Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Sulaukę 65 m. Vaiko artimiesiems giminaičiams (vaiko seneliai, broliai ir seserys) dėl jų amžiaus galimybė globoti (rūpinti) vaiką nėra ribojama. Artimuosius giminaičius gali globoti ir jaunesni nei 21 m. Tiesa: iš tiesų norintiems įvaikinti reikalingiausia yra meilė vaikui ir noras padėti. Be to, teisės aktuose nėra reglamentuota, kokia turi būti šeimos turtinė padėtis, norint įvaikinti. Tiesa: vaikų globos įstaigose globojama (rūpinama) apie 3,3 tūkst. vaikų, likusių be tėvų globos. Tik 7 proc. vaikų, kurie per 2015 m.
Tai įvaikinimo procesas apima daug etapų, tačiau visgi teigiama, kad siekis įvaikinti pagrįstas meile ir noru padėti. Jei nenorite ar negalite įvaikinti arba globoti, tačiau norite prisidėti prie globos namuose augančių vaikų gerovės, esate kviečiami priimti vaikus laikinai svečiuotis. Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais.
Nors įvaikinimo statistika pastaraisiais metais išlieka panaši, žmonių požiūris į globą ir įvaikinimą pamažu kinta. Taip teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė. Anot jos, Lietuvoje daugėja šeimų, kurios sutinka įvaikinti sveikatos sutrikimų turinčius, vyresnio amžiaus vaikus. „Turbūt didžiausią įtaką padaro vis plačiau skleidžiama informacija apie įvaikinimą ir globą. Ilgus metus šie du procesai buvo apaugę mitais“, - sako O. Tarvydienė.
Vienas iš itin gajų mitų buvo įsitikinimas, kad tėvų globos netekę vaikai paveldi „tamsiąsias“ savybes. Tarvydienės žodžiais, „paklausius visų tų pasakojimų, gali susidaryti įspūdis, kad tai gali padaryti tik „superžmonės“, „superšeimos“. „Tikrai galiu pasakyti, kad taip nėra“, - pabrėžia ji. Ji taip pat pažymi, kad įvaikinimo procesas nuo dokumentų pateikimo dienos gali užtrukti iki metų.
Mūsų šalyje įsivaikinti dažniausiai ryžtasi maždaug 40 metų sulaukę didmiesčiuose gyvenantys žmonės, kurių šeimos pajamos svyruoja apie 3-4 tūkst. Per metus įvaikinama apie 110 vaikų. Tačiau dirbtinai neatsiejama tendencija - kintantys šeimų pageidavimai: didėja šeimų, sutinkančių įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus ir turinčius sveikatos sutrikimų, skaičius. Auga skaičius šeimų, įvaikinančių ne vieną vaiką, ir nemaža dalis globos įstaigose augančių vaikų turi broliukų ir seserų, kurių atskyrimas neatitinka geriausių vaikų interesų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Anksčiau dažnai atsirasdavo šeimos, sutinkančios priimti į savo namus labai įvairaus amžiaus vaikus, įskaitant sveikatos sutrikimų turinčius. Anot ekspertų, tai rodo ne tik individualų šeimų atsparumą, bet ir visuomenės informacijos prieinamumą. „Dokumentai, kuriuos turi pateikti būsimi globėjai arba būsimi įtėviai, yra labai paprasti. Jei šeima susituokusi, reikia pateikti santuokos liudijimą, asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, duomenis apie šeimos finansus, sveikatą bei gyvenamąjį plotą. Jei su šeima gyvena dar kokie nors žmonės, taip pat reikia pateikti tų žmonių sutikimus.“
Pasak tarpslankos atstovų, įvaikinimo procesas priklauso ir nuo pačios šeimos iniciatyvos, nes kai kuriems žmonėms sudėtinga net nueiti pas medikus pasiimti sveikatos pažymą. Jei šeima pateikia dokumentus Vaiko apsaugos skyriui, nuo tos dienos procesas užtrunka apie 4-5 mėnesius. Tada norintieji įsivaikinti atsiranda sąraše, jiems siūlomi galimi įvaikinti arba globoti vaikai. Kaip rodo gyventojų klausimai, biurokratizmas vis dar užgožia kai kuriuos norinčius įsivaikinti.
