Daugeliui žmonių socialiniai tinklai yra kasdienybės dalis. Tai - puikus būdas pramogauti, bendrauti, skleisti tam tikrą informaciją, galiausiai - raštu arba video pagalba išsakyti savo mintis. Šiais laikais pasaulis labai skuba, tad norint prisitaikyti ir prie darbo rinkos, ir net prie laisvalaikio - būtina naudotis internetu. Taip, kadangi jis padeda sutaupyti labai daug laiko ir tikslingai gauti informaciją, kuri padeda tapti visuomenės dalimi.
Televizijos kanalams prisitaikant prie skaitmeninės eros, socialiniai tinklai tapo neatsiejama komunikacijos dalimi: juos naudoja tiek žurnalistai, tiek transliacijų kūrėjai, tiek žiūrovų bendruomenės. Youtube ne tik pramoga - platforma veikia kaip paieškos sistema. Youtube interneto svetainė dažnai matoma kaip pramogų šaltinis, tačiau verslui - tai idealus būdas didinti prekės ženklo žinomumą, įsilieti į naujas rinkas.
Kaip socialiniai tinklai įtakoja televizijos turinį ir auditoriją?
Youtube fenomeną lemia itin praktiški jo panaudojimo būdai: Čia ieškoma visko - nuo instrukcijų, edukacijos, muzikos, smagaus ir lengvo turinio, iki filmukų vaikams, tad jis pritaikomas daugybėje gyvenimiškų situacijų. Turbūt galima teigti, kad „YouTube“ daugybei gyventojų net atstoja televiziją.
Komunikacijos agentūrų grupės BIG IDEA GROUP užsakymu atlikta prosumerių apklausa ir rinkos tyrimų agentūros "RAIT" iniciatyva atlikta reprezentatyvi 15-74 m. Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia lietuvių naudojimosi socialiniais tinklais ypatumus, o visų gyventojų ir prosumerių grupės duomenų palyginimas atspindi būsimas gyventojų naudojimosi socialiniais tinklais tendencijas. Tai liudija skaičiai: socialiniuose tinkluose teigia esantys užsiregistravę 48,8 proc. 15-74 m. gyventojų ir 70,4 proc. prosumerių.
Platformų skirtingumas ir auditorijų pasirinkimai
- Populiariausios platformos Lietuvoje: YouTube, Facebook (ir jo susirašinėjimo platformos), Instagram; kiekviena iš jų yra unikali ir išsiskiria savitu turiniu, tikslais.
- Youtube - plačiai naudojama įvairaus turinio paieškai ir transliacijoms; verslui tai svarbi platforma, o televizijos kanalai čia gali talpinti laidas, iškarpas ir papildomą turinį.
- Instagram - vizualinė platforma, puikiai tinkanti įvaizdžiui ir trumpoms žinutėms; ją dažniau renkasi jaunesnės auditorijos segmentai.
- Kitos platformos (Snapchat, Discord, BeReal) turi savo nišas ir žiūrovų grupes, kurias televizijos kanalai gali pasiekti tikslingu turiniu.
Televizijos turinio ir socialinių tinklų naudotojų elgesys: rizikos ir galimybės
Socialiniai tinklai ir išmanieji telefonai - tai dvi neatskiriamos sąvokos, kadangi telefonai tapo svarbiausia mūsų kasdienio bendravimo ir informacijos sklaidos priemone. Patys socialiniai tinklai yra prieinami visiems, kurie nori jais naudotis. Tuo pačiu socialiniai tinklai padeda tarsi pasislėpti, tačiau visiškai nenuasmenina žmogaus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Naudojimasis socialiniais tinklais vienareikšmiškai tikrai nėra tik blogas dalykas. Labai priklauso nuo to, ką mes veikiame socialiniuose tinkluose. Jeigu mes ieškome sau naudingos informacijos, domimės pasaulio aktualijomis, jeigu bendraujame su kitais žmonėmis, mezgame ryšį ar galų gale kai kurie socialinius tinklus naudoja tiesiogiai savo darbui, tiesą sakant, tai gali netgi prisidėti prie mūsų gerovės ir prie geresnės savijautos.
Vis dėlto, jei socialiniuose tinkluose dažniausiai pasyviai stebime, ką veikia kiti, jei stebėdami lyginame save su kitais, tokiu atveju tarsi supūdome savo smegenis, t. y., kuomet tiesiog aklai žiūrime bet kokią informaciją, kuri mums visiškai nei įdomi, nei aktuali, nei kur nors panaudotina. Tai gali prisidėti iš tiesų prie prastesnės savijautos.
