Lietuva, tapusi tarptautinės demokratinės valstybių bendruomenės dalimi, privalo užtikrinti, kad visiems valstybės gyventojams būtų suteiktos ir garantuotos kuo geresnės visuotinai pripažintos galimybės dalyvauti visuomeniniame keitimosi paslaugomis procese. Konstitucija įtvirtina nemažai socialinių ir ekonominių teisių bei su jomis susijusių principų.
Per pastaruosius metus neįgaliųjų socialinės paramos sektoriuje atsirado naujų teisės aktų, taip pat nuolatos tobulinama esama teisinė bazė, su tikslu suteikti kuo efektyvesnę socialinę paramą neįgaliesiems. Reforms valstybinės socialinės garantijos srityje nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo atlikta tikrai nemažai. Tai ir perėjimas nuo medicininio neįgaliojo integracijos modelio prie socialinės integracijos modelio, šio modelio bei teisės aktų tobulinimas.
Teisinis kontekstas ir tarptautiniai įsipareigojimai
Užsienio šalys bei tarptautinės organizacijos jau senokai atkreipė dėmesį į neįgaliųjų problemas. 2002 m. Madride priimta Europos neįgalių žmonių Forumo deklaracija, įtvirtinanti neįgalių žmonių nediskriminavimą ir pozityvius valstybės veiksmus tokių žmonių atžvilgiu būtinumą. Ši deklaracija suformavo pamatines neįgaliųjų teisių gynimo nuostatas ir įtvirtino naują kryptį - nuo labdaros ir malonės tikėjimosi prie neįgaliųjų teisės į nediskriminavimą ir pozityvią pagalbą, kaip subjektinės teisės garantavimo.
Taip pat pasirašomos bei ratifikuojamos konvencijos. Kadangi bendros ES socialinės apsaugos sistemos nėra ir kiekviena ES šalis socialinę apsaugą reguliuoja atskirai, Lietuva taip pat savo socialinę apsaugą turi tvarkyti savarankiškai. 2005 m. šį Kodeksą pasirašė taip pat ir Lietuva.
Konstituciniai socialinės apsaugos pagrindai
Ši teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. LR Konstitucijos 48 str. - Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Tai atspindi LR Konstitucijos 21 straipsnis: - Žmogaus orumą gina įstatymas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Socialinės apsaugos sistema - tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių preimonių visuma, kuri suteikia žmonėms apsaugą nuo pavojaus gauti per mažas pajamas dėl nedarbo, ligos, negalios, tėvystės pareigos, senatvės, mirus sutuoktiniui arba vienam iš tėvų. Be to, jomis užtikrinama galimybė naudotis paslaugomis, be kurių neįmanoma gyventi oriai.
Sąvokos ir požiūrių kaita
Mūsų šalyje neįgalumo sąvoka yra įtvirtinta 2005 m. liepos 1 d. Įstatymas neįgalumą apibrėžia ganėtinai lakoniška ir siaura sąvoka. Pagal šį įstatymą neįgalumas - tai dėl asmens kūno sandaros ir funkcijos sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumas pagal sutrikimo pobūdį yra klasifikuojamas į tris rūšis: fizinę, intelektinę ir psichinę negalią.
2005 m. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas vietoj senosios sąvokos invalidas įteisino sąvoką neįgalusis. Pagal įstatymo 2 straipsnio 8 punktą neįgalusis - tai asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 procents darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Būtinybė keisti sąvoką invalidas iškilo, dėl neįgaliųjų diskriminacijos taip pat perėjus nuo medicininio neįgalumo modelio prie socialinio.
Sąvoka neįgalusis yra tolerantiška, mažiau diskriminuojanti, žeminanti ir nepriskiria individo prie socialiai atstumtųjų grupės. Tačiau pastebūtina, jog visuomenė per tiek laiko vis dar neįsisavino naujosios sąvokos ir toliau neįgaliuosius įvardina invalidais.
Medicininis ir socialinis negalios modeliai
Negalios reiškinio analizę XX a. ketvirtajame-penktajame dešimtmetyje pradėjo vystyti medicinos sociologija, vyravo T.Parsonso (1951) - ligos modelis, kuris ir suformavo medicininį modelį. Septintajame dešimtmetyje Vakaruose medicininis modelis imtas kritikuoti, nes paaiškėjo, kad nei kūno funkcijos atstatymas, nei finansinė pagalba neišsprendžia neįgalumo problemos. Taigi medicininis modelis buvo pradėtas reformuoti ir buvo pereita prie socialinio modelio.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Medicininis modelis negalią laiko nukrypimu nuo normos, asmenine individo problema, pirmiausiai stengiantis sutrikimą koreguoti medicininės reabilitacijos pagalba ir kompensuoti finansiškai. Tokiu atveju dėmesys kreipiamas ne į asmenį, kaip į žmogų, o į atskiras jo dalis: akis, rankas, kojas ir t.t. (Lonsdale, 1990). Šiuo labdara, nepriklausomus „davėjus“.
