną, nes po 3 mėnesių gydymo net 50 proc. tiriamųjų sumažėjo migreninio skausmo dienų skaičius. Net 70 proc. pacientų teigė, kad jie liko patenkinti ar labai patenkinti gydymu. Tyrimo dalyvių grupėje, kurioje buvo naudojamas „Cefaly“, galvos skausmo priepuolių malšinimo vaistų buvo suvartota net 37 proc. mažiau nei įprastai. Tyrimo dalyviai, kuriems migrenos dienų skaičius sumažėjo 50 proc. ir daugiau, vaistų vartojo net 75 proc.
„Šie rezultatai yra tokie patys, kaip ir migrenos prevencijai vartojamų vaistų, tačiau pastarieji dažnai sukelia įvairų šalutinį poveikį ir jis yra toks žalingas, kad žmonės nusprendžia nutraukti vaistų vartojimą“, - teigia tyrimo autorius, Belgijos Lježo universiteto mokslų daktaras, Amerikos neurologijos akademijos narys Jean Schoenen. Tuo tarpu „Cefaly“ yra visiškai saugus, nesukeliantis nepageidaujamo šalutinio poveikio.
Kineziterapija ir reabilitacija
Kineziterapija gali būti viena iš tikrai veiksmingų gydymo galimybių pacientams, sergantiems migrena. Ji gali padėti sumažinti ligos sukeltą diskomfortą ir potencialiai sumažinti vaistų vartojimo poreikį. Kineziterapija, skirta migrenos malšinimui, apima išsamų galvos skausmo priežasčių vertinimą, kuris gali apimti netinkamą laikyseną, kaklo ir viršutinės nugaros dalies standumą, raumenų disbalansą, raumenų silpnumą, raumenų įtampą, ankstesnes kaklo traumas, netinkamą darbo vietos įrengimą, netinkamą naudojamą pagalvę ar blogas miego pozes, sėslų gyvenimo būdą, stresą ir dehidrataciją.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
Kineziterapija taip pat gali padėti spręsti ir kitas su migrena susijusias priežastis, tokias kaip kaklo skausmas, raumenų įtampa ir raumenyse susidarę trigeriniai taškai. Nutraukus kaklo skausmo sukelėjų ratą, kai kurie migrena sergantys žmonės gali pasijausti daug geriau. Tyrimai rodo, kad kai kurios kineziterapinės metodikos veikia kaip ir prevencinės migrenos priemonės.
Kai skausmas susijęs su kaklo įtampa, laikysena ar stresu, kineziterapija ir gydomasis masažas gali reikšmingai palengvinti simptomus. Funkcinės terapijos centro specialistai įvertins galimas jūsų galvos skausmo priežastis ir sudarys individualų planą. U. Savičienės teigimu, kai kurie žmonės nesvarsto procedūrų, nes mano, kad joms neturės laiko. „Procedūros trunka apie 20 minučių, tiek laiko galima rasti.“
Gyvensenos pokyčiai ir papildomos terapijos
Gyvensenos pokyčiai yra labai svarbus migrenos valdymo aspektas. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą, subalansuotą mitybą, vandens suvartojimą ir streso valdymo praktikas. Taip pat svarbu identifikuoti ir vengti migrenos sukėlėjų, pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų, alkoholio ar pernelyg ilgo buvimo priešais kompiuterio ar televizoriaus ekraną.
Atsipalaidavimo technikos, masažai, sveikatinimo procedūros, akupunktūra, meditacija ar jogos praktika taip pat gali padėti mažinti migrenos simptomus ir gerinti bendrą pacientų savijautą. Jos gali būti tiek prevencinės, tiek gydomosios. Ypač naudingi gydomieji masažai, nes greitai ir efektyviai atpalaiduoja raumenis.
Verta daryti sprando ir kaklo pratimus: tempimą, lenkimą, sukimą. Dirbant verta daryti sprando ir kaklo pratimus: tempimą, lenkimą, sukimą.
Kaklo mankštos pratimai
Migrena specifinėmis grupėmis
Vaikų migrena pasireiškia kitaip nei suaugusiųjų. Vaikai dažnai patiria trumpesnius priepuolius ir jų simptomai gali būti mažiau intensyvūs. Tačiau pykinimas, vėmimas ir padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui taip yra gana dažni. Vaikams migrenos simptomai gali būti labiau specifiški ir apimti galvos skausmą, kuris yra dažniau abipusis, veido blyškumą, pilvo skausmus, nuovargį ir nuotaikų kaitą.
Migrena nėštumo metu kelia papildomų iššūkių, nes kai kurie migrenos gydymo vaistai gali būti draudžiami arba neveiksmingi. Nėštumas taip pat gali paveikti migrenos dažnumą ir intensyvumą - kai kurioms moterims simptomai gali pagerėti, o kitoms pablogėti.
Migrena vyrams pasireiškia rečiau nei moterims, tačiau ji vis tiek sukelia reikšmingą diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Praktiniai patarimai pacientams
- Jei 2-3 savaites skauda galvą, geriau nelaukti, kol praeis savaime, o apsilankyti pas gydytoją.
- Venkite savarankiško vaistų ar maisto papildų vartojimo be specialisto rekomendacijos.
- Reguliariai konsultuokitės su gydytoju ar neurologu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas individualus gydymo planas.
- Venkite išprovokuojančių veiksnių: tam tikrų maisto produktų, alkoholio, per didelio kavos vartojimo, ilgo buvimo prieš ekraną.
- Rinkitės gyvensenos pokyčius: pakankamai miegokite, reguliariai sportuokite, valdykite stresą ir stebėkite, kas sukelia priepuolius (galvos skausmo dienoraštis).
Ar migreną galima visiškai išgydyti?
Visiškai išgydyti migrenos, kaip lėtinės neurologinės būklės, kol kas negalima, tačiau ją galima veiksmingai kontroliuoti. Tinkamai parinkus priepuolių gydymą, profilaktinius vaistus, gyvensenos pokyčius ir papildomas terapijas, daugumai pacientų pavyksta reikšmingai sumažinti priepuolių dažnumą bei intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šis straipsnis parengtas informavimo tikslais ir nėra skirtas pakeisti individualios gydytojo ar kineziterapeuto konsultacijos.
tags: #migrena #klinika #gydymas #reabilitacija