Priklausomybės požymiai ir psichikos sveikatos rizikos
Nors oficialios socialinių tinklų priklausomybės diagnozės kol kas nėra, mokslininkai vis aktyviau tiria šį reiškinį ir vertina jį pagal tuos pačius priklausomybės požymius, kurie būdingi kitoms elgesio priklausomybėms. Jeigu apie socialinius tinklus vis daugiau ir daugiau galvojama, tarkime, kaip naudosimės, kada čia aš parašysiu, kada publikuosiu įrašą, ar kas nors palaikino, ir vis mintyse tai dominuoja, tai yra vienas iš požymių.
Vienas iš tokių ryškesnių priklausomybės požymių, kaip ir rodo mūsų mokslinis tyrimas, atliktas neseniai Lietuvoje, ir labiausiai būdingiausias simptomų būtent Lietuvos gyventojams, tai yra naudojimasis socialiniais tinklais siekiant pamiršti savo problemas arba atsiriboti, negalvoti apie savo problemas. Turbūt ryškiausias požymis, kada vertėtų sunerimti, tai yra tada, kai naudojimasis socialiniais tinklais pradeda veikti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, santykius, darbą, miegą ir pan.
Apie nerimą keliančias tendencijas ir naujausio tyrimo duomenis TV3 Žinių „Dienos komentare“ - pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente Inga Truskauskaite. Vilniaus universitetas ir „Tele2“ atliko tyrimą, kuris rodo sąsają tarp naudojimosi socialiniais tinklais ir vienišumo jausmo. Nustatėme, kad daugiau socialinius tinklus naudojantys žmonės yra vienišesni, arba, kitaip sakant, daugiau žmonių, kurie jaučiasi vieniši, socialiniais tinklais naudojasi rizikingai.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Dopamino rolė ir „skrolinimo“ mechanika
I. Truskauskaitė aiškino, kad socialiniai tinklai sukurti taip, jog vartotojui būtų sunku nuo jų atsitraukti. Besikeičiantis turinys, judantys vaizdai ir greitai gaunama informacija skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse. Dėl to žmogus nori dar ir dar kartą grįžti prie telefono, tačiau po ilgesnio naršymo dažnai jaučiasi ne pailsėjęs, o pavargęs.
Pernelyg intensyvi smegenų atlygio sistemos stimuliacija naudojant labai malonius, nenatūralius dirgiklius, pavyzdžiui, azartinius lošimus ir persivalgymą, sukelia dopamino - smegenų atlygio ir malonumo neuromediatoriaus - antplūdį. Laikui bėgant mums reikia vis daugiau vaizdo įrašų - ne tam, kad pasiektume euforiją, o tiesiog tam, kad jaustumėmės normaliai.
„Dėmesio ekonomika iš esmės yra lenktynės, skverbiantis į smegenų kamieno dugną“, - teigė A. Raskinas. Begalinis slinkimas sukelia atlygio desensibilizaciją: laikui bėgant prireikia vis stipresnių variantų, kad būtų pasiektas tas pats poveikis. Visuose 42 Bairoito universiteto mokslininkų analizuotuose tyrimuose kartojasi keletas temų, įskaitant dažnesnius dėmesio sutrikimus, prastesnį darbinės atminties funkcionavimą, didesnį nerimą ir depresiją, silpnesnį savikontrolės mechanizmą ir priklausomybę primenančius elgesio modelius.
Socialinė žiniasklaida ir jos poveikis jaunimo raidai ir psichinei sveikatai
Televizijų vaidmuo prevencijoje ir atsakomybė skleidžiant informaciją
Televizijos kanalai gali būti svarbūs prevencijos ir šviešinimo instrumentai. Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichologė dr. Inga Truskauskaitė, aptarusi, kada socialinių tinklų naudojimas tampa problema, kaip atpažinti priklausomybės požymius, kodėl taip sunku sustoti „skrolinti“ ir kaip apsaugoti save bei vaikus. Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Laidoje taip pat paliesta, kaip socialiniai tinklai veikia dėmesio koncentraciją, kodėl trumpi vaizdo įrašai gali trumpinti gebėjimą susikaupti, kaip naršymas prieš miegą paveikia miego kokybę, kodėl jauni suaugusieji patenka į rizikos grupę, ar vaikams reikalingi telefono ribojimai ir kokios strategijos gali padėti sumažinti socialinių tinklų naudojimą.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Praktinės strategijos ir rekomendacijos
- Telefonas ne po ranka: praktinės ribojimo strategijos (telefonas ne po ranka) - atitraukite įrenginį iš miegamojo ar darbo zonos.
- Griežti ribojimai ir susitarimai su vaikais - aiškūs susitarimai namuose ir mokyklose.
