Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas: tvarka ir išdavimas Lietuvoje

Naujoji elektroninė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos sistema (EPTS) Lietuvoje žymi svarbų žingsnį sveikatos priežiūros ir socialinio draudimo paslaugų modernizavimo kryptimi. Ši sistema suteikia daug patogumų pacientams, darbdaviams, gydytojams ir „Sodros“ darbuotojams, optimizuodama ir supaprastindama nedarbingumo pažymėjimų tvarkymą.

Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo esmė ir teisinis pagrindas

Nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens laikiną nedarbingumą dėl ligos, traumos ar kitų teisės aktais numatytų priežasčių. Nuo 2010 metų Lietuvoje nedarbingumo pažymėjimai išduodami elektroniniu būdu per EPTS.

Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas reglamentuojamas:

  • Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu,
  • Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu,
  • Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu,
  • Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymais,
  • ir kitais atsakingais teisės aktais.

Taip pat yra aiškiai apibrėžtos taisyklės elektroninių pažymėjimų išdavimui ir tikslams, susijusiems su ligos pašalpų skyrimu, darbo praradimo kompensavimu ir kitos socialinės apsaugos priemonėmis.

Kaip veikia elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas?

Elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS) yra skirta gydytojams, todėl darbuotojams ar darbdaviams tiesiogiai prie jos jungtis nereikia.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

  1. Pacientas kreipiasi į gydytoją.
  2. Jei gydytojas pripažįsta asmenį laikinai nedarbingu, jis per EPTS sistema užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
  3. Elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“ - tai leidžia automatizuoti informaciją apie ligą ir jos trukmę.
  4. Pacientui išduodamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą, kuris yra tik informacinis dokumentas ir neturi asmeninių duomenų.
  5. Darbdavys per Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) mato informaciją apie darbuotojo nedarbingumo laikotarpį, todėl darbuotojams nebereikia nešti pažymėjimų į darbovietes.
  6. Darbuotojas per Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) gali teikti prašymą dėl ligos pašalpos.

Tikiuosi, jog šis automatizuotas procesas reikšmingai palengvina gydytojų darbą, nes įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti tik diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį.

EPTS privalumai pacientams

  • Nereikia vykti pas gydytoją antrą kartą ligos pabaigos fiksavimui.
  • Nereikia nešti nedarbingumo pažymėjimų į darbovietę - informacija perduodama elektroniniu būdu.
  • Pašalpą galima gauti greičiau - dažnai per 15 dienų.

Nauda darbdaviams ir gydytojams

  • Darbdaviai gali stebėti darbuotojų nedarbingumo laikotarpius per EDAS sistemą.
  • Gydytojai gali išrašyti pažymėjimus greičiau ir tiksliau dėl klaidų kontrolės ir automatinių perspėjimų.
  • Išvengiama fizinių blankų apskaitos bei jų pristatymo į „Sodrą“.

Kam ir kaip gali būti išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas tik apdraustiesiems asmenims, t.y. dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį, vykdantiems savarankišką veiklą, bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje, taip pat vidaus tarnybos sistemos pareigūnams.

Taip pat dokumentas išduodamas:

  • Nėščioms moterims per nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 28 nėštumo savaitės;
  • Asmenims, sergantiems ar teikiantiems slaugą šeimos nariams;
  • Asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl karantino režimo;
  • Bedarbio statusą turintiems asmenims ligos atvejais.

Elektroninių pažymėjimų sistemoje automatiškai patikrinama, ar asmuo yra apdraustas ir teisėtas gauti pažymėjimą. Sistema neleis išduoti pažymėjimų asmenims, kurie nepasitvirtina kriterijų (pvz., neblaiviems ar piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis). Tokiais atvejais išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Elektroninių pažymėjimų išdavimo procesas ir dokumentacija

Gydytojas, pripažinęs asmenį laikinai nedarbingu, įveda duomenis į EPTS, užpildo diagnostikos laukus ir nurodo nedarbingumo laikotarpį. Pažymėjimas pasirašomas elektroniniu parašu, o pacientui išduodamas atitinkamas pranešimas.

Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas

Jeigu pacientas yra namuose ir gydytojo vizito metu pripažįstamas laikinai nedarbingu, elektroninis pažymėjimas gali būti išduodamas kitą gydytojo darbo dieną, bet nuo tos dienos, kai prasidėjo nedarbingumas.

Gydymo įstaigos, norėdamos išduoti elektroninius pažymėjimus, privalo turėti elektroninį parašą. Ši sąlyga yra būtina užtikrinti dokumentų teisėtumą ir saugumą.

Šeimos narių slaugos pažymėjimai ir jų sąlygos

Elektroninis pažymėjimas taip pat gali būti išduotas šeimos narių slaugai, jeigu sutuoktinis, tėvas, motina, globėjas ar kitas šeimos narys yra laikinai nedarbingas arba serga. Slaugai neleidžiama išduoti daugiau kaip 7 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.

Jeigu sergantis šeimos narys negali prižiūrėti savo vaiko iki 3 metų, kitas šeimos narys gali gauti pažymėjimą sveiko vaiko priežiūrai, kuris galioja iki 14 kalendorinių dienų.

Kaip pateikti prašymą dėl ligos pašalpos „Sodrai“?

Prašymą ligos išmokai (pašalpai) gauti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros internete arba atvykus į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.

Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis

Prisijungus prie paskyros:

  • Pasirenkama „Prašymai“ skiltyje „Susirgau/Slaugau šeimos narį“;
  • Pasirenkamas šablonas „Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos“;
  • Automatiškai užpildomi asmens duomenys, papildomai nurodoma informacija apie prižiūrimą asmenį ir švietimo įstaigą;
  • Nurodomas laikotarpis, kuriam prašoma pažymėjimo.

Maksimalus nedarbingumo pažymėjimo laikotarpis dėl epideminės situacijos yra 14 kalendorinių dienų. Po prašymo pateikimo „Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimą per ne daugiau kaip 2 darbo dienas nuo dokumentų gavimo.

Ligos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip verslininkai ar individualios veiklos vykdytojai, gali gauti ligos išmoką, jei moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, sukaupę minimalų socialinio draudimo stažą - nepertraukiamai 3 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.

Ligos išmoka priklauso nuo draudžiamųjų pajamų vidurkio, kuris skaičiuojamas pagal pajamas už 3 mėnesius prieš užpraeitą ketvirtį, ir yra 62,06 % kompensacijos nuo šio pajamų vidurkio.

Asmuo Draudžiamosios pajamos (€/mėn.) Vidurkis (€/mėn.) Paaiškinimas
A 1500 1500 Pavyzdys su vidutinėmis pajamomis

Nuo trečios ligos dienos ligos išmoką moka „Sodra“ už ne daugiau kaip 122 kalendorines dienas. Pirmos dvi dienas darbdavys moka darbuotojams, o savarankiškai dirbantiems - ne.

Pagrindinės paciento pareigos nedarbingumo laikotarpiu

  • Laikytis gydytojo nurodymų bei elgtis taip, kad ligos trukmė nebūtų pailginta.
  • Pasirašytinai susipažinti su elgesio taisyklėmis ir galimu kvietimu dalyvauti darbingumo tikrinimo komisijos posėdyje.
  • Informuoti darbdavį apie nedarbingumo pradžią ir pabaigą bei apie tai, jei yra būtina slauga šeimos nariui.

Specialūs atvejai

  • Pažymėjimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į/iš darbo ir profesinių ligų išduodami pagal specialią tvarką.
  • Pacientams, gydomiems psichikos ligų, gali būti išduodami pažymėjimai atgaline data.
  • Estetinių bei plastikinių operacijų atvejais pažymėjimai išduodami tik išskirtiniais atvejais.

Informaciją apie ligos pašalpą darbdavys gali pateikti elektroniniu būdu per EDAS, užpildydamas Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Tai pakeičia senąją popierinę praktiką.

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas revoliucionuoja darbo ir sveikatos priežiūros procesus Lietuvoje, sumažina administracinę naštą, didina skaidrumą ir padeda greičiau gauti reikalingas socialines išmokas.

tags: #ligos #biuletenis #elektroninis