Pajamų nelygybės tema Lietuvoje tampa vis svarbesnė tiek politikos dienotvarkėje, tiek žiniasklaidoje. 2017 m. balandžio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pristatytas mokslinis tyrimas „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai“, kuris atskleidė svarbius aspektus apie pajamų pasiskirstymo skirtumus ir jų priežastis.
Pajamų nelygybės samprata ir statistinė situacija Lietuvoje
Vilniaus universiteto mokslininkų grupė atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“, kurio tikslas buvo parodyti ekonomikos augimo poveikį gyventojų gerovei ir išryškinti neatitikimus tarp makroekonominių rodiklių ir gyventojų pajamų. Tyrimas nagrinėjo, kaip pajamos pasiskirsto tarp darbo ir kapitalo, kokie veiksniai nulemia pajamų nelygybę namų ūkių lygiu ir kaip į tai veikia gerovės valstybės instituciniai bruožai bei gyventojų nuostatos dėl pajamų perskirstymo teisingumo.
EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) duomenimis, Lietuvoje pajamų skirtumas tarp didžiausias pajamas gaunančio penktadalio ir mažiausias pajamas gaunančio penktadalio siekia 7,5 karto. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje, kurios vidurkis yra 5,2 karto. Palyginimui, Skandinavijos šalyse skirtumas yra apie 4 kartus, tuo tarpu JAV pajamų nelygybė yra dar didesnė nei Lietuvoje.
Visgi, pajamų nelygybės statistika turi būti vertinama atsargiai, nes ją iškreipia populiarus lietuvių nenoras deklaruoti visas pajamas. Ne tik atlyginimai „vokeliuose“ - oficiali statistika gali neatspindėti tikrojo gyventojų pajamų lygio, tai patvirtina ir individualių vartojimo išlaidų statistika.
Pajamų nelygybės priežastys ir pasekmės
Dažnai pajamų nelygybė apipinta mitais. Skeptikai tvirtina, kad tai natūralus reiškinys, todėl nevertėtų jos mažinti, o svarbiausia - didinti skurdo riboje esančių žmonių pajamas. Tačiau pajamų nelygybė yra svarbi dėl kelių pagrindinių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
- Ji dažnai kyla dėl korupcijos ir diskriminacijos, todėl nėra natūralus procesas.
- Labai nelygias galimybes turintys gyventojai dažnai reiškia savo nepasitenkinimą rinkdamiesi populistines politines jėgas.
Svarbu išskirti natūralias ir nenatūralias pajamų nelygybės priežastis. Natūralu, kad universitetą baigęs specialistė uždirbs daugiau nei asmuo be išsilavinimo. Tačiau nenatūralu, kai galimybė įgyti gerą išsilavinimą priklauso nuo gimimo sąlygų ar tėvų pajamų. Ypač žalinga yra nelygybė, kylanti dėl korupcijos, nepotizmo ir neskaidrių ryšių su politikais ar valstybinėmis institucijomis.
Be to, egzistuoja socialinės nelygybės aspektai. Pavyzdžiui, moterų pajamos Lietuvoje pernai buvo 13 proc. mažesnės nei vyrų, o šio skirtumo nepaaiškina vien tik profesijos, išsilavinimo lygis ar užimamos pareigos.
Pajamų nelygybės dinamika Lietuvoje
Pastarųjų metų statistika rodo neintuityvią tendenciją: pajamų nelygybė tarp dirbančių asmenų Lietuvoje gerokai sumažėjo. Nuo 2011 metų ketvirtadalio daugiausia uždirbančiųjų atlyginimai išaugo 49 proc., o mažiausiai uždirbančių - net 80 proc. 2011 metais 35 proc. dirbančiųjų gavo žemas pajamas (mažesnes už 75 proc. vidutinio atlyginimo), dabar tokių yra tik 31 proc. Viduriniosios klasės dalis per tą laikotarpį išaugo nuo 53 iki 59 proc., o gaunančių gerokai daugiau - sumažėjo nuo 13 iki 11 proc.