Socialinis modelis akcentuoja ne tik vidines bet ir išorines negalios priežastis ir pasekmes, negalia suvokiama kaip socialinė problema, kurios sprendimui būtinas teisinis pagrindas. Todėl socialinis negalios sampratos modelis apibrėžia, jog neįgalumas kyla iš socialinės struktūros, kuri apriboja asmens funkcionavimą visuomenėje (Cole 2007). Tokia esminė negalios sampratos sankirta kyla iš socialiniame modelyje atliktos analitinės perskyros tarp sutrikimo ir neįgalumo sąvokų.
Taip pat visiškai aišku, jog negalima negalios redukuoti nei į kūno patologiją, nei į socialiai sukonstruotą visuomenės priespaudos formą. Taigi, galima preziumuoti, kad reikalingas vientisas modelis, kuris jungtų medicininį ir socialinį modelius į vieną.
Asmenų su negalia teisės ir lygios galimybės
Neįgalieji yra mūsų visuomenės mažuma. Tai viena iš labiausiai pažeidžiamų, socialiai izoliuotų grupių visuomenėje. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnyje sakoma: - visi žmonės yra laisvi ir lygūs jų orumo ir teisių atžvilgiu.
3 straipsnis. - lygiateisiškumo - asmuo su negalia, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių (toliau kartu - ypatybės), turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, jam sudaromos tokios pačios ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime sąlygos ir (ar) galimybės kaip ir kitiems visuomenės nariams. 10) asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo - asmuo su negalia suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Prieinamumo nuostatos
5 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4 straipsnis. 4) skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei (įskaitant internetu teikiamas paslaugas), sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją apie jų teikiamas paslaugas jo pasirinktu (-ais) prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) ar lietuvių gestų kalba.
6 straipsnis. 1. Kurčiasis ir asmuo su klausos negalia turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba.
Teisė į sveikatos priežiūrą ir švietimą
7 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau - sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis. 2. Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, kad jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o kai jam teikiamos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo, jeigu tai netrukdo paciento gydymo procesui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
8 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į švietimą, įskaitant ir mokymąsi visą gyvenimą, lygiai su kitais asmenimis. 3. Asmeniui su negalia užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ugdymo ir švietimo įstaigose, jeigu jos yra būtinos dėl negalios. Šios paslaugos ugdymo ir švietimo įstaigose teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru.
Užimtumas, profesinė reabilitacija ir dalyvavimas visuomenėje
9 straipsnis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją sudaro sąlygas ir užtikrina lygias galimybes asmeniui su negalia dalyvauti laisvalaikio, sporto ir kultūrinėje veikloje.
10 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į užimtumą ir teisę į profesinę reabilitaciją lygiai su kitais asmenimis. 2. 4) valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
23 straipsnis. 4. Jeigu asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos išmoka. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta profesinės reabilitacijos išmoka asmeniui skiriama nuo pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Individualūs poreikiai, pagalba ir būsto pritaikymas
Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. 27 straipsnis. 1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
27 straipsnis. 2. Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą.
27 straipsnis. 5. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai.
Būsto pritaikymas asmeniui su negalia - būsto ir (ar) jo aplinkos pertvarkymas, kai patalpos arba jų dalys keičiamos sumontuojant (panaudojant) specialią įrangą ir (ar) atliekant remontą pagal individualiuosius asmens su negalia poreikius. 25 straipsnis. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams nepriimamas, sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.
25 straipsnis. Jeigu asmuo su negalia gyvena daugiabučiame name, kuriame įrengtas liftas, turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis visuose daugiabučio namo aukštuose, nereikalaujant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
Techninės pagalbos priemonės ir transportas
26 straipsnis. 3) perduoda techninės pagalbos priemones savivaldybių administracijoms, kurios šias priemones perduoda nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
30 straipsnis. 2. - naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis.
Neįgalumo ir dalyvumo vertinimas bei individualios kompensacijos
Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru bei švietimo, mokslo ir sporto ministru. Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.
24 straipsnis. 1. Asmens su negalia individualieji pagalbos poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į asmens amžių, jo neįgalumo lygį ar dalyvumo lygį. Asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, jo ar jo šeimos narių sutikimu teikiama ankstyvosios pagalbos paslauga.
