Lietuvos mokslininkų bendruomenė - įvairiapusė, su stipriomis tradicijomis humanitariniuose ir socialiniuose tyrimuose, kurias formavo tiek akademijos istorija, tiek šiuolaikinės mokslo institucijos ir jų mokslininkai. Akademikų veikla nenutrūko net vokiškosios okupacijos metais - rengti lietuvių kalbos žodyno tomai, tvarkyti tautosakos ir archyvų dokumentų rinkiniai, ankstesnių archeologinių tyrimų medžiaga, statistikos duomenys apie krašto socialinę bei politinę raidą.
Institucijos ir jų vaidmuo moksle
Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir jos Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyrius yra svarbūs humanitarinių ir socialinių mokslų centrai. Šiuo metu Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriuje (pirmininkė akad. Aušra Maslauskaitė) yra 22 tikrųjų narių, 13 narių emeritų ir 9 užsienio nariai (sudėtis).
Telkiant mokslo įstaigas į Humanitarinių mokslų skyriaus sudėtį įėjo Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Etnologijos ir istorijos institutai. Socialinių ir ekonominių mokslų skyriui priklausė Ekonomikos bei Lietuvos teisės ir ūkio istorijos institutai.
Akademikai telkiami trijose sekcijose: Humanitarinių mokslų (pirm. G. Blažienė), Socialinių mokslų (pirm. A. V. …). Akademikų sukurtos mokslų mokyklos pelnė tarptautinį pripažinimą. Zigmo Zinkevičiaus, Vytauto Mažiulio, Alekso Girdenio, Algirdo Sabaliausko ir kitų mokslininkų formuota kalbotyros mokykla padėjo pagrindus, kad Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru.
Akademija ir sovietmečiu atsispyrė mokslo sovietizavimui ir rusifikavimui, lietuvių kalbą išsaugojo kaip prioritetinę komunikavimo kalbą. Čia rasdavo prieglobstį politiškai persekiojami žymūs šalies žmonės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Universitetai, institutai ir mokslo tinklai
Universitetai, kolegijos, mokslo institutai ir kitos mokslo įstaigos palaiko glaudžius ryšius su LMA, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir mokslo draugijomis. Lietuvos mokslo krypčių įdirbį sistemingai gilina istorikų ir archeologų E. Jovaišos, D. Kauno, Z. Kiaupos, R. Petrausko, V. Žulkaus, E. Aleksandravičiaus, literatūrologų - V. Martinkaus, J. Sprindytės, L. Saukos, kalbotyros specialistų - G. Blažienės, B. Stundžios, sociologų - Z. Norkaus, A. V. Matulionio, R. Grigo, teisininkų - P. Kūrio, V. Nekrošiaus, V. Mikelėno, ekonomistų - A. Buračo, R. Lazutkos mokslo darbai.
Lietuvos mokslininkų sąjunga ir jos internetinės priemonės - svarbi platforma, skirta kiekvienam Lietuvos mokslininkui. Lietuvos mokslininkų sąjungos svetainė yra skirta kiekvienam Lietuvos mokslininkui. Čia Jūs galite pradėti savo darbą internete ir net pasirinkti šį puslapį savo NAMŲ puslapiu. Mes stengsimės, kad visi mokslo resursai Jums būtų lengvai pasiekiami.
Aktualūs įvykiai, bendradarbiavimai ir renginiai
2026 m. gegužės 15 d. įvyko Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto, Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuota tarptautinė Baltijos regiono sociologijos konferencija „Baltic Readings 2026“.
2026 m. birželio 29-liepos 3 d. dokt. Agnieška Avin-Ileri ir dokt. Kornelija Čepytė-Eivė, bendradarbiaudamos su partneriais, suorganizavo pirmąją Baltijos šalių etnografinę vasaros mokyklą „MEMOR+IES“.
2026 m. birželio 5 d. Disertacijos mokslinis vadovas - vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Donatas Burneika. 2026 m. birželio 3 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantas Dmytro Mamaiev apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Imigracija iš Ukrainos į Lietuvą ir Lenkiją: Ukrainos jaunimo patirtys migracijos kontekste iki ir po 2022 metų“. Disertacijos mokslinė vadovė - vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
2026 m. birželio 29-liepos 3 d. ir kiti renginiai stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir skatina jaunųjų mokslininkų įsitraukimą.
