Šiame straipsnyje rasite atsakymus į klausimus: ką daryti, kai darbuotojas suserga atostogų metu, ar galima atšaukti atostogas ir kaip tai veikia ligos išmokas, kokios taisyklės dėl kaupiamų arba nesukamų atostogų bei kaip tvarkomi įmokų dydžiai socialiniam draudimui.
Ką daryti, jei darbuotojas suserga atostogų metu?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iš karto po biuletenio pabaigos. Pvz., atostogos būtų nuo lapkričio 4 d. iki 15 d., bet darbuotojas susirgęs tęsia nedarbingumą iki lapkričio 7 d., atostogos pradedamos lapkričio 8 d., o likusios dienos derinamos su darbdaviu.
Jei asmuo serga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos kitu laiku, o tais pačiais darbo metais arba perklijuotos į kitų metų kasmetines atostogas.
Ligos išmoka ir nedarbingumo kontrolė
„Sodros“ informacija rodo, kad nedarbingumo metu negalima dirbti, mokytis ar būti socialiai aktyviam, o biuletenio metu draudžiama vartoti alkoholį ar kitus psichotropinius produktus. Jei žmogus gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, atostogos nusikelia, o darbuotojas lieka namuose ir sveiksta. Nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir ligos išmoką kontroliuoja „Sodra“ ir jų aparatai programinė įranga, kuri analizuoja riziką. Pirmosioms dviem kalendorinėms nedarbingumo dienoms ligos išmoka gali būti mokama darbdavio, o nuo 3-osios dienos - „Sodros“ rankose, kai asmuo yra apdraustas (darbo ar tarnybos santykiai).
Jei įtariama biuletenių piktnaudojimas, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“ dėl patikrinimo. 2023 m. duomenimis, dauguma atvejų patikrinus darbingumas pripažinamas anksčiau, o išmokos atšaukiamos ar sumažinamos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Ką daryti dėl įvairių scenarijų?
- Jei darbuotojas suserga iki kasmetinių atostogų pradžios ir serga iki jų pabaigos: kasmetinės atostogos nukeliamos iki gydymo laikotarpio pabaigos, arba suteikiamos kitą susitartą laikotarpį su darbdaviu.
- Jei darbuotojas suserga atostogų metu: galima pratęsti laikinojo nedarbingumo laikotarpį arba „atsistatyti“ atostogų laiką po nedarbingumo pabaigos. Pasirinkimą lemia darbuotojo pageidavimai ir darbdavio galimybės užtikrinti veiklos tęstinumą.
- Jei darbuotojas serga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos atostogos turi būti suteiktos kitu metu, per tą patį darbo metus arba su darbdavio susitarimu - kitais metais.
Kokie įsipareigojimai dėl socialinio draudimo laikotarpių?
Nemokamų atostogų metu gali būti „nedraudiminių laikotarpių“: tokiu laikotarpiu nėra mokamos VSD ir PSD įmokos, todėl asmuo nesukaupia draudimo stažo ligoms, motinystei, vaikų priežiūrai, taip pat nedarbo draudimo stažo. Jei atostogos trunka daugiau nei vieną mėnesį, PSD įmokos gali būti mokamos savarankiškai už praėjusius kalendorinius metus - 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos už kiekvieną visą mėnesį. PSD įmokos mokamos iki kitų metų gegužės 1 dienos. Jei asmuo įtrauktas į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę (neįgalus, pensiją gaunantis, turintis minimalų stažą), savarankiškai mokėti PSD įmokų nereikia.
Nemokamų atostogų trumpinimai ir įstatyminė bazė
Darbo kodekse ar DK nuostatose yra paaiškinimai dėl nemokamų atostogų suteikimo trukmės ir galimų apribojimų. DK 137 straipsnyje aprašyta, kada darbdavys privalo tenkinti prašymą ir suteikti nemokamas atostogas, bei kokios jų laikotarpio ribos. Jei atostogos ilgesnės nei 10 darbo dienų, dalis viršijanti 10 dienų gali būti nepriskirta darbo laikui už kasmetines atostogas. Taip pat nurodoma, kad nemokamos atostogos turi trumpesnį įtakos socialiniam draudimui pobūdį, ir gali būti susijusios su PSD įmokomis arba jų nebuvimu.
Darbdavio teisės ir pareigos
- Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dėl nemokamų atostogų ir suteikti jas ne trumpesnės trukmės, negu nurodė pats darbuotojas.
- Po nemokamų atostogų darbuotojas turi sugrįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą su palankesnėmis sąlygomis, nei buvo anksčiau.
- Darbdavys gali atmesti prašymą dėl nemokamų atostogų, jei tai trukdo įmonės veiklai, tačiau sprendimas turi būti pagrįstas ir atsižvelgti į darbuotojo teises bei poreikius.
Nudvardyti praktiniai pavyzdžiai iš kasdienės praktikos
Nemokamų atostogų metu sergantis darbuotojas nėra draudžiamas skolinti laiką socialinėms garantijoms, todėl svarbu įvertinti, ar jam reikia laikinojo nedarbingumo arba tiesiog prisitaikyti darbo laiką po atostogų. Jei atostogų metu pasikeičia planai dėl sveikatos būtinybių, gali kilti klausimų dėl teisinio pagrindo perkelti atostogas arba jas pratęsti.
Masinės tendencijos ir statistika
„Sodros“ duomenimis, kasmet ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnių nei mėnesio laikotarpių nedraudiminiai laikotarpiai yra virš 31,5 tūkst. žmonių. Kontrolė ir tikrinimai vykdomi tam, kad neleistų piktnaudojimų bei užtikrintų skaidrumą socialinio draudimo sistemose.
Rinkinio lentelė: pagrindiniai laikotarpiai ir išmokos
| Situacija | Veiksmas | Pasėkmės |
|---|---|---|
| Susergama iki atostogų pradžios | Atostogos nukeliamos arba suteikiamos kitu laiku | Darbdavys ir darbuotojas derina laiką |
| Susergama atostogų metu | Laikinojo nedarbingumo pažymėjimas arba tęsti atostogas | Biuletenio trukmė įtakoja išmokas |
| Nedarbingumo laikotarpiai (nedraudiminiai) | Savarankiškos PSD įmokos | Nedarbo stažas gali būti nepakankamas |
Video įrašas skaitytojams
Kodėl keičiasi kibernetinio saugumo reguliavimo objektas
Papildomos nuorodos ir rekomendacijos
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“ - per asmeninę paskyrą sodra.lt. Prašymas galioja visiems ateities ligos ar slaugymo atvejams. Taip pat įsidėmėkite, kad ligos išmoka skaičiuojama pagal tris praėjusius mėnesius buvusias pajamas ir ją pasiekia 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD atskaitos.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis