Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija teigia, kad „socialinis darbas yra praktinė profesija ir akademinė disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, puoselėjanti socialinę sanglaudą, stiprinanti žmonių gebėjimą savarankiškai veikti visuomenėje ir juos išlaisvinti. Socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagarbos įvairovei principai yra svarbiausi socialiniame darbe. Taigi socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį kuriant išvystytą ir teisinę valstybę. Socialinis darbas sąveikauja su daugeliu socialinių ir humanitarinių mokslų, tokių kaip sociologija, psichologija, filosofija ir kt., ir remiasi jų koncepcijomis.
Socialinis darbuotojas turėtų gerai išmanyti daugelio disciplinų teorinius pagrindus, nes tai padeda suteikti reikiamą pagalbą ir paramą. Cholostova patvirtina, kad “socialinis darbas - tai tikslinga veikla visuomenėje, kuria siekiama suteikti pagalbą ir paramą įvairių kategorijų žmonėms, atsidūrusiems sunkioje gyvenimo situacijoje” (Cholostova, p.). Profesine veikla užsiimantys socialiniai darbuotojai ne tik teikia konkrečią pagalbą paslaugų gavėjams, taip spręsdami visuomenės problemas, bet ir įtvirtina savo profesiją kaip neatsiejamą jos dalį. Socialinių paslaugų kokybė visiškai priklauso nuo darbuotojo asmenybės, jo atsakomybės, padorumo ir jautrumo. Nėra lengva pelnyti žmonių pasitikėjimą, tačiau tai būtina dirbant tokį darbą. Bet tuo tarpu tai ir yra tikras socialinio darbuotojo profesijos privalumas ir jos prestižas.
Socialinius darbuotojus galima vadinti nematomais priešakinės linijos darbuotojais, nes dažnai visuomenė negirdi apie jų darbo rezultatus. Tačiau jie dirba ne dėl to, kad jų darbas būtų įvertintas. Socialinius darbuotojus skatina didžiulis troškimas padėti žmonėms. Socialiniai darbuotojai metų metus tobulina savo bendravimo, įtikinėjimo ir empatijos įgūdžius, nuolat seka pokyčius, nes ateinant į darbą supranta, kad jie turi gebėti suteikti pirmąją pagalbą, prisiimti atsakomybę už sudėtingų sprendimų priėmimą, mokėti klausyti ir išklausyti, atrasti individualų požiūrį ir sprendimo būdus, bei būti gerais psichologais.
Turime pripažinti, kad socialinis darbas yra psichologiškai ir fiziškai sunki profesija, nes socialiniai darbuotojai susiduria su liūdnais ir sudėtingais žmogaus gyvenimo aspektais. Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Socialiniu darbu ne tik sprendžiamos individualios problemos, bet ir įgyvendinamos valstybės socialinės politikos nuostatos, tačiau dar visai neseniai buvo teigiama, kad socialinių darbuotojų veikla kitų profesijų kontekste vertinama žemiau ir nelaikoma svarbia. Kasdien besikeičianti socialinė situacija kelia naujus iššūkius socialinio darbuotojo profesijai. Mokslininkų teigimu, žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę, formuojant visuomenės nuomonę. Todėl žiniasklaida gali prisidėti prie teigiamo šio įvaizdžio formavimo ir socialinio darbuotojo profesijos prestižo augimo, skatinant jaunimą rinktis socialinio darbo studijas, gerinant visuomenės pasitikėjimą teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir jas teikiančiais socialiniais darbuotojais.