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) iniciatyvos
LSMC Sociologijos institutas skelbia konkursą eiti vyriausiojo (-osios), vyresniojo (-osios) ir mokslo darbuotojo (-jos) pareigas. Paraiškos laukiamos iki 2026-08-07 / 2026-08-24.
2026 m. liepos 10 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos socialinių mokslų centro ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos.
Kviečiame skaityti socialinės politikos trumpraštį „Vyresnio amžiaus žmonių socialinio dalyvavimo ir savanorystės stiprinimas: įrodymais grįsti įtraukimo principai“.
Apdovanojimai ir pripažinimas
2026 m. liepos 6 d. Valstybės dienos proga Prezidentūroje įteikti apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Ceremonijos metu instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi!
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Lietuvos mokslo premijos laureatai - socialiniai ir humanitariniai pasiekimai
Lietuvos mokslo premijos teikiamos jau trečias dešimtmetis. Jos skiriamos už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus. Šiemet į Lietuvos mokslo premijas pretendavo 24 darbai, pranešė LMA. Premijos dydis - 29 640 eurų. Laureatus išrinko Lietuvos mokslo premijų komisija.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse laureatu tapo dr. Darius Staliūnas už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“ ir doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“.
Dr. Darius Staliūnas aiškinosi, kokių tikslų siekė Rusijos imperijos valdžia vadinamuoju rusinimo laikotarpiu po 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje: ar ji bandė lietuvius, lenkus, baltarusius ir žydus paversti etniniais rusais (asimiliuoti), ar keitė jų tautinės tapatybės ženklus (vykdė akultūracijos politiką), ar tikėjosi iš jų tik politinio lojalumo (vykdė integracinę politiką)?
Ilgą laiką istorikai tvirtino, kad antižydiškus pogromus carinėje Rusijoje surengė imperijos valdžia. Dr. D. Staliūnas bando įrodyti, kad, nors imperinė valdžia prisidėjo prie antižydiškos atmosferos kūrimo, tačiau neplanavo ir neorganizavo antižydiškų pogromų XIX a. Lietuvoje ir jie įvyko dėl pačioje visuomenėje buvusių įtampų.
Doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė tyrinėjo ar iš tiesų Kristijonas Donelaitis laikytinas vienu svarbiausių lietuvių rašytojų ir mūsų literatūros klasikų. Kokie poeto talento raiškos ypatumai? Kaip jo kūryba atrodo Europos literatūros istorijos fone? Dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė savo darbais atvėrė plačius kultūrinius K. Donelaičio kūrybos kontekstus, naujomis įžvalgomis papildė jos tyrimus. Monografijose „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ (2005) ir „Kristijono Donelaičio pasakėčios“ (2014) lietuviškieji kultūros reiškiniai ir senosios raštijos faktai nagrinėjami plačiame pasaulinės raidos lauke, įžvelgiamos jų sąsajos su pamatiniais šaltiniais.
Laurynas Boguševičius – apie pinigais nepamatuojamą turtą: man tai – laimė
Gamtos, technologijų ir biomedicinos mokslai - tarpdalykinės sąsajos su socialiniais tyrimais
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatu tapo prof. dr. Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“.
Prof. dr. Algirdas Augustaičio darbų cikle analizuojama globali kaita ir miškų būklė Lietuvoje. Vertinama, kaip klimato kaita veikia bendrą miškų būklę ir jų produktyvumą. Priežemio ozonas - vienas pagrindinių globalios kaitos komponentų: koks pavojus gresia skirtingoms miško ekosistemų organizmų grupėms? Ar svetimkraščiai medžiai Lietuvoje - tokie, kaip paprastasis bukas, gali tapti ateities medžių rūšimi Lietuvoje ir kaip spręsti miškų tvarumo problemas.
Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija įvertintas LMA tikrųjų narių prof. habil. dr. Rymanto Jono Kažio ir prof. dr. Liudo Mažeikos darbų ciklas „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“.
Prof. R. J. Kažys ir prof. L. Mažeika sukūrė ir išplėtojo naujas ultragarsines matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijas, leidžiančias įvertinti ekstremaliomis sąlygomis dirbančių pavojingų įrenginių būklę. Energetikos objektai, chemijos, naftos ir dujų pramonės įrenginiai, transporto priemonės, aviacijos ir kitos sistemos veikia, esant ekstremalioms sąlygoms - aukštai temperatūrai, dideliam slėgiui, intensyviai radiacijai ir kt. Todėl įprasti matavimo ir diagnostikos metodai jiems netinka.
