Miokardo infarktas - tai negrįžtamas miokardo ląstelių pažeidimas ir nekrozė. Po gydymo ligoninėje prasideda organizmo atsistatymo laikotarpis. Reabilitacija po miokardo infarkto (MI) yra svarbi sveikimo proceso dalis. Ši reabilitacija labai reikalinga, pavyzdžiui, po insulto ar infarkto.
Slaugos istorija ir dokumentacija
Slaugos istorija. Dokumentiniai duomenys. Susirgimo anamnezė. Gyvenimo anamnezė. Darbingumo anamnezė. Alerginė anamnezė. Papildoma funkcinė anamnezė.
Gydytojas įvertina ligonio sveikatos būklę. Surenka reikalingus medicininius dokumentus. Pildo siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Gydytojas gali inicijuoti ir slaugytojos apsilankymą namuose, jei reikia nedelsiant.
Slaugos plano sudarymas pacientui po miokardo infarkto
Paciento slaugos planas: Paciento problemos. Slaugos diagnozė. Slaugos tikslas. Slaugos veiksmai. Rezultatų įvertinimas. Slaugymo planas pacientui po miokardo infarkto.
Slaugos planas data. Slaugos. Problema/diagnozė. Slaugos. Tikslas. Slaugos veiksmai. Pagrindimas. Rezultatų vertinimas.
Taip pat skaitykite: Ligoninės priėmimas: pensininko pažymėjimas.
Pradiniai slaugos veiksmai ligoninėje
- Stebėjimas. Gyvybinių veiklų vertinimas. Kvėpavimo ir kraujotakos kontrolė.
- Skausmo malšinimas ir patogi lovos padėtis.
- Priežiūra pooperacinėms žaizdoms: perrišimai ir infekcijų stebėjimas.
- Jei žaizdos pūliuoja, atliekami dažnesni perrišimai, ligoniai nukreipiami chirurgo konsultacijai.
Fizinė reabilitacija ir medicininė reabilitacija
Dar pacientui gydantis ligoninėje, jį konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Įvertinęs paciento būklę ir medicininės reabilitacijos poreikį, jis pateikia rekomendacijas gydančiajam gydytojui. Gydytojas pacientą turi informuoti, kuriose gydymo įstaigose teikiamos reikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos.
Pacientas gali pasirinkti reabilitacijos įstaigą, kurioje jam bus suteiktos reikalingos paslaugos. Pacientas į medicininės reabilitacijos įstaigą turi atvykti FMR gydytojo nurodytu laiku. Reabilitacijos įstaigoje pacientui teikiama kompleksinė pagalba: taikoma fizioterapija, kineziterapija, masažas, ergoterapija ir kitos procedūros, taip pat teikiama psichologinė bei socialinė pagalba, gydymas dieta.
Slaugos paslaugos namuose ir įstaigoje
Slauga reikalinga tada, kai žmogus pats nebegali pasirūpinti savimi kasdienėje veikloje. Tai nebūtinai turi būti senyvo amžiaus žmogus - kartais slauga reikalinga po insulto, sunkių operacijų, onkologinių ar neurologinių ligų.
Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Kaip organizuoti slaugą namuose?
- Pritaikyti būstą - lova su pakėlimo mechanizmu, specialus čiužinys nuo pragulų, tualeto kėdė, mobilios vonelės ar laikikliai vonioje.
- Slaugos priemonių - sauskelnių, paklotų, vienkartinių pirštinių, dezinfekcinių priemonių, lazdų, vaikštynių ar vežimėlio.
- Specialios įrangos - jei žmogus kvėpuoja per aparatą, turi maitinimo zondą ar šlapimo kateterį.
- Slaugymas reikalauja žinių. Slaugytojai, šeimos gydytojai ar net „YouTube“ kanaluose galima rasti vaizdinių pamokų, kaip taisyklingai perversti ligonį, atlikti kūno priežiūrą, maitinti, matuoti spaudimą ar apsaugoti nuo pragulų.
Profesionalios slaugos namuose galimybės
Slaugos paslaugas galima gauti ir per savivaldybę. Jos teikiamos nemokamai arba už simbolinį mokestį, atsižvelgiant į pajamas. Tokiu atveju gydytojas įvertina paciento būklę, pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Mokama „Sodros“ ligos išmoka, kaip ir sergant.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama slauga Lietuvoje
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.