Taip pat skaitykite: Vaiko globos ypatumai Lietuvoje
Tyrimas atskleidė, kad: socialiniai darbuotojai teigiamai vertina savo profesinį pasirinkimą. Jų nuomone, socialinio darbuotojo įvaizdžio gerinimui ypač svarbios vertybės: konfidencialumo laikymasis, pagarba žmogaus orumui ir asmens savarankiškumo skatinimas. Taip pat svarbūs socialinio darbo principai pagarba žmogui, konfidencialumas ir kiekvieno asmens unikalumo prisipažinimą. Tyrimo dalyviai pabrėžė neigiamą visuomenės požiūrį į socialinio darbuotojo profesiją ir žiniasklaidos reikšmę visuomenės požiūriui į socialinio darbuotojo profesiją. Socialinių darbuotojų domėjimas žiniasklaida apsiriboja internetiniais portalais, socialiniais tinklais ir televizija. Informacija apie socialinį darbą dažniausiai randama socialiniuose tinkluose, tačiau būtent socialiniuose tinkluose ir televizijoje dažniausiai pastebimas neigiamas socialinio darbuotojo įvaizdžio vaizdavimas. Nustatyta, kad atskleidžiant socialinio darbuotojo įvaizdį žiniasklaidoje dažniausiai taikoma pavyzdžio strategija, sukuriant pavyzdingo asmens paveikslą ir įsiteikimo strategija, kai stengiamasi patikti kitiems, būti mėgstamu. Atskleidžiami socialinio darbuotojo tarpininko, atstovo, koordinatoriaus, atvejo vadybininko vaidmenys. Socialinio darbuotojo įvaizdžio gerinimui siūloma pateikti teigiamus socialinio darbo pavyzdžius televizijoje ir socialiniuose tinkluose. Tyrimo dalyvių nuomonės skirtumams įtakos turėjo jų amžius, darbo stažas ir kvalifikacinis laipsnis. Analizuojant 2021 m. periodinius leidinius, nustatyta, kad dažniausiai publikacijose atskleidžiamos šios socialinio darbo vertybės: orumas, žmogaus vertingumas, asmens savarankiškumo skatinimas, dalinimasis žiniomis, asmeninis augimas ir tobulėjimas bei profesinė atsakomybė. Šios vertybės atsiskleidžia teikiant pavėžėjimo, valymo, asistento, maisto išvežiojimo, vaikų globos, pagalbos neįgaliesiems ir šeimai paslaugas, organizuojant paramos teikimo akcijas ir savanoriaujant.
Be to, socialinio darbo tema įtraukiama į diskusijas apie psichikos sveikatą ir jos įtaką visuomenės gerovei. Psichikos sveikatos sutrikimai yra paplitę visame pasaulyje ir daro įtaką ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniai darbuotojai dirbantys su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Jie susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Reikia atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.
Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis. (2023). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 2(19), 97-106.
Ši informacija rodo, kad socialinis darbuotojas nėra tik paslaugų teikėjas, o tarpininkas tarp asmens, šeimos, bendruomenės ir valstybės politikų. Jo įvaizdžio gerinimas persipina su medijų atsakomybe formuoti teigiamą visuomenės nuomonę, kuri skatina jaunimą rinktis socialinio darbo studijas, didina pasitikėjimą teikiamomis paslaugomis ir stiprina socialinę sanglaudą.
| Vertybės | Socialinės paslaugos | Trūkumai visuomenėje |
|---|---|---|
| Orumas | Asmeninis augimas, savarankiškumo skatinimas | Neigiama nuomonė iš žiniasklaidos |
| Žmogaus vertinimas | Pagalba šeimai, globa vaikams | Interviu ir interneto portalų stereotipai |
| Konfidencialumas | Privatumo išsaugojimas, atsakomybė | Vaizdiniai strategiškai formuojami galutiniai vaizdiniai |
Galutinis įvaizdžio pagerinimo tikslas - vizualiai ir žodžiais atspindėti socialinio darbo moralinę kompasą: pagarba žmogui, konfidencialumas, skatinimas būti savarankiškiems, bei nuolatinis profesinės atsakomybės jausmas. Socialinio darbuotojo misija - pagerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę, teikiant emocinę paramą, kokybiškas paslaugas, priežiūrą bei paslaugų koordinavimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros socialiniai vaidmenys
Taip pat skaitykite: Motinystės tema lietuvių kūryboje: analizė
tags: #lietuviu #nuomone #apie #socialinius #darbuotojus