Fizinių mokslų pažanga ir jos pritaikymas
Fizinių mokslų srityje įvertinti prof. dr. Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija - kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“.
Prof. dr. Darius Abramavičiaus dirbo su organinėmis medžiagomis. Kai organinės šviesai jautrios medžiagos sugeria šviesą, jose molekuliniu lygmeniu vyksta itin greiti ir sudėtingi virsmai, lemiantys šių medžiagų praktinio naudojimo galimybes. Dvimatė koherentinė spektroskopija - naujas metodas, leidžiantis vienu lazerio šūviu nupiešti medžiagos spektrinį paviršių, užkoduojantį viską, kas joje įvyksta per dešimtis femtosekundžių po fotosužadinimo. Eksperimentiniai koherentiniai dvimačiai spektrai yra itin painūs. Jiems iškoduoti prireikė sudėtingų kompiuterinių skaičiavimų, kurie atvėrė naujas galimybes medžiagoms pažinti. Kaip rodo tyrimai, 2D spektroskopija galėtų būtų taikoma medicinoje, tobulinant saulės elementus ir kitur.
Tarpdisciplininiai modeliai ir praktinis pritaikymas
Prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir prof. dr. Gintaras Valinčius tyrinėja 2D- ir 3D-matmenų sistemas. Šių matmenų biopanašios savitvarkės dirbtinės sistemos modeliuoja vieną pagrindinių gyvosios gamtos statybinių blokų - lipidines ląstelių membranas. Vykdant tyrimus, gauta naujų žinių apie veiksnius, lemiančius savitvarkos procesus bei savitvarkių sistemų savybes.
Sukurtos biopanašios sistemos svarbios elektrono pernašos procesų biologinėse sistemos mechanizmo supratimui bei baltymų-lipidų sąveikos ir baltymų membraninių kompleksų struktūros ir funkcijos tyrimams. Pasiūlyti savitvarkių sistemų modeliai leido sukurti naujus jutiklius biosintezėje, detergentų pramonėje plačiai naudojamoms lipazėms, įvairiems biologiškai ir praktiškai svarbiems fermentams ir cheminėms medžiagoms nustatyti.
Mokslo tradicijos, humanistinė mintis ir visuomenės švietimas
Humanistinė mintis yra neatsiejama Lietuvos mokslo ir kultūros jungtis, todėl neatsitiktinai 1941 m. sausio 16 d. įkurtoje Lietuvos mokslų akademijoje vyravo humanitariniai mokslai. Pokario metais humanitariniai ir socialiniai mokslai buvo priverstinai ideologizuoti, bet Mokslų akademijoje nebuvo užmirštos tautos valstybingumo ir suverenumo idėjos, Lietuvos gyventojų intelektinė branda, moralinė ir ekonominė gerovė.
Skyriaus nariai aktyviai dalyvauja plėtojant lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėjimus, folkloristikos, Lietuvos istorijos, kultūros ir etnokultūros, paveldo, filosofijos, šalies finansų, ekonomikos, socialinių pokyčių, tarptautinės, civilinės teisės mokslinius tyrimus. Pastarųjų dešimtmečių filosofijai reikšmingi M. A. Šliogerio kūriniai. Didelį poveikį šių dienų humanistikai ir kultūros brandai daro naujausi akademikų veikalai. V. Daujotytės-Pakerienės literatūros fenomenologijos knygos savitai atskleidžia literatūros sąlytį su kitomis dvasinio gyvenimo plotmėmis.
Skyriaus nariai ypač daug prisideda prie Lietuvos visuomenės švietimo ir pilietinių iniciatyvų, atlieka aktualių ir reikšmingų darbų ugdant gyventojų pilietiškumą ir akademinį jaunimą.
Kontaktai ir naršymas mokslo aplinkoje
Pagrindinė LMS informacijos navigacinė struktūra yra kairėje. Lentelė apačioje padės susirasti visas kitas su mokslo veikla susijusias institucijas.
| Institucija | Reikšmė |
|---|---|
| Seimas, Prezidentas, Vyriausybė | Valstybės institucijų indėlis mokslo politikai |
| Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba | Finansavimas, strategija, tyrimų programos |
| Mokslo institutai, universitetai, kolegijos | Tyrimų vykdymas ir mokymas |
| Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslininkų sąjunga | Akademinis potencialas, mokslo branduolys |
tags: #lietuvos #socialiniu #humanitariniu #mokslu #veliavnesiai