Ligos pašalpos tikslas yra kompensuoti darbuotojo prarastas pajamas, kai jis dėl ligos negali dirbti ir atvykti į savo darbo vietą. Lietuvoje ligos išmoka mokama socialinio draudimo pagrindu apdraustiems asmenims, kurie susirgo arba patyrė traumą ir tapo laikinai nedarbingi.
Ligos pašalpos mokėjimo sąlygos ir trukmė
Ligos pašalpa skiriama tik dirbantiems Lietuvos Respublikoje asmenims. Norint gauti ligos išmoką, prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną būtina turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus tam tikrus nustatytus atvejus.
Nedarbingumo laikotarpis turi būti patvirtintas gydytojo išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas, atsižvelgiant į darbuotojo darbo grafiką.
Ligos pašalpos dydis ir apmokėjimas
Už pirmąsias dvi ligos dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Tai atliekama nepriklausomai nuo asmens turimo ligos socialinio draudimo stažo.
Darbdavio mokamos ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Ši suma apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį už apskaičiavimo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir tęsia mokėjimą iki darbingumo atgavimo. Išmoka mokama tik už darbo dienas ir jos dydis sudaro 62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Jeigu liga siejasi su ekstremalia situacija arba karantinu, nuo trečios dienos Sodros mokama išmoka yra didesnė - 77,58 % uždarbio.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 metais siekia 281,19 EUR, o maksimalus - 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos yra išskaičiuojamas 15 % gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei 6 % privalomasis sveikatos draudimas.
Ligos pašalpos apmokėjimo tvarka ir pranešimų pateikimas
Sprendimas dėl ligos pašalpos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo.
Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Darbdavys pranešimą „NP-SD“ Sodrai apie ligos išmokos skyrimą ir mokėjimą privalo pateikti:
- Jei laikinasis nedarbingumas trunka trumpiau nei 14 kalendorinių dienų - po laikinojo nedarbingumo pabaigos už visą laikotarpį;
- Jei laikinojo nedarbingumo trukmė viršija 14 kalendorinių dienų - per ne trumpesnius kaip 14 dienų laikotarpius.
Ligos pašalpos apskaičiavimo pavyzdys
Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną ir kreipėsi pas gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Už pirmąsias dvi ligos dienas (darbo dienas pagal grafiką) ligos pašalpą moka darbdavys, o nuo trečios dienos - Sodra.
Šio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas iš 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių duomenų, kurie didinami 1,289 koeficientu. Pavyzdžiui, darbo užmokestis 500 Eur transformuojamas į 644,50 Eur.
Vidutinis valandos darbo užmokestis apskaičiuojamas kaip bendras vidutinis užmokestis padalintas iš darbo valandų skaičiaus per mėnesį. Iš to skaičiuojama ligos pašalpa už nustatytą darbo dienos laikotarpį.
Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) įtakos, apskaičiuotas vidutinis dienos darbo užmokestis negali būti mažesnis už MMA pagrindu apskaičiuotą dienos užmokestį.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Ligos pašalpos apmokestinimas
Ligos pašalpa apmokestinama 15 % gyventojų pajamų mokesčiu ir papildomai taikoma 6 % privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Darbdavys, mokėdamas ligos išmoką už pirmąsias dvi ligos dienas savo lėšomis, atlieka mokesčių išskaičiavimą ir pateikia pranešimą Sodrai.
Svarbu, kad apmokestinimo tvarka taikoma tik ligos pašalpoms, o kitos išmokos, įskaitant nedarbo išmokas bei specialias socialines išmokas, gali turėti kitokius mokesčių režimus.
Ligos pašalpa slaugant artimąjį
Jeigu asmuo slaugote sergantį šeimos narį, ligos išmoka iš „Sodros“ mokama nuo pirmosios slaugymo dienos ir yra 65,94 % nuo gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Ši išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas ir taip pat tik už darbo dienas pagal asmens darbo grafiką.
Ligos pašalpos užtrukimo ir darbo grafiko ypatumai
Ligos išmoka už dvi pirmąsias ligos dienas skaičiuojama tik už darbo dienas pagal darbuotojo darbo grafiką. Jei darbo dienų per tą laikotarpį yra mažiau dėl atostogų arba kitų nenumatytų aplinkybių, atitinkamai mažėja ir ligos pašalpos dydis.
Darbuotojo darbo užmokesčio vidurkis turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant ne tik į konkrečius mėnesius, bet ir į minimalios mėnesinės algos reikalavimus, kad būtų užtikrintas tinkamas pašalpos dydis.
NP-SD pranešimo formavimas ir duomenų tvarkymas
Ligos pašalpos deklaravimo procese darbdavys naudoja NP-SD pranešimą, kurio forma yra suformuojama pagal skaičiavimo rezultatus. Programose, tokiuose kaip „Rivile GAMA“ ir kitos, vidurkiai skaičiuojami automatiškai, įskaitant ir darbo valandas.
Skaičiuojant vidurkius, svarbu iš anksto užpildyti visus reikalingus parametrus, tokius kaip „Algos ligonlapių skaičiavimo koeficientai“. Jeigu ligos laikotarpis persidengia kalendoriniu mėnesiu, išmokos įrašomos atskirai pagal mėnesius.
Santrauka ir svarbiausi teisiniai aspektai
- Ligos pašalpos pirmoms dviem ligos dienoms mokėjimą vykdo darbdavys, nepriklausomai nuo draudžiamo stažo.
- Nuo trečios dienos mokėjimą perima Sodra, o jos dydis sudaro 62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
- Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas bei yra apmokestinama GPM (15 %) ir PSD (6 %) įmokomis.
- Darbdavys privalo reguliariai teikti Sodrai informaciją apie mokamas ligos išmokas ir pateikti atitinkamus pranešimus.
- Darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas pagal nustatytus metodus, įskaitant korekcijas dėl MMA.