Pensija (lot. pensio - išmoka, mokestis) - tai ilgalaikė periodinė išmoka, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka mokama gyventojams, kurie dėl senatvės, netekto darbingumo (negalios) ar netekę maitintojo praranda darbo pajamas, gauna jų per mažai ar iš viso negauna. Pensija turi garantuoti jos gavėjams (pensininkams) pragyvenimą ir apsaugoti juos nuo skurdo bei kompensuoti kuo didesnę dalį ankstesnių pajamų.
Istorinis kontekstas ir tikslas
Pensijų ištakos siekia senovę: Babilone išmokos karo veteranams minimos Hamurapio įstatyme; senovės Romoje paplito valstybės iždą pasiekiančios išmokos kariams, sulaukusiems senyvo amžiaus ar tapusiems neįgaliais. 19-20 a. pensijų sistemos išsivystė visame pasaulyje, pradžioje apimančios valstybės tarnautojus, vėliau - didžiąją dalį ar visus dirbančiuosius, apdraustus privalomuoju socialiniu draudimu.
1994 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma, kilus poAtkūrimo laikotarpiui. Sozialinio draudimo pensijos buvo įvestos kaip pagrindinė sistema, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodra) lėšų. Socialinio draudimo pensijos skiriamos tiems asmenims, kurie įstatymo nustatytą laikotarpį moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir atitinka kitus reikalavimus (sulaukė pensinio amžiaus, pripažinti visiškai ar iš dalies netekusiais darbingumo ir t. t.).
Valstybinių pensijų rūšys
Valstybinės išmokos Lietuvoje skiriamos pagal tris pagrindines kryptis: senatvės pensija, netekto darbingumo pensija ir maitintojo netekimo (našlo) pensija. Socialinės paramos pensijos teisė gauti taip pat siejama su pensinio amžiaus, neįgalumo ir kitomis sąlygomis, bet dažnai nereiškia reikalavimo mokėti įmokas ilgesnį laiką.
Socialinio draudimo senatvės pensija
Senatvės pensija yra pagrindinė ir didžiają dalį rodančioji išmoka socialinio draudimo pagrindu. Ji mokama tiems asmenims, kurie įstatymo nustatytą laikotarpį mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas ir atitinka kitus reikalavimus. Senatvės pensija susideda iš bendrosios dalies ir individualiosios dalies - jos dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo, Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio ir valstybės nustatytos bazinės pensijos (nuo 2018 m. bazinė pensija buvo 152,92 euro).
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Netekto darbingumo (invalidumo) pensija
Netekto darbingumo pensija skiriama asmenims, kuriems prarastas darbingumas yra 45 proc. ar daugiau. Reikalaujamas draudimo stažas priklauso nuo gavėjo amžiaus. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos dalijasi bendrąja dalimi ir individualiąja dalimis; pasirinkimo metu mokama tik viena iš jų - didesnė.
Maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensija
Ši pensija mokama mirusiojo maitintojo šeimai: vaikams - našlaičių pensija, sutuoktiniai - našlių pensija. Jei asmeniui yra teisė į senatvės ir į netekto darbingumo pensiją, mokama tik didesnė iš jų.
Pensijų skaičiavimo schema ir pasižymėjimai 2017 m.
2017 metų pabaigoje Lietuvoje buvo šios pensijų gavėjų kategorijos: socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai, išankstinės senatvės pensijų gavėjai, netekto darbingumo ir invalidumo pensijų gavėjai, maitintojo netekimo pensijų gavėjai. Vidutiniškai gimdavo tokie dydžiai: senatvės pensija - 287,04 euro; netekto darbingumo pensija - 198,18 euro; našlių - 22,30 euro; našlaičių - 109,52 euro. Išlaidos socialinio draudimo pensijoms 2017 m. sudarė 2,8 mlrd. eurų. Pensijų gavėjų ir dydžių palyginimas 2017 m. rodo systemos platų įtraukimą į visuomenę.
| Kategorija | Vidutinis dydis (2017) |
|---|---|
| Senatvės pensija | 287,04 EUR |
| Netekto darbingumo pensija | 198,18 EUR |
| Našlaičių pensija | 109,52 EUR |
| Našlių pensija | 22,30 EUR |
Atnaujinimai ir kabėjimai
Pensijų sistema Lietuvoje nuolat tobulinama siekiant užtikrinti didesnį finansinį saugumą pensininkams ir suderinti išmokų dydžius su ekonominiais BY árs pokyčiais. Išankstinė senatvės pensija gali būti teikiama tiems asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, turi bent 35 metų socialinio draudimo stažą ir negauna kitų rūšių pensijų. Basilinė (bazinė) pensija ir su ja susijusi dalis kuriama siekiant užtikrinti bazinį pragyvenimą.
Praktiniai duomenys ir turinys
Atkūrimo laikotarpiu, po 1994 m., Lietuvos pensijų sistema įsitvirtino kaip socialinio draudimo pagrindas, kurio išmokos priklauso nuo įmokų istorijos, darbo stažo ir vidutinio darbo užmokesčio. Turimi duomenys 2017 m. patvirtina, kad sistema turi didelį dalinį poveikį visuomenės finansinei apsaugai, o išlaidos siekė 2,8 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pensijų sistema Lietuvoje – trys šaltiniai, kaip tai veikia ir ko tikėtis
Teorinė ir praktinė apžvalga
Tikslas - užtikrinti pragyvenimą pensininkams, apsaugoti juos nuo skurdo ir kompensuoti ankstesnes pajamas kuo didesne dalimi. Socialinio draudimo pensijos skiriamos tik tiems asmenims, kurie įmokas mokėjo ir atitiko nustatytas sąlygas. Socialinės paramos pensijos dažnai nereikalauja įmokų stažo, bet sąlygos gali būti įvairios: amžius, neįgalumo lygis ir kt. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, reformas planuojama tęsti, siekiant užtikrinti tvarumą ateičiai.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
tags: #lietuvos #respublikos #valstybiniu #pensiju #rusys