Kodėl tuomet viešojoje erdvėje dažnai girdime apie didėjančią pajamų nelygybę? Nacionaliniu lygmeniu pajamų nelygybė didėja ne tik tarp dirbančiųjų, bet ir nuo jų atitrūkstant socialines išmokas gaunantiems asmenims. Socialinė atskirtis ir skurdas lieka ryški problema, todėl būtina ne tik susirūpinti, bet ir imtis konkrečių priemonių.
Pajamų nelygybės mažinimo priemonės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato kompleksines priemones pajamų nelygybei ir skurdui mažinti:
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
- Tobulinti valstybines socialinio draudimo ir piniginės socialinės paramos sistemas.
- Didinti mokesčių sistemos progresyvumą.
- Plėtoti užimtumo rėmimo sistemą, didinant pažeidžiamų grupių užimtumą ir skatinant verslumą.
- Efektyviau kovoti su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu.
- Skatinti socialinio dialogo kokybę ir plėtrą.
„Pajamų nelygybė, skurdas ir socialinė atskirtis ypač aktualios problemos senjorams, neįgaliesiems, vienišoms šeimoms bei vaikų auginantiems tėvams“, - akcentuoja ministerija.
2020 metais penktadalio didžiausių ir mažiausių pajamų turinčių asmenų vidutinės disponuojamos pajamos skyrėsi 6,1 karto, o skurdo rizikos lygis siekė 20,9 proc. Tuo tarpu ilgalaikių bedarbių dalis registruotuose bedarbiuose buvo 25 proc., o dirbančiųjų skurdo rizika - 8 proc.
| Rodiklis (2020 m.) | Reikšmė |
|---|---|
| Pajamų skirtumas tarp 20% didžiausių ir 20% mažiausių pajamų gavėjų | 6,1 karto |
| Skurdo rizikos lygis | 20,9% |
| Ilgalaikiai bedarbiai (iš registruotų bedarbių) | 25% (72 tūkst.) |
| Dirbančiųjų skurdo rizikos lygis | 8% |
Ministerija taip pat planuoja sukurti tvarią aktyvios darbo rinkos priemonių finansavimo sistemą ir pagerinti Užimtumo tarnybos veiklą, kad klientams būtų teikiamos kokybiškos ir efektyvios paslaugos. Be to, bus skatinamas savarankiškas užimtumas ir palankios sąlygos steigti naujas darbo vietas.
Atliekami mėginimai reformuoti mokesčių sistemą: diegiama neapmokestinamų pajamų riba, tobulinama pensijų indeksavimo sistema bei keliama minimalioji mėnesinė alga, tikintis, kad šios priemonės sumažins pajamų nelygybę ir skurdo lygį ateityje.
Tyrimų ir analizės reikšmė
Lietuvos pajamų nelygybės tyrimų rezultatai parodo, kad pajamų nelygybė yra svarbus socialinis ir ekonominis reiškinys, kuris sąlygoja daugelį kitų visuomenės problemų, tokių kaip mirtingumas, nusikalstamumas, politinio dalyvavimo mažėjimas.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Toliau pateiktos tyrimų sritys ir temos, kurios buvo nagrinėtos įvairiuose moksliniuose darbų leidiniuose: pajamų pasiskirstymo analizė, socialinės klasės struktūra, ekonomikos augimo poveikis, migracijos įtaka, socialinės paramos ir mokesčių vaidmuo mažinant nelygybę, bei pajamų nelygybės poveikis ekonomikos darniam vystymuisi.
Lietuvos ekonominis stebuklas: kaip 50 augimo metų pusę šalies įstūmė į skolas
Siekiant mažinti pajamų nelygybę Lietuvoje, būtina ne tik gerai apibrėžti ir suprasti jos priežastis, bet ir diegti kompleksines priemones, kurios apima socialinę paramą, švietimą, darbo rinkos politiką ir mokesčių sistemą. Tik tokiu būdu galima kurti labiau teisingą ir socialiai tvarią valstybę.
tags: #lietuvos #respublikos #socialines #apsaugos #ir #darbo