„Lietuvos etnologija“ - tai Lietuvos istorijos instituto leidžiamas mokslo žurnalas, skirtas etnologijos ir socialinės antropologijos studijoms. Leidinys tęsia nuo 1996 m. ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“ tradicijas. Žurnale publikuojami Lietuvos ir užsienio autorių moksliniai straipsniai, konferencijų pranešimai, knygų recenzijos ir apžvalgos, mokslinės diskusijos ir informacija, kurių tematika apima Lietuvą ir Vidurio bei Rytų Europą.
Lietuvos regionai
Žurnalas pateikia mokslo aktualijas ir skatina teorines bei metodines diskusijas. Pagrindinis žurnalo tikslas - tarpdisciplininė sąveika, ypač etnologijos ir socialinės bei kultūrinės antropologijos. Spausdinami ir gretutinių mokslo disciplinų atstovų veikalai. Tekstai skelbiami lietuvių arba anglų kalba.
Žurnalo "Lietuvos Etnologija" Istorija ir Tikslai
„Lietuvos etnologija“ (LE) yra metinis tarptautinis Lietuvos istorijos instituto rengiamas, anonimiškai recenzuojamas atviros prieigos mokslo žurnalas Lietuvos ir užsienio skaitytojui. LE leidžiamas nuo 2001 m. vietoj knygų serijos Lietuvos etnologija. Metinis žurnalo numeris atspausdinamas gruodžio mėnesį.
LE siekia skleisti lituanistinius etnologijos ir antropologijos tyrimus iš teorinių, etinių, istorinių, lyginamųjų bei šiuolaikinių antropologijos perspektyvų. Dėmesys telkiamas į Lietuvą ir Vidurio bei Rytų Europą. Ypač svarbios Lietuvos ir Baltijos regiono visuomenių socialines aktualijas ir kultūrą, antropologijos istoriją, etniškumą atveriančios temos. Žurnalas pristato naujausius antropologijos, etnologijos, etnografijos tyrimus ir skatina inovatyvias teorines, metodines, tarpdalykines diskusijas. Jame spausdinami originalūs moksliniai straipsniai, knygų anotacijos bei recenzijos, taip pat etnografiniai šaltiniai, ekspedicijų, filmų, projektų apžvalgos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Pagrindiniai Žurnalo Skyriai ir Temos
Pirmame tome Lietuvos ir užsienio autorių straipsniuose nagrinėjami šiuolaikinės etnologijos raidos klausimai ir tapatybės kaitos procesai, susiję su istorijos ir atminties problematika. Lyginamuoju požiūriu tyrinėjami tapatybės kaitos procesai Havajuose ir Graikijoje. Svarstoma apie etnologijos padėtį sovietmečio Lietuvoje, jos raidą pokomunistiniu laikotarpiu ir dabarties pokyčius Lietuvoje bei Švedijoje. Straipsniuose svarstomi įvairūs lietuviškojo identiteto, etninės tapatybės ir etniškumo apibrėžties klausimai. Etnologijos tyrimų kontekste analizuojama lietuviškosios diasporos Latvijoje padėtis ir papročių teisės kaita. Pirmasis tomas yra dedikuotas žymiam lietuvių etnologui Vaciui Miliui, todėl leidinys užbaigiamas šio mokslininko straipsniu apie lietuvių folkloro tyrinėjimus egzilyje.
Antrasis „Lietuvos etnologijos“ tomas išleistas socialinių ir politinių pervartų metu, kai Lietuva įstojo į Europos bendriją. Todėl etnologai ir sociokultūrinės antropologijos atstovai sutelkia dėmesį į žmonių elgesio ir mentaliteto panašumus bei skirtumus. Gvildenami universalūs sekuliarizacijos ir akultūracijos procesai, bendro europinio paveldo ir savitų etninių bei lokalinių tradicijų bruožai. Autoriai rekonceptualizuoja kultūrinio paveldo ir tradicijų klausimus, analizuoja etninius stereotipus, tradicijos ir kaitos sąveikas, regionines, jaunimo subkultūrines ir kitas marginalizuotų grupių tapatybes.
Žurnalas spausdina Lietuvos ir užsienio autorių mokslinius straipsnius, recenzijas, mokslinę informaciją, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.
Žurnalo Prieinamumas ir Etikos Principai
Autorius garantuoja, kaip nurodyta Licencinėje sutartyje, kad pateiktas tekstas yra originalus autoriaus kūrinys, kad jis nebuvo paskelbtas anksčiau ir šiuo metu neplanuojamas skelbti kitur, kad jame nėra jokių šmeižikiškų ar neteisėtų teiginių ir kad kitų autorių idėjos naudojamos pateikiant nuorodą į šaltinius. Visi tekstai yra laisvai prieinami internete. Prieiga prie žurnale paskelbtų straipsnių teikiama remiantis Kūrybinių bendrijų licencija (Creative Commons Attribution 4.0 License, CC BY 4.0).