Pagalbos koordinavimas ir aprūpintojo institutas
Pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.
Aprūpintojas - fizinis asmuo, paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam asmeniui su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti. 31 straipsnis. 3. Aprūpintojas skiriamas Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu per 20 darbo dienų nuo fizinio asmens rašytinio prašymo paskirti jį aprūpintoju ir dokumentų ar jų kopijų, patvirtinančių vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, gavimo Agentūroje dienos.
31 straipsnis. 4. Slaugomam ar prižiūrimam asmeniui tuo pačiu metu gali būti paskirtas tik vienas aprūpintojas. 8. Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl aprūpintojo skyrimo pripažinus netekusiu galios šio straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka gali būti paskirtas kitas aprūpintojas.
Institucinis valdymas ir koordinavimas
ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS POLITIKOS VALDYMAS. Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų. Tarybos veiklos tikslas - gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje.
Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės administracija atlieka asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas - koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą.
Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalios 2025 metų gruodžio 31 dieną. Šis įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priėmus.
Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-2402 „Dėl Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. XIV-724 pakeitimo įstatymo“ įsigaliojimo ir įgyvendinimo klausimai: Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas galioja iki 2028 m. 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja įstatymo 28 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas, sveikatos apsaugos ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įstatymus. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Ginčų komisija) pirmininko ir narių įgaliojimai tęsiasi iki 2024 m. Skundai, pateikti Ginčų komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.
Svarbiausios taikymo sritys ir suinteresuotos šalys
Šis dokumentas tiesiogiai veikia neįgaliuosius ir jų šeimas, nes jis apima pakeitimus, kurie susiję su neįgaliųjų socialine integracija. Kadangi dokumente minimi ministerijos pavadinimo pakeitimai, tai tiesiogiai veikia Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Kadangi pakeitimai įsigalioja 2024 m.
Neįgaliaisiais bent jau įstatymiškai mūsų valstybėje pasirūpinta: nustatyti trys neįgalumo ir darbingumo lygiai, mokamos pensijos ir pašalpos, teikiamos vienokios ar kitokios socialinės garantijos, siekiama globos ir rūpybos. Taigi iškyla klausimas: ar to nedarome formaliai, kaip visa ši teisinė bazė yra įgyvendinama realiame gyvenime? Pažymėtina, kad neįgalieji patys vis garsiau prabyla apie realų savo teisių įgyvendinimą.
Duomenys ir skaičiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 m. Lietuvoje gyveno 258 894 neįgalūs asmenys, t.y. asmenys, kuriems pripažintas neįgalumo lygis arba darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
| Metai | Asmenų su negalia skaičius | Pastaba |
|---|---|---|
| 2008 | 258 894 | Pripažintas neįgalumo ar darbingumo lygis ir (ar) specialiųjų poreikių reikmė |
Pagrindinės įstatymo nuostatos dėl informacijos, paslaugų ir skundų
4 straipsnis. - skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei (įskaitant internetu teikiamas paslaugas), sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją apie jų teikiamas paslaugas jo pasirinktu (-ais) prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) ar lietuvių gestų kalba. 15 straipsnis. 3. Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundai, pateikti Ginčų komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos socialinės...
Papildomos nuostatos: šeimos įtraukimas ir bendruomenė
3 straipsnis. 10) asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo - asmuo su negalia suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis. Neįgalusis - yra ypatingas visuomenės narys, turintis specialius poreikius.
Asmens duomenų tvarkymas vykdomas laikantis 2016 m. balandžio 27 d. nustatytų standartų. Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d.
Pritaikymo praktikoje klausimai ir socialinių garantijų samprata
Siauresne prasme socialinis garantijos terminas vartojamas kaip socialinės apsaugos garantijos sinonimas. Šiuo atveju socialinės garantijos suprantamos kaip socialinės apsaugos sistemos užtikrinamos garantijos. Autorius garantijas įvardija kaip - rezultato įsipareigojimus, kai valstybė privalo imtis priemonių, kad įvykdytų tarptautinės sutarties nuostatas.
Ar šios neįgaliesiems garantijos realiame gyvenime? Ar nėra pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės? Šią ir neįgaliesiems teikiamas materialinės būklės garantijas. Šiąja ir siaurąja prasme.
Papildomos teisės ir paslaugos
8) asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas. 30 straipsnis. 2) naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis. 32 straipsnis. 3) pagalbos plano sudarymą. 4) pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną. 5) pagalbos plano peržiūrą.
Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos atlikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas, sveikatos apsaugos ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įstatymus.
tags: #lietuvos #respublikos #invalidu #socialines #integracijos #istatyma