- Prevencija Lietuvoje: kodėl žmonės nesiima veiksmų - reikia visuomenės ir institucijų įsitraukimo, o ne vien tik draudimų.
- Tėvų ir mokytojų atsakomybė, pavyzdys vaikams - rodyti sveikus naudojimosi pavyzdžius, nes keistis turėtų visa visuomenė.
- Telefonų draudimai mokyklose (Švedijos pavyzdys) - diskutuotini modeliai, kuriuos verta analizuoti.
Saugumas, privatumas ir žiniasklaidos atsakomybė
Grandininiai laiškai, pinigų vagystės, paslėpti mokesčiai, „phishing“ atakos, paslėpti URL adresai, vedantys vartotoją tiesiai į sukčių paspęstus spąstus - tai tik keli iš daugelio socialiniuose tinkluose gręsiančių pavojų. Tam, kad nepakliūti į spąstus ir apsaugoti savo privatumą, svarbu paisyti rekomendacijų:
- Nespauskite nepažįstamų nuorodų.
- Nedraugaukite su bet kuo; įsitikinkite, kad nauji kontaktai yra realūs.
- Nesidalinkite per daug asmeninės informacijos; peržiūrėkite privatumo nustatymus.
- Dažnai atnaujinkite slaptažodžius ir naudokite dviejų faktorių autentifikaciją.
- Patikrinkite trečiųjų šalių programėlių prieigą; naudokitės saugiais sprendimais.
Platformų specifinės saugumo priemonės
Instagram: rinkitės tapti privačiu vartotoju, be gailesčio šalinkite įtartinus sekėjus, atidžiai žiūrėkite, kokiomis nuotraukomis dalijatės, naudokitės dviejų faktorių autentifikacija. Viber: pasinaudokite end-to-end šifravimu, slaptų pokalbių funkcija, paslėpkite aktyvumo statusą ir apsaugokite anketą.
Statistika ir auditorijos įpročiai Lietuvoje
Tyrimai rodo, kad Lietuvos interneto naudotojai naudojasi vidutiniškai 2,4 socialiniais tinklais ar platformomis. Kasdien prie interneto prisijungia 74 proc., o socialiniuose tinkluose daugiausiai bendrauja 15-24 metų jauni interneto vartotojai. Tyrimas rodo, kad daugiausia socialiniais tinklais besinaudojančių ir vienišų yra tarp jaunimo iki 24 metų.
| Platforma | Naudojimas Lietuvoje (apytiksliai) |
|---|---|
| YouTube | Labai populiari, daugiausiai vartotojų; kai kam atstoja televiziją |
| Facebook / Messenger | Dažnai naudojamos susirašinėjimui ir turiniui |
| Vizualinė, populiari tarp jaunimo (18-29 m.) | |
| Lietuviški tinklai (One.lt, Draugas.lt) | Auditorija mažėja; vis dar turi nišinę dalį vartotojų |
Kaip televizijos kanalai turėtų veikti socialiniuose tinkluose?
Populiariausi socialiniai tinklai daugiausiai naudos atneš tada, kai aiškiai žinosite savo auditoriją ir tikslus. Geriausius ROI rodiklius pastebima, kai pasitelkiamos kelios socialinių tinklų platformos vienu metu. Televizijos kanalams verta kurti unikalų turinį, susijusį su jų laidomis, dalintis iškarpomis, užkulisiais, papildomu kontekstu ir skatinti dialogą su žiūrovais.
Rinkodara pasitelkė socialinius tinklus pardavimams ir tai buvo vienas svarbiausių galimybių plėtimo būdų. Marketingas socialinius tinklus išnaudoja įvairiapusiškai. Tiesa, reikia žinoti galimus kelius ir pasirinkti tą, kuris padės pasiekti našiausius rezultatus.
Rekomendacijos televizijoms
- Kombinuokite ilgus reportažus su trumpais, lengvai dalinamu turiniu socialiniuose tinkluose.
- Skatinkite atsakingą naudojimąsi: informuokite apie priklausomybės požymius ir praktines ribojimo strategijas.
- Investuokite į privatumo ir saugumo žinias savo auditorijai.
- Stebėkite audito rezultatus ir adaptuokite turinį pagal auditorijos amžių bei įpročius.
Taip socialiniai tinklai ir televizija gali papildyti vienas kitą: televizija suteikia autoritetą ir gilesnį žiniasklaidos turinį, o socialiniai tinklai leidžia pasiekti platesnes ir jaunėjančias auditorijas, skatinti interaktyvumą ir greitą grįžtamąjį ryšį.
tags: #lietuvos #televizija #socialiniai #tinklai