Socialinis tyrimas - tai metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas - gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Sąvoka socialiniai tyrimai dažniau vartojama apibūdinant mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus rinkimą, kaupimą ir jų analizę, kuria remiantis siekiama šiuos dėsningumus įvertinti, valdyti ar prognozuoti; taip pat apibūdinant profesinę veiklą (pavyzdžiui, socialinių ir rinkos tyrimų bendrovę).
Socialiniai tyrimai kartais vadinami sociologiniais tyrimais. Sociologiniai tyrimai labiau suprantami kaip apibendrinti duomenys apie konkretų tiriamą socialinį reiškinį ar procesą, kurie dažniausiai publikuojami ar paskelbiami kitais būdais, bet nebūtinai vieši.
Socialinių tyrimų tipologija ir taikymas
Socialinius tyrimus pagal taikomumą galima skirti į: Taikomuosius: sprendžia praktines problemas. Fundamentaliuosius: tikrina teoriją, atskleidžia naujus faktus ir dėsningumus, kaupia mokslo teorines žinias.
Pagal analizės gilumą ir tikslą socialiniai tyrimai skirstomi į: Žvalgomuosius (bandomuosius, pilotinius): sprendžia ribotus uždavinius, dažniausiai tyrimų pradiniame etape, jei tyrimo problema mažai ištirta arba norint gauti papildomos informacijos apie tiriamą reiškinį. Aprašomuosius: skirti gauti sudėtingus empirinius duomenis, suteikiančius tiriamų reiškinių ir problemų sprendimų išsamesnį vaizdą; šių tyrimų analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti apibūdinama įvairiais požiūriais.
Trumpalaikius (vienkartinius, momentinius): kai reiškinys užfiksuojamas vienu konkrečiu momentu. Ilgalaikius (longitudinius, tęstinius): kai reiškinys stebimas ir tiriamas ilgą laiką naudojant tą pačią metodiką ir sąlygas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pagal keliamus klausimus socialiniai tyrimai skirstomi į: Priežastingumo (koreliacinius): nustatomi priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų tarpusavio ryšiai. Įvertinimo: vertina tam tikras programas, priemones, pavyzdžiui, studijų programas. Eksperimentinius: tikrina hipotezę tyrėjo nustatytomis sąlygomis. Etnografinius: tam tikrą laiką trunkantis žmonių ar grupių tiesioginis stebėjimas.
Ilgalaikiai socialiniai tyrimai dar skiriami į vadinamuosius kohortinius (konkrečios gyventojų dalies, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės), panelinius (kai ta pati žmonių grupė periodiškai tiriama ilgą laiką) ir tendencijų (ilgesnį ar trumpesnį laiką stebimas socialinis reiškinys ir jo pokyčiai siekiant ištirti ir numatyti tendencijas). Taip pat išskiriama istorinė analizė, kuri nagrinėja praeities socialinius reiškinius ir dažniausiai remiasi dokumentų analize bei lyginamuoju istoriniu metodu.
Europos socialinis tyrimas (EST / ESS) ir jo reikšmė Lietuvoje
Europos socialinis tyrimas (EST) (angl. European Social Survey, ESS) - vienas svarbiausių tarptautinių tyrimų Europoje, kurio metu renkama informacija apie Europos šalių gyventojų nuostatas, vertybes, įsitikinimus ir elgsenos modelius. EST vykdomas kas 2 metus ir pasižymi temų įvairove bei griežtais metodologiniais standartais.
EST istorijos pradžia yra 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Kad šis socialinių tyrimų Babelio bokštas būtų suvaldytas ir atsirado Europos socialinio tyrimo iniciatyva. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys.
EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje. 39 Europos šalys jau dalyvavo bent vienoje šio tyrimo bangoje. Lietuva EST dalyvauja nuo 2008 metų; Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų: apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas; įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją; skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus; didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei; sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
EST metodologija ir praktika Lietuvoje
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai.
EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. 9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. 10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. 11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas.
Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“.
Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
EST duomenų prieinamumas ir vartotojai
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt. Remiantis 2026 m. sausio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 268812 (arba 10,3 proc. daugiau nei 2025 m. lapkričio mėn). Lietuvoje 2025 m. sausio mėn. fiksuoti 2129 registruoti duomenų vartotojai (arba 13 proc. daugiau nei 2025 m. lapkričio mėn.), iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (1589 asmenys arba 73 proc. nuo visų EST duomenų vartotojų Lietuvoje).
Remiantis VDU CRIS 2026 m. sausio mėn. duomenimis, už 2025 m. buvo fiksuotos 255 EST 11 bangos peržiūros bei 434 atsisiuntimai.
