Biudžeto išlaidos socialinei apsaugai sudaro didžiausią asignavimų dalį 2025 m., atspindėdamos valstybės prioritetus socialinės drausmės, senatvės, šeimos ir įvairovės apsaugos srityse. Analizė remiasi 2025 m. biudžeto įgyvendinimo duomenimis ir jų pokyčiais lyginant su 2024 m. bei 2025 m. pajamų kontekstu.
1. Bendra 2025 m. biudžeto struktūra: išlaidos ir pajamų santykis
2025 m. valstybės biudžete išlaidos planuotos 24,5 mlrd. eurų, o realiai panaudota 23,1 mlrd. eurų. Socialinei apsaugai teko didžiausia asignavimų dalis - 6,65 mlrd. eurų, tai 28,8 proc. visų išlaidų. Pajamų ir išlaidų santykis rodo deficitą, nes biudžeto išlaidos viršijo pajamas 5,08-5,12 mlrd. eurų diapazone, atsižvelgiant į stebėjimų skirtumus dėl planavimo tikslinimų. Pajamos 2025 m. augo dėl didesnių mokesčių pajamų (PVM, GPM) ir tarptautinės paramos.
2. Socialinė apsauga (žymiausia sritys)
Socialinei apsaugai skirta 6,65 mlrd. eurų (28,8 proc. visų išlaidų). Palyginus su 2024 m., išlaidos socialinei apsaugai išaugo beveik 0,84 mlrd. eurų. Senatvės išlaidos sudarė 4,13 mlrd. eurų, tai 470 mln. eurų daugiau nei 2024 m. Iš jų 3,6 mlrd. eurų skirta senatvės ir socialinių išmokų didinimui. Šeima ir vaikai - 1,08 mlrd. eurų (+221 mln. eurų). Liga ir negalia - 1,07 mlrd. eurų (+246 mln. eurų).
- Teigiami pokyčiai lyginant su 2024 m. - didėjantis išmokų dydis ir indeksavimas;
- Pagal 2025 m. prioritetus stiprinamas socialinės apsaugos tinklas, siekiant užtikrinti pajamas ir socialinį atsparumą gyventojams.
3. Ekonomika, sveikata ir kitos svarbiausios funkcijos
Ekonomikai numatyta 3,92 mlrd. eurų (17 proc. visų išlaidų). Svarbiosios sritys: žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba ir medžioklė - 1,34 mlrd. eurų (+140 mln. eurų nuo 2024 m.). Transportas - 1,26 mlrd. eurų (40 mln. eurų mažiau nei 2024 m.), iš jų kelių transporto plėtra - 769 mln. eurų. Bendrosios infrastruktūros investicijos - 327 mln. eurų (į užbaigimą ir plėtrą). Infrastruktūros renovacija - 327 mln. eurų. 596 mln. eurų skirta ekonomikos, prekybos ir darbo reikalams - (+136 mln. eurų). Gynyba - 3,51 mlrd. eurų (15,2 proc. visų išlaidų), iš jų karinė pagalba užsieniui - 3,07 mlrd. eurų; karinė gynyba - 161 mln. eurų.{" "}Švietimas - 3,29 mlrd. eurų (14,2 proc.), aukštasis mokslas - 694 mln. eurų (+118 mln. eurų). Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sąmatos - 1,11 mlrd. eurų (4,8 proc.). Kultūra, poilsis ir religija - 0,53 mlrd. eurų (2,3 proc.). Būstas ir komunalinis ūkis - 0,21 mlrd. eurų (0,9 proc.). Aplinkos apsauga - 0,16 mlrd. eurų (0,7 proc.).