Įvaikinimo kontekste svarbu atskirti glabų ir įvaikinimą: globėjai gali prižiūrėti vaiką laikinuoju pagrindu, o įvaikinimas suteikia teisę tapti tikraisiais vaiko tėvais ir net suteikti naują pavardę. Pasak Odeta Tarvydienės, „globa dažnai prasideda nuo žvilgsnio, kuris toliau kuria ryšį ir bendrą ateitį šeimoje“, o įvaikinimo atveju tėvai tampa vaiko teisėtaisiais tėvais pagal įstatymą. Įvaikinimas yra konfidencialus ir negali būti atšauktas - tai esminis skirtumas nuo globos. Taip pat dažnai susiduriama su mitais, kad įvaikinimas yra sunkus ir nepasiekiamas dėl biudžeto ar teisinių kliūčių.
Sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į įvaikinimą ir globą“ atskleidžia keletą įdomių tendencijų: kas antras gyventojas mano, jog ilga ir sudėtinga procedūra yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis sprendimą įvaikinti. 16 proc. respondentų mano, kad globos institucijose užaugę vaikai elgiasi blogai. Trečdalis respondentų mano, kad stereotipai yra didžiausia kliūtis. Trečiadalis apklaustųjų teigia, kad pagrindinė priežastis įvaikinti - negalėjimas susilaukti vaikų. Taip pat 45 proc. manančiųjų mano, kad svarbų įtakos šaltinį turi giminystės ryšys su vaiku. Tyrimai rodo, kad daug žmonių norėtų įvaikinti iki trejų metų vaiką, o vyresnių, ypač paauglių, gyvenančių Lietuvoje, laikomi mažiau priimtiniais globos kontekste.
Šeimos globos kontekste didelė dalis gyventojų teigia, kad pirmiausia turi pasirūpinti tėvų globos netekusiu vaiku jų giminaičiai arba specialiai parengti globėjai bendruomenėse. Ministerijos duomenimis, Lietuvoje kasmet įvaikina apie 100 be tėvų globos likusių vaikų. Šiuo metu Lietuvoje yra 9 000 220 globojamų vaikų, iš jų 3 275 auga vaikų globos namuose, 5 493 - šeimose ir 452 - šeimynose. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje yra 1 670 galimų įvaikinti vaikų, iš kurių siūlomi įvaikinti 556 vaikai (33%).
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Priklausomai nuo regiono, globėjai dažnai yra vyresni (dažniausiai po 50 metų), su išsilavinimu pedagogikos srityje, o moterys dažnai rodo didesnę iniciatyvą. Telšiuose globėjai dažnai yra vyresni, su pedagoginiu išsilavinimu; globą renkasi šeimos, kurios jau išleido vaikus į savarankišką gyvenimą. Emocinis ryšys su vaikais formuojamas per kasdieninę priežiūrą, žaidimus, bendrą veiklą ir dėmesį.
Spalio-lapkričio mėnesiais vyksta kampanijos „Mano akims reikia tavo akių“ renginiai, skatinantys visuomenės palaikymą globėjams ir tėvų globos netekusiems vaikams. Globos centrai, kartu su „Vaikai yra vaikai“ organizacija, bei savivaldybės kviečia į susitikimus ir renginius, kur diskutuojama apie globą, teikiama informacija ir atsakomi klausimai apie globą bei įvaikinimą.
Didelio dydžio duomenys rodo: dabar Lietuvoje apie 1000 vaikų gyvena globos institucijose, o 4826 augančiomis šeimos aplinkoje laikomi budintys bei nuolatiniai globėjai; tai rodo augantį globėjų poreikį bei poreikį didinti tinklų ir paramos vyravimą globėjams. Visi šie skaičiai atspindės didėjančią visuomenės įsitraukimą į vaikų globos ir įvaikinimo temas, jų sprendimo laikus ir emocinį ryšį su globojamais vaikais.
Apibendrinimas ir kontekstiniai brėžiniai
Nuosekliai keičiasi visuomenės nuostatos: didėja informuotumas, stiprėja pasitikėjimas institucijomis, ir vis daugiau šeimų įsivaikina vyresnius ar turinčius sveikatos sutrikimų vaikus. Tai rodo realią priėmimo į šeimą ar pasiryžimo būti globėju augančią tendenciją, nors mitai dar tebėra gyvi. Emocinis ryšys, teisinės apsaugos užtikrinimas ir atviras dialogas su visuomene yra raktiniai veiksniai, lemiantys sėkmingą įvaikinimą bei globą Lietuvos kontekste.
| Globojamų vaikų skaičius | Namų/šeimų skaičius | Įvaikinti vaikai per metus |
|---|---|---|
| apie 3,3 tūkst. globos įstaigose | 9 tūkst. globojamų vaikų (iš jų 3,275 globos namuose, 5,493 šeimose, 452 šeimynose) | apie 110 |
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius