Lietuvos socialinės politikos tyrėjų konsorciumas kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį kaip kompleksinį, moksline analize ir tyrimais pagrįstą požiūrį į šiandieninius darbo rinkos skaudulius. Tiesa, projektas nėra be kritikos: skaidrumo stokos, komunikacijos spragų ir politinių nuostatų įtaka kelia įtarimų dėl jo įgyvendinimo kaštų ir naudos balansavimo.
Projekto tikslai ir kontekstas
Lietuvos socialinį modelį kuria konsorciumas, apimantis 55 atskiras veiklas, susijusias su užimtumu, darbo politika ir socialiniu draudimu. Pabrėžiama, kad politiniai sprendimai šioje srityje turi būti paremti moksliniu požiūriu ir realiu poveikiu valstybės ūkiui bei mokesčių sistemai. Projekto pradžia siekia ankstesnes reformas, kuriose senatvės bazinė pensija buvo finansuojama iš bendrųjų mokesčių, ir toliau plėtojama analizė derinant užimtumą, darbo santykius ir socialinį draudimą.
Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, socialinis modelis turėtų būti pristatytas trimis etapais: tyrimai, modelio kūrimas, teisės aktų parengimas. Dabar eina antrasis etapas, kai ruošiami kai kurie teisiniai aiškinamieji raštai ir lydintys dokumentai. Numatytos ir viešuoju pirkimu pagrįstos stebėsenos priemonės, kurios dar neatliktos, o baigtinis modelis pristatomas valstybės institucijoms derinti ir Seimui teikti.
Modelio pagrindai ir siūlomos kryptys
Tyrėjų teigimu, būtina sujungti visas socialinės politikos sritis į vieningą sistemą, o ne spręsti fragmentiškai. Pagrindinės idėjos apima lankstesnius darbo santykius, tačiau su aiškiu socialinio draudimo plėtojimu ir užimtumo skatinimu. Siūloma supaprastinti pensijų apskaitos vienetus, įvesti indeksavimo mechanizmą, perkelti bazinę pensijos dalį į valstybės biudžetą ir mažinti darbdavių socialinio draudimo įmokų naštą, didinant įsitraukimą į legalią darbo rinką.
Darbo kodekso liberalizavimas, pagal tyrėjų nuomonę, turėtų leisti sudaryti laisviau terminuotas sutartis, bet tuo pat metu sugriežtinti jų piktnaudojimą apmokestinant papildomai ir plėtojant nedarbo draudimo išmokas. Taip pat kviečiama trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius ir plėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą. Esminis tikslas - skatinti ir įgalinti žmones dirbti legaliai, o ne tik baudžiamai reaguoti į rizikas.
Taip pat skaitykite: liberalaus socialinio modelio koncepcija
Priešpriešos ir diskusijos apie įgyvendinimą
Projektą lydėjo plataus masto diskusijos ir kritika dėl skaidrumo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė nuomonę apie galimą pinigų plovimo riziką dėl administravimo komandos sudėties ir įtrauktų mokslininkų vaidmens. Tačiau paaiškinta, kad mokslininkai sudaro vienas iš kintamųjų, o ministerijos darbuotojai - kitas, o viešųjų pirkimų procesas ir intelektualinės pastangos turi būti sujungtos ir subalansuotos siekiant užtikrinti ES reikalavimų laikymąsi. Politikai taip pat eskaluojami įvairūs požiūriai, kurie dažnai kyla iš skirtingų institucinės komunikacijos stygiaus.
Valstybės kontrolė nagrinėja socialinio modelio finansavimo klausimą: lėšos projektui dalinai buvo iš Europos socialinio fondo, o dalis - iš valstybės biudžeto. Kritikai teigia, kad sprendimai gali būti įgyvendinti per ilgas laikotarpis, o skaidrumo stokos įtaisos prisidės prie neapibrėžtumo. Premjeras ir finansų analitikai ragina daugiau dėmesio skirti visos schemos suprantamumui, tarpusavio ryšiams tarp darbo kodekso, socialinio draudimo ir biudžeto, kad būtų išvengta chaotiško įgyvendinimo.
Rinkos poveikis ir socialiniai aspektai
Teoriniu aspektu liberalus marginalinis socialinis modelis siekia skatinti darbo rinkos lankstumą, bet turi ir trūkumų: minimalų šeimos paramos lygį, silpnai išvystytas vaiko priežiūros paslaugas, trumpas nemokamas motinystės atostogas ir ribotą socialinių išmokų dydį. Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos yra gana ilgos, tačiau kitos priemonės palaikyti šeimą ir suderinti darbus su šeimos įsipareigojimais vis dar yra ribotos. Reikšminga yra tai, kad siūloma galimybė auginti žmonių užimtumą, ypač saugomų darbuotojų grupėms, skatina įdarbinimą mamų, jaunų žmonių, žmonių su negalia ir kt., bei suteikia daugiau lankstumo darbo grafikams, įskaitant galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar dalytis darbo krūviu.