Nuostabios vietos, kurias verta aplankyti Lietuvoje – kelionių vaizdo įrašas
Vietiniai ilgalaikiai projektai: Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST)
2026 m. pradedamas vykdyti Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST) - nacionalinio masto visuomenės tyrimas, kuris padės geriau suprasti, kaip keičiasi Lietuvos visuomenė, kas lemia šiuos pokyčius ir kokių sprendimų valstybei gali prireikti ateityje. LIST - tai pirmasis toks Lietuvoje didelio masto tęstinis visuomenės nuostatų, vertybių, vertinimų ir elgsenos tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą.
Skirtingai nei įprastos vienkartinės apklausos, LIST yra ilgalaikis tyrimas - tie patys žmonės bus apklausiami pakartotinai kelerius metus. Tokia metodika leidžia matyti ne tik momentines visuomenės nuostatas, bet ir suprasti, kaip bei kodėl laikui bėgant kinta žmonių požiūris, elgsena ir lūkesčiai.
LIST įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva. Tyrimą įgyvendina Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra ir Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA. Ilgalaikiškumas, tęstinumas ir tiesioginis bendradarbiavimas su sprendimų priėmėjais yra kertiniai šio tyrimo principai, išskiriantys LIST iš kitų iniciatyvų. LIST veikia kaip mokslinių tyrimų infrastruktūra.
Pirmajame etape į tyrimą planuojama įtraukti iki 19 tūkst. pilnamečių Lietuvos gyventojų, atrinktų atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu iš gyventojų registro. Tokia atranka leidžia užtikrinti, kad tyrimo rezultatai tiksliai atspindėtų visos Lietuvos visuomenės nuomonę. Atrinkti gyventojai pirmiausia gaus informacinį laišką paštu, o vėliau su jais susisieks klausėjai. Tyrime bus galima dalyvauti tiek gyvai, tiek internetu.
LIST siekia sujungti mokslininkų kompetenciją su valstybės poreikiais ir užtikrinti vieną patikimą duomenų šaltinį, kuriuo būtų galima remtis priimant sprendimus. Iliustruojant pridėtinę vertę, prof. Ainė Ramonaitė pažymi, kad ilgalaikiai duomenys suteikia galimybę geriau įvertinti, kaip žmones veikia ekonominiai, socialiniai ar politiniai pokyčiai, kokios priemonės veikia, o kokias reikėtų koreguoti.
Specializuoti tyrimai ir instrumentai Lietuvoje
Socialinių ir emocinių kompetencijų ir aplinkos tyrimas (SEKA) yra tyrimo instrumentas, kurio tikslas yra nustatyti esamą socialinio ir emocinio ugdymo situaciją / pažangą. SEKA tyrimas yra multidimensinė sistema, kuri yra sudaryta iš 5 skalių ir apima 13 dimensijų. Socialinio ir emocinio ugdymo instituto SEKA tyrimas matuoja socialinio ir emocinio ugdymo efektyvumą ir atlieka pirminį poreikių vertinimą mokyklose.
Tyrimo uždaviniai apima: Mokyklų saugumo indekso nustatymą; Santykių kokybės analizę; Bendruomeniškumo nustatymą; Taisyklių ir susitarimų laikymosi ir nesilaikymo situacijos išsiaiškinimą; Pasitenkinimo mokykla, klase, darbu atskleidimą; Tėvų įsitraukimo nustatymą; Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų indeksų nustatymą; Mokymo/si sąlygų atskleidimą.
Mokykloms, norinčioms įsivertinti mikroklimatą, rekomenduojama pasinaudoti universaliu mikroklimato vertinimo instrumentu. Kartais kyla abejonių dėl sprendimo rinktis ar nesirinkti nuoseklią socialinio ir emocinio ugdymo programą. Siūloma pasinaudoti BLIC testu, kuris Jums neduos atsakymo, kurią konkrečiai programą rinktis, bet padės atsakyti į klausimą, ar Jūsų klasei tokios programos reikia.
Metodologija, renginiai ir mokymai
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai, įskaitant seminarus, diskusijas, metodologinius mokymus ir konferencijas. Šie renginiai skirti supažindinti visuomenę su EST metodologija, duomenų analize ir rezultatais. Tarp reikšmingiausių renginių galima paminėti: Seminarą-diskusiją „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“ (2012 m.); Metodologinį seminarą „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (2015 m.); Metodologinius mokymus „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS“ (2020 m.); Nuotolinį nacionalinį mokslo renginį „EST piknikas II-2020“ (2020 m.); Metodologinius mokymus „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“ (2021 m.).
