"Sick-pay" - tai angliškas junginys, kuris lietuvių kalboje dažnai naudojamas kalbant apie atlyginimus, kuriuos darbuotojai gauna per ligos laikotarpį. Pateikta forma "sick-pay" yra sudaryta iš dviejų žodžių: sick (ligos) ir pay (atlyginimas).
Žodis sick kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio sic arba senosios vokiečių kalbos sicke, turinčio reikšmę „ligotas“ arba „sergantis“. Tai yra būdvardis, kuris nurodo į būklę, susijusią su sveikatos problemomis.
Sick-pay junginys yra tipinis anglų kalbos derinys, kuriame du žodžiai, turintys savo atskiras reikšmes, sudaro naują, specifinį semantinį vienetą. Lietuvių kalboje tokius žodžius dažnai tiesiogiai skolinamės, nes tokio tipo junginiai nėra natūralūs lietuvių kalbos žodžių darymo struktūrose.
Sick-pay naudojimas kalboje atsirado kartu su modernių darbo santykių ir socialinės apsaugos sistemų plėtra, tačiau žodis nėra kilęs iš lietuvių kalbos ir neturi lietuviško analogijos. Lietuvių kalboje toks žodžių junginys kaip "sick-pay" taip pat atskleidžia kalbos gebėjimą prisitaikyti prie globalių kalbos vartojimo tendencijų, kai tam tikri angliški terminai perimami be didelių pokyčių.
Šis terminas svarbus kontekste įvairių direktyvų ir įstatymų, reglamentuojančių darbuotojų teises ligos atveju. Pavyzdžiui, Nėščiųjų apsaugos direktyvos 11 straipsnio 1 dalis gali būti interpretuojama, kad darbuotojai, kurioms dėl nėštumo pavedama dirbti kitą, mažiau apmokamą darbą, pagal direktyvą turi būti mokamas tokio paties dydžio atlyginimas, koks vidutiniškai buvo mokamas prieš perkėlimą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Kaip apskaičiuoti socialinio draudimo išmokas [3 paprasti žingsniai]
Taip pat svarbu atsižvelgti į atostogų dėl ligos tvarkos taisykles, kurios numato, kad nebuvimas darbe dėl ligos įskaičiuojamas į bendrą didžiausią apmokamų atostogų dėl ligos dienų skaičių, kuris darbuotojui priklauso nustatytu laikotarpiu, nepaisant to, ar liga yra susijusi su nėštumu, ar ne.
Europos Sąjungos šeimos organizacijų konfederacija (COFACE) tvirtai palaiko tai, kad Direktyva 86/613/EEB būtų persvarstyta ir savarankiškai dirbančioms moterims būtų suteiktos pakankamos motinystės atostogos ir užtikrinta tinkama normalaus nėštumo eiga bei motinos fizinis atsigavimas po normalaus gimdymo, o valstybės narės būtų įpareigotos pripažinti sutuoktinių pagalbininkų indėlį į šeimos verslą ir užtikrinti, kad jiems būtų suteikta tokio pat lygio socialinė apsauga kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Tarybos nuomone, siekiant, kad būtų atsižvelgta į savarankiškos veiklos ypatumus, savarankiškai dirbančioms moterims ir savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinėms ar sugyventinėms, jei jos pripažįstamos pagal nacionalinę teisę, ir ta apimtimi, kuria jos pripažįstamos, kiek įmanoma, taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis visomis teikiamomis laikino pavadavimo paslaugomis, sudarančiomis galimybę sustabdyti profesinę veiklą dėl nėštumo ar motinystės, arba visomis nacionalinėmis socialinėmis paslaugomis.
Galimybė apriboti lengvatas asmenims, turintiems papildomos apsaugos statusą, suteikiant tik būtiniausias lengvatas turi būti suprantama taip, kad tai numatytų bent minimalių pajamų suteikimą, pagalbą ligos, nėštumo atveju ir globėjišką paramą, ir tokia, kokia ji suteikiama piliečiams pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus.
Sprendimas atleisti iš darbo dėl nėštumo ir (arba) vaiko gimimo pažeidžia 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu 2 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, nesvarbu, kada apie šį sprendimą atleisti iš darbo pranešta, ir net jei apie jį pranešta pasibaigus Direktyvos 92/85 10 straipsnyje numatytam apsaugos laikotarpiui.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu užtikrinama, kad vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie dirba savarankiškai arba padeda savarankiškai dirbantiems asmenims, principas būtų taikomas valstybėse narėse.
Todėl moterys turėtų būti apsaugotos nuo diskriminacijos dėl nėštumo arba motinystės atostogų ir galėtų pasinaudoti tinkamomis teisinės apsaugos priemonėmis.
Dėl šios priežasties Taryba laikėsi nuomonės, kad būtų tikslingiau nustatyti, jog savarankiškai dirbančioms moterims ir savarankiškai dirbančių asmenų sutuoktinėms bei sugyventinėms pagal nacionalinę teisę būtų suteikiama pakankama motinystės pašalpa, kad jos galėtų ne mažiau kaip 14 savaičių sustabdyti profesinę veiklą dėl nėštumo ar motinystės.
Apibendrinant, terminas "sick-pay" yra svarbus tiek lingvistiniu, tiek socialiniu požiūriu, atspindintis modernius darbo santykius ir būtinybę užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ligos atveju.
Pavyzdinė lentelė apie ligos pašalpų terminus ir sąlygas:
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
| Šalis | Pašalpos trukmė | Pašalpos dydis | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|---|
| Lietuva | Iki 14 kalendorinių dienų (darbdavio lėšomis) arba iki 120 kalendorinių dienų (SODROS lėšomis) | 62,06% arba 80% nuo kompensuojamojo uždarbio | Privalomas nedarbingumo pažymėjimas |
| Švedija | Iki 7 dienų (be gydytojo pažymos), vėliau - neribotai | Apie 80% nuo įprasto atlyginimo | Gydytojo pažyma nuo 8-os dienos |
| Vokietija | Iki 6 savaičių | 100% nuo įprasto atlyginimo | Gydytojo pažyma nuo pirmos dienos |