4. Pokyčių kilmė: kur išsiplėtė išlaidos 2025 m.
2025 m. kai kurioms priemonėms išleista gerokai daugiau lėšų nei planuota. Pavyzdžiui, „Subalansuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamas ir sąnaudas“: planuota 850 tūkst. eurų, išleista 81,6 mln. eurų. Kitos didesnės asignavimų pakitimų priežastys apima plėtrą ir skaitmeninimą, pavyzdžiui „Stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir skatinti privačių investicijų pritraukimą“ (išleista 5,1 mln. eurų, planuota 2,7 mln. eurų). Taip pat iškeliamos didesnės išlaidos teisinės bazės kūrimui klimato kaitos konvencijų įgyvendinimui, išlaidų struktūra pradeda atspindėti papildomas reaguojančias priemones.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
5. Institucijų biudžeto prioritetai: Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų 2025 m.
Nagrinėjamos trys pagrindinės valstybės institucijos rodo skirtingas prioritetų kryptis. Prezidento kanceliarija 2025 m. išlaidos - 9,06 mln. eurų (per 2019-2025 m. periodą fiksuojamas stambus augimas), su asignavimais vizitams ir renginiams. Seimo kanceliarija išleis 54 mln. eurų, dėmesys - personalo išlaidos, turtas ir informacinės sistemos. Vyriausybės kanceliarija - 18,4 mln. eurų, vykdant teisės aktų projektų priėmimą ir programos įgyvendinimą. Tokie duomenys iliustruoja, kaip prioritetai pasiskirsto tarp valstybės institucijų laikotarpiu.
6. 2024 m. palyginimas: kur ir kaip augo išlaidos
2024 m. biudžetas išleido 20,11 mlrd. eurų, o socialinei apsaugai teko 5,8 mlrd. eurų (didžiausia dalis). Senatvė - 3,66 mlrd. eurų, šeima ir vaikai - 859 mln., liga ir negalia - 824 mln. eurų. Ekonomikos išlaidos - 3,6 mlrd. eurų, transportas - 1,3 mlrd., žemės ūkis ir miškininkystė - 1,2 mlrd. eurų. Gynyba - 2,6 mlrd. eurų, švietimas - 2,9 mlrd. eurų. Aplinkos apsauga - 189 mln. eurų. Palyginti su 2015 m., 2024 m. biudžeto išlaidos išaugo beveik 2,5 karto, o metinis deficitas sudarė 3,24 mlrd. eurų.
7. Pajamų šaltiniai 2025 m. ir jų įtaka išlaidoms
2025 m. biudžetas buvo planuotas surinkti 17,98 mlrd. eurų mokesčių pajamomis, gauta 18,01 mlrd. eurų. PVM surinkta 10,2 proc. daugiau, GPM augimas 14,4 proc. dėl didėjančio darbo užmokesčio fondo, tarptautinė parama 1,95 mlrd. eurų. Tokie pokyčiai užtikrino biudžeto lėšų papildymą ir leidžia didinti socialinę apsaugą bei kitas svarbias sritis.
8. Išvados dėl prioritetinių sričių 2025 m.
Aišku, kad socialinė apsauga išlieka didžiausiu išlaidų sektoriu, o didžiausi didėjimai susiję su senatvės ir socialinių išmokų indeksavimu, taip pat su papildomomis išlaidomis gynybai, švietimui ir infrastruktūros plėtrai. 2025 m. biudžeto kontekste prioritetai išryškėja per lėšų perskirstymą tarp institucijų ir per papildomas išlaidas, kurios nepraėjo be patikslinimų plano metu.
| Funkcija | Planui | Faktinis iššaidėjimas |
|---|---|---|
| Socialinė apsauga | 6,65 mlrd. | 6,65 mlrd. (28,8%) |
| Ekonomika | 3,92 mlrd. | 3,92 mlrd. |
| Gynyba | 3,51 mlrd. | 3,51 mlrd. |
| Švietimas | 3,29 mlrd. | 3,29 mlrd. |
| Bendrosios valstybės paslaugos | 2,12 mlrd. | 2,12 mlrd. |
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
tags: #lietuvos #biudzeto #islaidos #socialinems #reikmems