Analitikai pastebi, kad Estijoje po lankstesnių santykių įvedimo darbo rinkos rodikliai pagerėjo: nedarbo lygis sumažėjo, o pirmieji teigiami efektai tapo akivaizdūs. Lietuvoje diskusijos kyla dėl to, ar šių pokyčių naudą atneš laikas, kai rinkos dalyviai ir gyventojai įgis patirties. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad būtina iš tiesų vertinti kaštus ir naudą, o ne tik politinius sprendimus.
Kaip žiūri tyrėjai į socialinį modelį
Autoriai teigia, kad šiuo metu svarbiausia - sukurti „subalansuotą“ sistemą, kuri skatintų darbuotojus ieškoti legalaus darbo, didintų įsitraukimą į darbo rinką ir tuo pačiu užtikrintų socialinį draudimą bei pensijų stabilumą. Jie siūlo plėtoti socialinį draudimą, įvertinti visų sričių sąsajas ir užtikrinti efektyvų finansinės atsakomybės paskirstymą. Norima, kad modelis būtų įgyvendinamas palaipsniui, pradedant nuo savivaldybių, todėl laikotarpiai 2020-2030 metų laikomi svarbiais žingsniais į ilgalaikį tikslą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Teisinės ir administracinės pasekmės
Ūpatingai svarbu, kad naujosios nuostatos būtų tinkamai įgyvendinamos per teisės aktus ir aiškinamuosius dokumentus. Taip pat būtina įtraukti socialinius partnerius ir institucijas į derinimo procesą, o galutinis sprendimas turi būti pateiktas Vyriausybei ir Seimui. Tarp prioritetų - aiškus pensijų sistemos indeksavimas, didesnis diegiamas skaidrumas viešaisiais pirkimais, bei aiški komunikacija su visuomene, kad būtų sumažintos spekuliacijos ir nepagrįstos kritikos.
Įtraukties įstatymai ir praktika
Kalbant apie praktinį poveikį darbuotojams, siūloma sukurti sąlygas auginti minimalų darbo užmokestį, susieti išmokas su aktyviu ieškojimu darbo ir skatinti darbdavius kurti naujas darbo vietas per lankstesnes sutartis bei lengvesnę samdymo tvarką. Taip pat svarbu stiprinti socialinį draudimą, kad įmonių vadovai ir darbuotojai galėtų pasitikėti ilgesnėmis perspektyvomis ir saugiais finansiniais pagrindais.
Be to, šiuo metu nagrinėjamos galimybės perkelti kapitalo mokesčius, didinti mokesčius nuo įvairių pajamų šaltinių, o ne tik tiekti didesnes išmokas ar didinti mokesčių naštą darbo jėgai. Tokie pokyčiai galėtų padėti įgyvendinti socialinis teisinės valstybės principus ir užtikrinti tvarų finansavimą socialinėms paslaugoms.
Taikomosios detalės ir ateities perspektyvos
Nustatytos galimybės įgyvendinti socialinį modelį palaipsniui, pradžioje įtraukiant savivaldybes, o vėliau - visai šaliai. Sprendimai gali paveikti jaunimo nedarbą, mamų galimybes suderinti darbą ir šeimą, darbo grafikus, bei skirtingas darbo sutartis: terminuotas, laikinasis darbas, darbo vietos dalijimasis ir pan. Tikslas - skatinti lyčių lygybę ir finansinę nepriklausomybę bei didinti įsidarbinimo galimybes visuose gyventojų sluoksniuose.
Šio modelio kontekste svarbu žinoti, kad liberaliosios modelio dalies atstovai teigia, jog socialinės apsaugos funkcijos turi būti derinamos su rinkos efektyvumu, o valstybės vaidmuo - užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį ir socialinį teisingumą, tačiau ne riboti ekonominį augimą. Kritikai iš verslo ir laisvosios rinkos srityse neretai teigia, kad šie pokyčiai gali parodyti didesnę nelygybę ir mažesnį darbuotojų saugumą, kai įmonės siekia didesnio pelno be pakankamos socialinės apsaugos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
tags: #liberalaus #socialinio #modelio #trukumai