Teisinė ir finansinė pagalba: NDNT, išmokos ir slaugos statusas
Kai surinkti medicininiai dokumentai, reikia pateikti juos į NDNT. NDNT, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustato: ar žmogui reikalinga nuolatinė slauga; ar reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba); ar žmogus laikomas nedarbingas, dalinai darbingas arba darbingo amžiaus be apribojimų. Sprendimas priimamas per 30 dienų, o jei reikalinga papildoma ekspertizė ar vizitas į namus - per 60 dienų.
Kai žmogui nustatomas slaugos poreikis, tai suteikia kelias svarbias teises: Finansinę paramą - kiekvieną mėnesį žmogui mokama slaugos arba priežiūros (pagalbos) išmoka; Galimybę gauti nemokamą slaugą namuose - per savivaldybę; Pagrindą kreiptis dėl globos ar ilgalaikės slaugos įstaigos; Teisę į nedarbingumo pažymą artimiesiems, jei jie laikinai slaugo žmogų (iki 120 dienų).
Slaugos ir priežiūros (pagalbos) išmokos
| Tipas | Maždaug suma |
|---|---|
| Slaugos išmoka (nuolatinė slauga) | apie 390-420 eurų/mėn. |
| Priežiūros (pagalbos) išmoka (dalinė savarankiškumas) | apie 200-220 eurų/mėn. |
Ilgalaikė slauga įstaigoje ir paliatyvioji priežiūra
Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami tada, kai jiems nustatoma tiksli diagnozė ir nėra reikalingas aktyvus gydymas, bei negalima skirti medicininės reabilitacijos. Slaugomi pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po priežiūros namuose, tada, kai teikiama pagalba namuose neefektyvi.
Ligonio buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus. Jei po šio laiko prižiūrimo paciento būkle nesitaiso, SAM ministro nustatyta tvarka, paliatyvios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos neribotą laiką.
Taip pat skaitykite: Šventasis ligonių globėjas
Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba - visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra.
Emocinė ir socialinė pagalba
Slaugymas - tai ne tik fizinis darbas. Tai ir emociškai sekinantis procesas, ypač jei žmogus slaugomas ilgus mėnesius ar metus. Slaugantieji dažnai patiria: emocinį perdegimą, izoliaciją nuo socialinio gyvenimo, nerimą, depresiją, fizinį nuovargį.
Svarbu pasirūpinti ir savimi. Rekomenduojama: ieškoti emocinės pagalbos (psichologai, artimųjų grupės, bendruomenės); skirti laiko poilsiui - net 1 valanda per dieną gali būti svarbi; pasikalbėti su gydytoju apie pagalbines priemones ar socialines paslaugas.
Artimieji taip pat supažindinami, kaip padėti pacientui namuose ir palaikyti jo sveikimo procesą.
Kaip padėti žmogui, patyrusiam širdies sustojimą
Komunikacija su pacientu ir šeima
Slaugos veiksmuose būtinas bendravimas, nuraminimas, psichologo konsultacija. Komandoje - ligonis, jo artimieji, medikai, socialiniai darbuotojai. Tai - vieninga komanda: visi stengiamės sukurti ligoniui namų aplinką.
Pacientą ir jo artimuosius informuojame apie įstatymų, susijusių su socialinėmis išmokomis, pasikeitimus. Kai ligonis palieka įstaigą, pasakome, kur galima įsigyti specialiąsias slaugos priemones: jį pakeliamąsias lovas, vaikštynes.
Nebendrausi - negysi: sergantis žmogus dažnai nori ne tik procedūrų - jis nori bendrauti. Svarbiausia slaugos ligoninės pacientui - kad būtų lankomas artimųjų.
Praktiniai patarimai slaugančiajam
- Jeigu artimasis atitinka slaugos kriterijus, kreipkitės į šeimos gydytoją ir pradėkite slaugos įforminimo procesą.
- Rengiant namus pasirūpinkite specialia įranga ir priemonėmis nuo pragulų.
- Mokykitės būtinų slaugos procedūrų: teisingas pacientų pervertimas, žaizdų priežiūra, kraujospūdžio matavimas.
- Ieškokite pagalbos: socialinių paslaugų centro darbuotojų, savanorių ir specialistų.
- Skirkite laiko poilsiui ir savo emocinei gerovei; kreipkitės į psichologus, dalyvaukite paramos grupėse.
Kai namie slaugyti nebeįmanoma
Žmogus artimąjį savo į slaugos ligoninę atiduoda, kai slaugyti neturi jėgų. Slaugos ligoninėse pacientas ne tik slaugomas - čia vykdomi ir palaikomasis gydymas bei paliatyvioji priežiūra. Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami tada, kai jiems nustatoma tiksli diagnozė ir nėra reikalingas aktyvus gydymas, bei negalima skirti medicininės reabilitacijos.