Simon Urbonas, tėtis, tinklalodės „Tėvai paprastai“ vedėjas, kalbina Eriką Vitulskienę ir psichologę Aušrą Ševčenko įdomioje, aktualioje temoje apie vaikų priklausomybę nuo ekranų. Anot psichologės, taisyklės suteikia saugumą, o svarbu atsižvelgti į tai, ką vaikas daro su turiniu ir laiką prie ekranų. Priklausomybės ligų specialistai nuolat primena - laikas prie ekranų turi būti reguliuojamas, kol potraukis neperauga į rimtas problemas, bet tai nėra vienintelė problemos priežastis. Vienintelis dalykas, anot Erikos, kuris veikia namie, tai sėdėjimas prie planšečių tik tada, kai viskas pasiruošta mokyklai; vaikai turi mokytis ir užsiimti kita veikla, o kuprinių tikrinimas neturi būti kasdienė bausmė.
Taisyklės kaip saugumas ir struktūra
Anot psichologės A. Ševčenko, paskatinimai stiprina vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, tačiau jei šeimoje ekranas nėra vertybė - jo nereikėtų įvardinti kaip apdovanojimo. Ekranų higieną ir ribas būtina formuluoti aiškiai: nustatytos taisyklės, ribojimai ir nuoseklumas leidžia vaikams jausti saugumą. Numatyti laikai ir vietos be ekranų padeda išvengti per didelio stimulų poveikio smegenims, kuris gali sukelti dirglumą ar sunkumus reaguojant į kasdienes situacijas.
Sėkmės istorija: Jurgita ir Pauliaus šeima Kaune
Kauniečių šeimoje vyrauja griežtos taisyklės ir aiškus požiūris į ekranus. Jie pabrėžia užimtumo svarbą: vaikams skiriami būreliai, sportas ir aktyvi veikla - tai sumažina ekranų poreikį. Tėvai su vaikais aptaria laiką prie ekranų, o sena neturi būti vienintelis motyvas gauti „leisti“ laiką. Vaikai turi suvokti, kad taisyklės yra jų susitarimas, o tėvų vienas po kito pasikartojantys pasitarimai - būtini.
Jurgita pabrėžia: „atsakomybė už nuoseklų laikymąsi tenka visai šeimai - tėvai turi rodyti pavyzdį.“ Ji ir Paulius taiko eksperimentą: sustabdo visus ribojimus trumpam ir stebi, ar vaikams sunku patiems reguliuoti laiką prie išmaniųjų įrenginių. Abiejų vaikų tvarka įgyvendinama - turi po mobilųjį ir kompiuterius, tačiau laikomasi griežtų taisyklių: mokykliniai reikalai pirmiausia, o laikas pramogoms ribojamas.
Tėvai pastebi, kad vaikams svarbu jausti vaiko įsipareigojimą šeimai - kai tėvai griežtesni, vaikai suvokia, kad kitaip nebus. Tyrimų duomenimis, pirmieji pavojingi ženklai pasirodo, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Tačiau Jurgita pabrėžia, kad neatrodo, jog jos vaikai jaučiasi nuskriausti: visi turi po telefoną, o mokyklai skirti įrenginiai yra naudojami tik mokymuisi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ką rodo tyrimai: ekranų įtaka vaikams
Vaikų ir paauglių ekrano laikas išaugo pandemijos laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių praleidžia prie ekranų daugiau laiko nei rekomenduojama. Vilniaus universiteto tyrimai parodė, kad ilgas ekranų naudojimas blogina savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Pedagogai ir psichologai atkreipia dėmesį į akimirkos pokyčius: vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboti nuo kitų veiklų, blogėti mokymosi rezultatai, sutrikti miegas.
Svarbu aiškiai suprasti, kad ekranai savaime nėra blogis. Ekranų naudojimas gali būti naudingas formuojant įgūdžius, mokantis, bendravimui ir kūrybai, tačiau turi būti subalansuotas ir įtraukiamas suaugusiųjų ir šeimos pavyzdžiu. Psichologė V. Gradauskienė pabrėžia, kad vaikams reikia emocinio poreikio patenkinimo realiame gyvenime: saugumo, priklausymo jausmo, sėkmės jausmo. Kai šie poreikiai patenkinti, ekrano trauka slopsta savaime.
Specialistų nuomonės apie rizikas ir gydymo kelią
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Psichologė V. Gradauskienė akcentuoja: svarbu ne tik riboti laiką, bet ir kalbėtis apie turinį bei grėsmes interneto platybėse. Taip pat svarbu su vaiku formuoti saugią aplinką: vaikai turi žinoti, kad gali kreiptis į tėvus susidūrę su grėsmėmis internete. Įvairius rizikos ženklus lemia pavojai ir kt.