2015 m. spalio 26 d. vyko tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“. Seminare pranešimus skaitė tarptautinių apklausų metodologijos ekspertė Ineke Stoop (PhD) ir Eric Harrison (PhD). 2019 m. spalio mėn. vyko metodologinis seminaras - diskusija „Europos socialinis tyrimas: aukščiausius standartus atitinkanti Europos socialinių tyrimų metodologija“. 2020 m. gegužės mėn. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS“ ir kiti nuotoliniai renginiai, skirtieji EST duomenų paruošimui analizei.
Nacionaliniai tyrimai ir moksliniai šaltiniai
Nacionaliniai tyrimai Lietuvoje apima platų temų spektrą: nuo socialinio pedagogo pareigybės kontekstualumo ugdymo įstaigose iki veiklos galimybių užtikrinant vaikų ugdymo kokybę. Nacionaliniu tyrimu „Socialinio pedagogo pareigybės kontekstualumas Lietuvos ugdymo įstaigose“ siekiama atskleisti socialinių pedagogų pareigybės ir realijų atitiktį, kompetencijų gilinimo galimybes Lietuvos mokyklose ir darželiuose.
Jau 2026 m. pradedamas vykdyti Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST), kuriuo siekiama sukurti vieningą, patikimą ir tęstinę duomenų bazę Lietuvos visuomenės pokyčių stebėsenai. Finansavimą tikslinės mokslinių tyrimų infrastruktūros „Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas“ veiklos plano 2025-2029 m. įgyvendinimui skyrė Lietuvos mokslo taryba.
Duomenų kokybė ir metodologiniai iššūkiai
Apklausų metodika yra sudėtingas mokslas: kokybiški tyrimai reikalauja tiek finansinių išteklių, tiek kompetencijos ir aiškiai apibrėžtų metodų. Deja, neretai būdavo renkamasi pigiausia paslauga, o tai tiesiogiai atsiliepdavo duomenų kokybei. Ilgalaikiai duomenys suteikia galimybę geriau įvertinti, kaip žmones veikia ekonominiai, socialiniai ar politiniai pokyčiai, kokios priemonės veikia, o kokias reikėtų koreguoti.
EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
Duomenų sklaida ir visuomenės dalyvavimas
Informacijos sklaida apie tyrimų vykdymą ir rezultatus bei renginiai, skirti duomenų interpretacijai ir mokymams, yra svarbūs siekiant didinti duomenų vartotojų bendruomenę. Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti seminarai, metodologiniai mokymai ir konferencijos, supažindinantys visuomenę su EST metodologija, duomenų analize ir rezultatais.
Pasak Valstybės duomenų agentūros atstovų, žmonių dalyvavimas yra esminė tyrimo sėkmės sąlyga: kuo daugiau žmonių dalyvaus tyrime, tuo tiksliau bus atspindėti visuomenės pokyčiai ir jų priežastys. LIST grindžiamas skaidrumu ir atvirumu, todėl bus siekiama reguliariai informuoti visuomenę apie tyrimo eigą ir rezultatus.
Praktiniai pavyzdžiai ir panaudojimas
Surinkti duomenys įgalintų vertinti ir tobulinti viešojo valdymo sprendimus bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją. Tyrimo duomenys sudarys prielaidas analizuoti ne tik paviršinius rodiklius, bet ir giluminius visuomenės procesus, identifikuoti priežastinius ryšius ir vertinti politikos priemonių efektyvumą.
| Iniciatyva / Tyrimas | Paskirtis | Metodika |
|---|---|---|
| Europos socialinis tyrimas (EST) | Palyginamoji gyventojų nuostatų, vertybių ir elgsenos apklausa Europoje | Tiesioginiai interviu (CAPI), tikimybinė atranka, kas 2 metus |
| Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST) | Tęstinė Lietuvos visuomenės stebėsena, priežastiniai ryšiai | Panelinė ir tendencijų metodika, tikimybinė atranka, pakartotinės apklausos |
| SEKA | Socialinio ir emocinio ugdymo vertinimas mokyklose | Multidimensiniai instrumentai, skalių analizė |
Socialinis tyrimas - vietos institucijų, universitetų ir tyrėjų bendradarbiavimo rezultatas; Lietuvoje šiuos tyrimus vykdo akademinės institucijos, apklausų agentūros ir valstybės institucijos, o jų rezultatai naudojami mokslinei analizei, politikos formavimui ir praktiniams sprendimams.
tags: #lietuvoje #vykdomi #socialiniai #tyrimai