Redaktorių kolegija aktyviai siekia užkirsti kelią moksliniam bei profesiniam plagiatui, todėl prieš recenzavimą atliekama sutapties tikrinimo procedūra. Pateiktų rankraščių informacijos dubliavimosi tikrinimas ir autorystės nustatymas atliekamas taikant Crossref Similarity Check, naudojantį iThenticate platformą. Publikuoto straipsnio atmetimo procedūra pradedama, kuomet žurnalas gauna informacijos, kad tam tikri publikacijoje pateikti atradimai, turinys ar padarytos išvados yra klaidingi arba nuplagijuoti. Mes vadovaujamės Leidybos etikos komiteto (angl. Committee on Publication Ethics: COPE) ir Mokslo leidėjų tarybos (angl. Council of Science Editors (CSE)) skelbiamomis gairėmis ir remiame etiškos leidybos principus.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Straipsnių Pateikimo ir Recenzavimo Tvarka
Straipsnius, pateiktus iki balandžio 15 d., recenzuosime ir publikuosime tais pačiais metais. Vėliau pateikti tekstai bus publikuoti pagal galimybes. Knygų recenzijas prašome pateikti iki rugsėjo 15 d.
LE anoniminius straipsnius recenzuoja du anonimiški recenzentai (double-blind peer-review). Pirmiausiai patikrinama, ar atsiųsti straipsniai atitinka formaliuosius reikalavimus, apibūdintus Atmintinėje autoriams. Žurnalo vyriausias redaktorius ar redaktorių kolegija siunčia autoriui savo nuomonę bei pastabas dėl straipsnio tinkamumo žurnalui. Redaktorius, jeigu reikia konsultuodamasis su kitais redaktorių kolegijos nariais, parenka du recenzentus. Recenzentai negali turėti jokių interesų konfliktų su straipsnio autoriumi/iais. Jie turi būti mokslų daktaru ir išmanyti straipsnio tematiką.
Recenzentui/ei atsiunčiamas straipsnis kartu su recenzijos forma. Formoje pateikti standartizuoti klausimai ir palikta vietos platesniam straipsnio teigiamų ir neigiamų aspektų įvertinimui. Recenzentas formoje įrašo galutinį sprendimą, ar rekomenduoja straipsnį spausdinti, ar ne ir pateikia pastabas dėl straipsnio didesnio ar mažesnio taisymo. Recenzentai privalo laikytis aukštų, COPE ir CSE įtvirtintų, etikos standartų mokslo žurnalo recenzentams.
Atsižvelgdamas į recenzentų išvadas, galutinį sprendimą dėl straipsnio recenzavimo priima vyriausiasis/oji redaktorius/ė. Visose straipsnio recenzavimo stadijose, vyriausiasis/oji redaktorius/ė gali konsultuotis su redaktorių kolegija dėl priimamų sprendimų. Apžvalginiai straipsniai, diskusijos, šaltinių publikacijos, knygų recenzijos paprastai nerecenzuojami. Jei recenzentų išvados priešingos - skiriamas trečias recenzentas.
Autoriui nusiunčiamos anoniminės recenzijos, kuriose yra siūlymų taisyti tekstą. Knygų apžvalgas, apžvalginius straipsnius ir kitus tekstus recenzuoja redaktoriai ir redaktorių kolegija. Priimti tekstai (elektroninės arba popierinės versijos) perduodami autoriams, kad šie atliktų nedidelius pataisymus.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Techniniai Reikalavimai Straipsniams
Viso dokumento apimtis turi neviršyti 8 000 žodžių. Apžvalginiai straipsniai ir knygų anotacijos, recenzijos, kurių apimtis ne didesnė nei 6 000 žodžių, pateikiami analogiška tvarka. Tik išimtiniais atvejais publikuojami ilgesni tekstai. Rekomenduojame išskirti straipsnio įvadą ir išvadas, skyrelių pavadinimus. Pastabos rašomos puslapio apačioje ištisine numeracija. Pačioje pabaigoje pateikiamas iliustracijų sąrašas. Paveikslai turi būti sujungti su tekstu, t. y. tekste skliausteliuose pažymėtas paveikslo, kuris nagrinėjamas, numeris (1 pav.).
Atskirame dokumente pateikiama informacija apie autorių: vardas, pavardė, prieskyra, mokslo laipsnis, mokslinių interesų sritis, kelios svarbiausios publikacijos, darbo vieta/-os, institucijos adresas, autoriaus el.
Asmenvardžiai pateikiami originalo rašyba (su galūnėmis lietuvių kalba), pirmąsyk su visais vardais, o toliau tekste rašoma tik pavardė. Pastabos turėtų būti pateikiamos kiekvieno puslapio pabaigoje kaip išnašos, kurios nuosekliai numeruojamos tekste.
Visuose tekstuose literatūros nuorodos pateikiamos skliaustuose, nurodant veikalo autoriaus pavardę, leidinio leidimo metus ir puslapį, pvz.: (Šaknys 1996: 15); (Goody et al. 1981[1968]: 25); (Moore 2005 cit.
Kalbos redaktoriaus sutvarkyti tekstai (el. versija arba atspausdinti) autoriams pateikiami korektūrai atlikti. Žurnale neskelbiami tekstų taisymai. Leidėjai autoriams nemokamai pateikia straipsnio ir LE tomo PDF failą.
Skaitmeninių Šaltinių Saugojimas ir Viešinimas
Vidiniai Institucijos serveriai ir atsarginės kopijosVisi skaitmeniniai šaltiniai yra saugomi vidiniuose serveriuose, kurie yra nuolat prižiūrimi ir stebimi. Siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir neprarandamumą, reguliariai daromos atsarginės kopijos, kurios saugomos vietinėje serverių infrastruktūroje. Atsarginių kopijų kūrimas vyksta automatizuotai, siekiant užtikrinti, kad visada turėtume atnaujintas duomenų kopijas.
Skaitmeniniai šaltiniai yra pateikiami institucijos internetiniame puslapyje, kuris yra apsaugotas moderniomis saugumo priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos nacionalinius standartus. Ši platforma užtikrina, kad vartotojai gali saugiai ir patogiai prieiti prie skaitmeninių išteklių, nesijaudami dėl duomenų saugumo. Institucijos internetinio puslapio informacija yra saugoma Lietuvos universitetų serveriuose.
Išleidus naujus skaitmeninius išteklius, jų kopijos yra perduodamos mūsų partnerių bibliotekoms (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir kt). Šis procesas užtikrina, kad institucijos skaitmeniniai ištekliai būtų prieinami plačiam vartotojų ratui per įvairias institucijas, taip prisidedant prie kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo ir duomenų archyvų kopijų kūrimo.
Papildomai, siekiant didesnio patikimumo ir prieinamumo, skaitmeniniai ištekliai yra keliami į debesų serverius per specialią platformą (open.istorija.lt).
Reklama ir Autorių Teisės
Žurnalas neskelbia reklamos. Ateityje jis galėtų reklamuoti Lietuvos istorijos instituto išleistas knygas. Reklama bus atskirta nuo publikuojamo turinio.
Jei yra daugiau nei vienas straipsnio autorius, tai jie nurodomi taip, kaip patys nusprendžia. Autorius privalo atsižvelgti į straipsnio recenzentų nurodytas klaidas, tinkamai motyvuotas pastabas dėl teiginių ir išvadų pagrįstumo, analizės pateikimo nuoseklumo bei išsamumo ir kitą motyvuotą recenzento nuomonę.
Žurnalams pateikti mokslo straipsniai recenzuojami mažiausiai dviejų anoniminių recenzentų, kuriuos redkolegija parenka iš autoriaus tiriamos srities ekspertų. Recenzentai skiriami konfidencialiai, t. y. Recenzentai privalo užtikrinti recenzuojamų straipsnių konfidencialumą.
Galutinai dėl pateikto straipsnio skelbimo ar atmetimo sprendžia Redaktorius arba Redaktorių kolegija. Jei Redaktorių kolegijos nariai įteikia žurnalui savo straipsnius ar studijas, tai jie priimami ir recenzuojami įprasta tvarka, tik apie visą procesą neinformuojant autoriaus (Redaktorių kolegijos nario).
Žurnaluose skelbiami tik niekur anksčiau neskelbti straipsniai. Plagijavimas, t. y. svetimos publikacijos teksto, tyrimo metodikos, idėjos, atradimo pateikimas kaip savo, empirinių duomenų, jau įvestų į mokslo apyvartą, pateikimas kaip naujai surastų, naudotos literatūros nenurodymas yra draudžiamas. Straipsniai skelbiami nemokamai. Autoriai taip pat negauna piniginio atlygio už savo straipsnius.
Recenzijos publikuojamos Redaktorių kolegijos užsakymu.
Jei žurnalas nebebus leidžiamas, jis bus patalpintas Lietuvos istorijos instituto interneto archyve mažiausiai dešimt metų, o bibliotekose bus daugelį dešimtmečių.
Žurnalo "Lietuvos Etnologija" Redakcinė Kolegija
Lietuvos istorijos institutasTilto g. 17, LT-01101, Vilnius
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusio etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija". Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.
tags: #lietuvos #etnologija #socialines #antropologijos #ir #etnologijos