LSC LOTUS MEDICA psichologė Milita Judzinskė teigia, kad anksti įsiterpiant galima žymiai pagerinti situaciją. Reikšmingą vaidmenį atlieka tėvų ryšys su vaiku, emociinis ryšys ir nuoseklumas, bei laikas praleistas kartu. Ji taip pat primena, kad kai ekranai tampa vieninteliu malonumo šaltiniu, reikia ieškoti kitų realaus gyvenimo patirčių.
Priklausomybės signalai ir ką daryti tėvams
- Nustatyti aiškias ekranų naudojimo taisykles ir laikytis jų nuosekliai.
- Skatinti fizinę veiklą ir socialinius ryšius - užimtumas mažina poreikį naudotis ekranais.
- Kalbėtis su vaikais apie jų veiklą internete, domėtis turiniu ir galimomis grėsmėmis.
- Sukurti ekranų „laisvas zonas“ ir laiką be technologijų, ypač prieš miegą.
- Siūlyti alternatyvias veiklas: žaidimus lauke, knygas, kūrybą, stalo žaidimus.
- Riboti televizoriaus ir skaitmeninių prietaisų naudojimą komplekse su šeima, ne tik atskirai vaikui.
- Pavyzdys: tėvai turi rodyti gerą elgseną ir laikytis tų pačių taisyklių priklausomybės akivaizdoje.
- Skatinti mokymosi procesą per kitus kanalus, pvz., knygas ar edukacinius žaislus, kad vaikai atrastų kitus džiaugsmo šaltinius.
- Sukurti partnerystę su mokykla ir specialistais dėl tinkamų priemonių ribojimams ir edukacijai.
- Jei reikia - kreiptis į specialistus dėl papildomos pagalbos ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo.
Pozityvus požiūris į technologijas - svarbu, kad tėvai suprastų: „Ateitis be jų sunkiai įsivaizduojama.“ Tačiau reikia žinoti ribas, pasirinkti kokybišką turinį, ir skatinti realų gyvenimą su kitais žmonėmis bei veiklomis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Moksliniai kontekstai ir praktiniai patarimai tėvams
Vaikai renkasi ekranus, kai realybėje trūksta emocinio saugumo, pripažinimo ar bendravimo. HBSC tyrimas parodė, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių praleidžia laiką prie ekranų virš rekomenduojamo. Vilniaus universiteto tyrimai rodo, kad ilgas naudojimas gali pabloginti savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Todėl svarbu ne tik laiką reguliuoti, bet ir užtikrinti, jog vaikas turi kitų gyvenimo patirčių, kuriuos skatina šypsena, pasitenkinimą ir priklausymą bendruomenei realiame pasaulyje.
Profilaktikoje svarbiausia - kalbėtis su vaikais apie interneto pavojus, asmens duomenų apsaugą ir grėsmes, bei sukurti šeimos atmosferą, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir galėtų atvirai pasidalinti įvykiais. Taip pat svarbu, kad tėvai būtų pavyzdžiai: ribotų laiką prie ekranų savo pačių veikloje ir kartu su vaikais užsiimtų kokybiškomis veiklomis.
Kai kurios praktinės rekomendacijos vaikams:
- iki 2 metų: jokio ekrano;
- nuo 2 iki 5 metų: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną;;
- pradinėje mokyklos laikotarpyje: iki 2 valandų per dieną;
- vyresniems asmenims - iki 3 valandų per dieną;
Tėvams svarbu ne tik riboti laiką, bet ir žinoti, kokių turinio tipų reikia vengti ir kaip vaikus įtraukti į aktyvias veiklas lauke, užklasinėse veiklose bei bendravime su bendraamžiais. Ekranų poveikio rizikos ženklai apima miego sutrikimus, musinimus, sumažėjusią motyvaciją, dėmesio praradimą, ir net psichosomatinį skausmą. Tačiau ankstyvas įsikišimas ir nuolatinis dėmesys gali ženkliai pagerinti vaiko situaciją.
Verta pažymėti: praktiniai atsakymai iš tyrimų
Vilniaus universiteto tyrimai atskleidė įvairius aspektus: vaikai gali būti gerai įtraukti į mokymąsi ir ugdymą, jei ekranų laiką bei turinį reguliuoja tėvai, tame tarpe dėl neigiamų pasekmių ir priklausomybės rizikos. Eksperimentai su tėvų įsitraukimu ir malonų laiko skaičiavimu parodė, kad vaikai gali pats laikytis nustatytų taisyklių, kai mato jų naudą.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Taip pat rekomenduojama skatinti tėvų ir vaikų bendravimą, dalijimąsi patirtimi ir būti atviriems apie rizikas, susidūrus su įvairiais pavojais interneto erdvėje. Tai padeda formuoti atsakingą ir savarankišką vartojimą bei sumažinti priklausomybę nuo ekranų.
tags: #priklausomybe #nuo #filmuku