Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įgyvendindama Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“, užsakymu jungtinės veiklos partneriai dr. Deividas Soloveičik bei Karolis Šimanskis parengė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo komentarus.
Komentaruose analizuojamos minėtų įstatymų nuostatos, pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir nuorodos į aktualią diskutuojamai įstatymo nuostatai teismų praktiką.
,,Rengiant Komentarus, pirmiausiai siekiame atskleisti komentuojamų teisės aktų ir jų normų turinį, pakomentuoti, kokie buvo tikrieji įstatymų leidėjo ketinimai ir tikslai bei kaip konkrečios nuostatos suprantamos ir taikomos tiek teismų, tiek administracinėje praktikoje.
Be to, kad atsakymų į klausimus buvo ieškota įstatymų tekstuose, nacionalinėje ir pasaulinėje teismų praktikoje, teisės mokslo veikaluose, taip pat stengėmės komunikuoti ir su rinka, išgirsti jų problemas ir pasitelkiant pavyzdžius, pateikti galimus problemų sprendimų būdus.
Tikimės, kad pavyko parengti tokias priemones, kurios bus naudingos tiek viešųjų pirkimų praktikams profesionalams, tiek ir susipažįstantiems su šia įdomia bei kasdiene veiklos sritimi.“ - komentuoja Dr.
Taip pat skaitykite: 2006 m. Socialinių paslaugų įstatymas
,,Norėtųsi, kad tai būtų „gyva“ pagalbinė priemonė tiek pirkimų vykdytojams, tiek tiekėjams.
Komentaruose jų autoriai pateikia daug informacijos iš teismų praktikos, kas, neabejotinai bus naudinga pirkimų vykdytojams.
Tačiau ne dėl kiekvienos įstatymų nuostatos suformuota labai aiški atitinkamos nuostatos taikymo praktika.
Todėl suprantama, kad bus ne vienas atvejis, kai Komentaruose pateikta nuomonė ar aptariami pavyzdžiai tikrai neatsakys į visus pirkimų vykdytojams konkretaus pirkimo aplinkybių kontekste kylančius ar galinčius kilti klausimus.
Komentare paminėtos skirtingos situacijos gali būti vertinamos ir suprantamos nevienareikšmiškai, todėl Komentare pateikiamos dvi nuomonės.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Taip pat nurodoma Komentarų autorių nuomonė dėl galimų tam tikrų teisinio reglamentavimo trūkumų arba nuomonė dėl teismų taikomos galimai pernelyg griežtos pozicijos tam tikrais klausimais.
Ateityje VPT numato parengtus Komentarus tikslinti bei papildyti, atsižvelgiant į komentuojamų įstatymų pasikeitimus, teismų formuojamą naują praktiką ir nuostatas.
Minėtina, jog Komentarai ne visada bus atnaujinami iš karto po kiekvieno tokio pobūdžio pakeitimo ar teismo priimtos naujos nutarties, tad išlieka tikimybė, kad jie ne visais atvejais iš karto atsakys į Jums kylančius klausimus.
Šis profesionalas, kuris padeda jiems vystyti profesinius sugebėjimus.
Tai taikoma visose profesinėse srityse, kurios tikslas padėti žmogui: sveikatos priežiūroje, švietime, socialiniame darbe ir kt.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Tai yra tapusi neatsiejama socialinio darbo profesijos dalimi (Munson 2002).
Moksliniai supervizijos tyrimai daugiausiai vykdomi sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat studentų studijų vadybos kontekste.
Supervizijos universalumas ir autonomiškumas pasireiškia tuo, kad ji gali būti analizuojama ir taikoma universaliai skirtingose profesinėse veiklose.
,,Supervizija gali būti taikoma visur, kur žmonės dirba ir savo darbe susiduria su problemomis.
Kai kurie autoriai išskiria superviziją kaip atskirą profesiją.
Išanalizavus Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos tikslus, matome, kad toks požiūris formuojasi ir Lietuvoje.
Teorinėje literatūroje yra išskiriama daugiau kaip 200 supervizijos modelis (Page ir Wosket 1994).
