Delspinigiai: Viskas, ką reikia žinoti Lietuvoje

Šiame straipsnyje išsamiai aptariami delspinigiai, baudos ir palūkanos Lietuvos Respublikoje, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija ir teisės aktais. Straipsnyje paaiškinama, kaip jie skaičiuojami, kada taikomi ir kokios yra galimybės atleisti nuo jų.

Delspinigiai mokesčių mokėtojams

Delspinigiai - tai mokestis, kuris skaičiuojamas už pavėluotai sumokėtus mokesčius. Jų dydį ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į Vyriausybės vertybinio popieriaus pelningumą antrinėje rinkoje. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis, kurį galima pasitikrinti LR finansų ministerijos svetainėje.

Mokesčių sistema Lietuvoje

Kada skaičiuojami delspinigiai?

Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami šiais atvejais:

  • Už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
  • Už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
  • Už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Nuo 2025 m. spalio 6 d. LR finansų ministro įsakymu delspinigių dydis yra 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga

Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga priklauso nuo pažeidimo tipo:

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Pažeidimas Delspinigių skaičiavimo pradžia Delspinigių skaičiavimo pabaiga Delspinigių skaičiavimo trukmė
Mokestis deklaruotas, tačiau nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą Nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). Ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.
Nedeklaruojamas mokestis nesumokėtas ar pavėluotai sumokėtas Nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). Ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos.
Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį Nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos.

Kam delspinigiai neskaičiuojami?

Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui delspinigiai neskaičiuojami.

Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus

Baudos skiriamos, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį. Tai gali įvykti dėl šių priežasčių:

  • Neapskaičiuotas nedeklaruojamas mokestis.
  • Nedeklaruotas deklaruojamas mokestis.
  • Neteisėtai pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas.

Svarbu pažymėti, kad bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu vietoj grąžintinos mokesčio sumos susidaro mokėtina mokesčio suma.

Kada bauda neskiriama?

  • Mokesčių mokėtojui savarankiškai nustačius ir ištaisius klaidas.
  • Mokesčių mokėtojui pašalinus VMI pareigūno mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus.
  • Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui.
  • Atliekant mirusio mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą.
  • Kol kompetentingos institucijos nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės.

Prašymas atleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų

Mokesčių mokėtojas gali pateikti prašymą atleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų. Prašyme turi būti nurodyta:

  1. Juridinio ar fizinio asmens duomenys.
  2. Informacija apie mokestinį laikotarpį ir mokestį, nuo kurio prašoma atleisti.
  3. Atleidimo pagrindas (MAĮ straipsnis ir jo dalis).
  4. Faktiniai duomenys ir įrodymai, patvirtinantys atleidimo pagrindus.
  5. Kiti duomenys, susiję su prašymo nagrinėjimu.

Prie prašymo turi būti pridėti prašymą pagrindžiantys dokumentai ir įgaliojimas, jei prašymą teikia įgaliotas asmuo.

Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje

SVARBU: Pateikus prašymą, priverstinio išieškojimo procedūros nepradedamos, o pradėtos turi būti sustabdomos iki sprendimo priėmimo dienos.

Socialinė integracija

Delspinigiai už pavėluotą darbo užmokestį

Laiku nesumokėjus atlyginimo už darbą, darbdavys privalės mokėti delspinigius. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami delspinigiai. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius

Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Kilus ginčui dėl neišmokėto viso arba ne viso darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, ginčas nagrinėjamas DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Taigi, darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 220 straipsnio 1 dalis).

Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, kuriame nurodoma ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, buveinės adresas; pateikiamas suformuluotas reikalavimas; aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas; pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.

Be to, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių - jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Pastaba: darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu.

tags: #lietuvos #respublikos #socialines #apsaugos #ir #darbo