Lietuvos geležinkeliai (LTG) vykdo įvairius socialinius projektus, skirtus bendruomenių įtraukimui, socialinės atskirties mažinimui ir darnaus judumo skatinimui. Šie projektai apima kultūrines, edukacines ir infrastruktūros iniciatyvas, kurių tikslas - gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti socialinę integraciją.
Rail Baltica maršrutas
"Rail Baltica" Projekto Iššūkiai ir Perspektyvos
„Esama geopolitinė situacija skatina sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti infrastruktūros kokybę ir pajėgumus, tačiau pagrindiniai geležinkelių projektai šiandien vėluoja, kai kurie stipriai.
Vienas iš svarbiausių LTG projektų yra "Rail Baltica", kuriuo siekiama sujungti Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu. Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais. Tačiau šis projektas susiduria su iššūkiais, įskaitant vėlavimus ir riziką prarasti Europos Sąjungos (ES) finansavimą.
Susisiekimo ministerija antradienį pranešė, kad dėl nepakankamos darbų spartos bei rizikos, jog iki šių metų pabaigos bus nepanaudota dalis projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų, ministras nurodė LTG valdybai iki liepos 1 dienos pateikti rizikų valdymo planą. Ministerija teigia nekart informavusi LTG vadovybę apie riziką nepanaudoti dalį „Rail Baltciai“ skirtų ES lėšų bei apie būtinybę iki šių metų pabaigos baigti tiesti europinę vėžę iki Panevėžio.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Bendrovės teigimu, ES finansavimo limitas „Rail Baltica“ darbams, kuriuos reikia užbaigti iki šių metų pabaigos, yra 400,4 mln. eurų, o nepanaudotas likutis gali būti 19,5 proc. šios sumos. Jis naudojamas spartinant sankasos statybos darbus, iš anksto perkant statybines medžiagas kitiems metams, dėl jo mažinimo konsultuojamasi su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomąją įstaiga (CINEA).
„Dėl vėlavimų galimą prarasti ES finansavimą, kurio didžioji dalis skirta geležinkelio tiltui per Nerį tiesti (Jonavoje - BNS), turėtų padengti pati bendrovė“, - teigia ministerija. Savo ruožtu LTG tikina, kad tikslas 2030 metais turėti europinę vėžę trijose Baltijos valstybėse nesikeičia.
Seimas suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą transeuropinio transporto tinklą (TEN-T) Lietuvos teritorijoje sudarantiems projektams. Už tai numatantį Seimo įstatymą balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Tokiu būdu siekiama paspartinti šios infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Pagal priimtą įstatymą, visi projektų teritorijų planavimo dokumentai bus rengiami, derinami, koreguojami, tikrinami, tvirtinami, viešinami, taip pat ginčai dėl jų sprendžiami valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo tvarka, kuri nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme. Pasak įstatymo rengėjų, tikimasi, kad tai suteiks daugiau aiškumo planuojant teritorijas ir rengiant projektų įgyvendinimo planus, palengvins finansavimo užtikrinimą.
TEN-T tinklas jungia ES valstybių narių sostines ir didžiuosius ES miestus, jūrų ir oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Socialinės Iniciatyvos ir Bendruomenių Įtraukimas
LTG taip pat dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, skirtose bendruomenių įtraukimui ir socialinės atskirties mažinimui. Šios iniciatyvos apima paramą vaikų ir jaunimo dienos centrams, kultūrinius projektus ir edukacines programas.
Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos (VSCB) Naujosios Vilnios biblioteka nuo 2014 m. sistemingai vykdo programas, skirtas romų vaikų ir jaunimo kultūrinės ir socialinės atskirties mažinimui, skaitymo skatinimui per biblioterapijos užsiėmimus, taip pat per muzikos ir vaidybos užsiėmimus pagal literatūros kūrinius, siekiant romų vaikų ir jaunimo socializacijos, kai per literatūrinių personažų išgyvenimus atskleidžiamos su kultūrine ir socialine atskirtimi susijusios asmeninės problemos.
Nuo 2013 m. VSCB Naujosios Vilnios biblioteka bendradarbiauja su VšĮ „Romų visuomenės centras”. Pagal romų tikslinės grupės išsakytas refleksijas ir pasiūlymus parengėme programą „Kultūrų dialogas vienija: programa romų vaikams ir jaunimui”, kuri per kūrybišką skirtingų kultūrų pažinimą mažina socialinę atskirtį bei ugdo savitarpio supratimą, mažina tautinės neapykantos apraiškas.
Visuomeninė organizacija vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“ kartu su partneriu Naujosios Vilnios biblioteka įgyvendino unikalų renginių ciklą, skirtą turiningam laisvalaikio praleidimui šeimoje. Dienos centras pakvietė į nemokamus edukacinius, aktyvius lavinamuosius, meninius užsiėmimus skirtus visai šeimai. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį Naujosios Vilnios bendruomenė buvo pakviesta į 13 nemokamų renginių visai šeimai.
Stovyklos metu vyko nuotoliniai biblioterapijos užsiėmimai ir nuotolinės kūrybinės dirbtuvės. Psichologas grupės užsiėmimo metu garsiniu būdu skaitė atrinktą literatūrinio kūrinio ištrauką, apie vaikų - tėvų, brolių ir seserų santykius šeimoje, skatinant grupės dalyvius analizuoti knygos veikėjo išgyvenimus, jo veiksmus ir mintis, kurios padėtų aiškiau suvokti, kokios yra reikšmingiausios vertybės šeimoje, ir draugystėje, su kokiomis problemomis susiduria veikėjas, ieškoti pozityvių sprendimo galimybių ir būdų.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Grupiniai užsiėmimai ugdo empatiją, savęs pažinimą bei asmens (kūrybinį) mąstymą, inicijuoja socialinį (asmeninį ar kolektyvinį) pokytį. Inovatyvus menų terapijos metodas - taikomasis teatras, jo taikymas grupiniuose užsiėmimuose, veikia asmens mąstymą, būklę, inicijuoja didelį socialinį (asmeninį ar kolektyvinį) pokytį.
LTG Link traukinys Vilniaus stotyje
Darnaus Judumo Iniciatyvos
LTG taip pat prisideda prie darnaus judumo skatinimo, įgyvendindama projektus, susijusius su elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra. UAB „Ev infrastruktūra“ projektus planuoja įgyvendinti elektromobilių vairuotojams patogiose lokacijose - degalinėse, prie magistralinių ir krašto kelių ir kt. Projektai prisidės prie elektromobilumo skatinimo, alternatyvių degalų vartojimo, oro taršos bei klimato kaitos mažinimo.
„Inbalance grid" (UAB „Ev infrastruktūra“) įgyvendina projektus, finansuojamus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „NextGenerationEU“ (RRF) priemonės lėšomis. Projektų veiklas planuojama įgyvendinti iki 2026 pradžios.
Šie projektai finansuojami pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra nustatytuose ruožuose šalia TEN-T tinklui priklausančių Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių“ poveiklės „Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra privačia iniciatyva (darnaus judumo miestuose planų nerengusiose savivaldybėse, šalia magistralinių, krašto kelių, taip pat degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uoste).
Raginu „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę rimtai ir atsakingai pasižiūrėti į situaciją ir nedelsiant imtis veiksmų rizikoms valdyti ir darbams spartinti“, - pranešime teigė M.
tags: #lietuvos #gelezinkeliai #socialiniai #projektai