Bandymai susisteminti superviziją į keletą visuotinai pripažintų modelių neįmanomi dėl daugybės požiūrių į socialinę realybę.
Psichodinaminio, bihevioristinio, sisteminio, ekologinio, kognityvinio ir kt.
Šias socialines situacijas iš skirtingų perspektyvų ir skirtingai interpretuoja superviziją.
Be to, supervizija apima ne vien asmenis ar asmenų grupes, o taip pat organizacijas, kuriose dirba supervizoriai ir/ar supervizuojami asmenys.
Organizacinis aspektas sudaro sąlygas analizuoti superviziją ir per vadybinę perspektyvą.
Literatūroje kaip bendriausia klasifikacija yra išskiriami struktūriniai (structural) ir proceso (process) supervizijos modeliai (Kohner 1994).
Struktūriniai modeliai pasikliauna tam tikrus rėmus atlikti supervizijai, tuo tarpu proceso modeliai koncentruojasi į procesus, informaciją, perduodamą supervizijos metu.
- plėtros (developmental) modeliai.
Šiamasi informacija ir vyksta nuolatinis mokymasis.
Tikslas - įvardinti sritis, kurias reikia tobulinti, taip pat tobulėti vykdant superviziją.
- integruoti (integrated) modeliai.
Atsižvelgiant į tai, kad daugelis supervizorių taiko keletą skirtingų teorijų savo praktikoje, šie modeliai analizuoja supervizoriaus vaidmenų tipus.
- supažindinimo (orientation-specific) modeliai.
Kadangi išskiriama labai daug supervizijos teorinių modelių, tikslinga analizuoti superviziją per jos praktinę pusę, tai yra funkcijas.
Garsus socialinio darbo tyrinėtojas Kadushin, pasinaudojęs Dawson 1926 m. apibrėžtomis supervizijos funkcijomis, išvengdamas metodinės painiavos, pasikliovė superviziją analizuoti per jos funkcijų analizę.
Vėlesni autoriai taip pat seka šia klasifikacija, nes nepaisant paprastumo, ji gerai perteikia supervizijos esmę.
- švietimo (education).
Administravimo supervizija apima teisingą, adekvatų ir efektyvų organizacijos politikos ir procedūrų įgyvendinimą.
Jos tikslas yra užtikrinti organizacijos politikos ir procedūrų laikymąsi.
Pagalbos funkcija yra susijusi su darbuotojo morale ir pasitenkinimu darbu.
Tikslas - pagerinti darbuotojo moralę ir pasitenkinimą darbu.
Darbuotojai dirbdami susiduria su stresu, perdegimo sindromu, todėl, jei darbuotojui nebus suteikta tinkama pagalba, tai gali labai pabloginti darbo kokybę.
Supervizorius yra atsakingas už pagalbą darbuotojui prisitaikyti prie darbe patiriamo streso, kuris yra neišvengiamas, jis turi mokėti užkirsti kelią stresinėms situacijoms, sumažinti darbuotojo patiriamą stresą.
Supervizoriaus pagalbos darbuotojui funkcija apima du aspektus: vienas yra užtikrinti, kad darbuotojas turėtų tinkamas sąlygas, informaciją, žinias užduotims atlikti, antras yra, kad socialinis darbuotojas dirbdamas jaustųsi patogiai, pasitikėtų savo jėgomis, būtų patenkintas atliekamu darbu, jaustųsi laimingas (Kadushin 1976, 1985, 1992).
Coleman (2003) pažymi, kad supervizoriaus uždavinys teikiant pagalbą yra padidinti darbuotojo motyvaciją ir sukurti palankią darbo aplinką, kuri skatintų darbuotoją dirbti geriau.
Švietimo funkcija pirmiausia susijusi su darbuotojo nežinojimu ir/ar nesugebėjimu gauti reikalingas žinias, įgūdžius atlikti darbą, taip pat požiūriu į darbą.
Jos tikslas yra suteikti darbuotojui žinias, kurių jam reikia tinkamai atlikti darbą, pagerinti darbuotojo įgūdžius.
Jos turinys iš esmės atitinka Kadushin klasifikaciją.
plėtros (developmental).