LEU Socialinis Darbas: Magistrantūros Studijos

Pedagoginė psichologija yra sritis, nagrinėjanti psichologinius aspektus, susijusius su ugdymu ir mokymusi. Ši sritis apima įvairius klausimus, pradedant nuo mokymosi motyvacijos ir baigiant ugdymo metodų efektyvumu. Pedagoginės psichologijos magistrantūros studijos suteikia gilių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų sėkmingam darbui švietimo srityje. Šiame straipsnyje aptariama LEU (Lietuvos edukologijos universiteto) pedagoginės psichologijos magistrantūros programa, jos istorija, studijų programos, moksliniai tyrimai ir darbuotojai.

LEU Psichologijos Katedros Istorija

Psichologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo atkurta 1991 metais. Tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, doc. dr. Juvencijus Lapė, ėmėsi organizuoti studijas. Buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo skirti psichologijos studijų organizavimui.

Įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. Vaclovas Martišius.

1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. 2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Studijų Programos

Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas.

Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m. Magistrantūros studijų programoms vadovauja studijų programų komitetai, įkurti 2007 metais. Šie komitetai sudaromi iš universiteto dėstytojų, socialinių partnerių bei studentų. Sveikatos psichologijos magistro studijų komitetui vadovavo prof. habil dr. A. Goštautas, dabartiniu metu - prof. dr. Aidas Perminas. Mokyklinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Albina Kepalaitė, dabartiniu metu - dr. Jurga Misiūnienė, Organizacinės psichologijos magistro studijų komitetui - doc. dr. Loreta Gustainienė, prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dabartiniu metu - dr.

Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2010 m. Metų dėstytoju ( ir vienu iš sąžiningiausių dėstytojų, studentų požiūriu, Lietuvoje) buvo išrinktas prof. dr.

Studijų Metodai

• Paskaitos
• Seminarai
• Pratybos
• Bendravimas pasitelkiant ITS
• Savarankiškas darbas
• Įtraukianti paskaita
• Probleminė paskaita
• Sąvokų žemėlapis
• Mini konferencija
• Dokumentų analizė
• Diskusija
• Mokslinės literatūros analizė
• Aptarimas
• Informacijos paieška
• Situacijų analizė
• Atvejų modeliavimas
• Grupinis darbas

Moksliniai Tyrimai

Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr.

Nuo 1998 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. Ina Pilkauskienė. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Endriulaitienė.

Žaidimų Tyrimo Laboratorija

LEU taip pat vykdo projektą, kuris remiasi idėja, kad žaidimas yra vaiko pažinimo būdas ir raidos skatulys, o išplėtotos žaidimo formos tiesiogiai parengia vaiką mokymuisi ir formuoja bazinius gebėjimus. Projekto metu bus siekiama stiprinti vaikų savireguliacijos įgūdžius per vaikui natūralią ir patrauklią veiklą - žaidimą.

Šio mokslinio projekto tikslas - sukurti instrumentą, kuris skatintų vaikų žaidybinę veiklą ir padėtų formuotis vaikų savireguliacijos įgūdžius. Tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kaip vaikų žaidybinės veiklos metu formuojasi savireguliacijos funkcija. Tyrimai bus atliekami LEU Žaidimo tyrimo laboratorijoje ir keliose vaikų ugdymo įstaigose: Vilniaus miesto darželių ikimokyklinio ugdymo grupėse.

Tyrimas sieks identifikuoti veiksmingiausias suaugusiųjų elgesio strategijas, padedančias vaikams sėkmingai dalyvauti žaidime ir ugdytis savireguliaciją; aprašyti nuoseklius savireguliacijos formavimosi žingsnius; skatinti žaidybinėje situacijoje pasiektos savireguliacijos perkėlimą į kitas kasdienio gyvenimo situacijas; sukurti instrumentą ir parengti metodines rekomendacijas padedančias švietimo pagalbos specialistams ir tėvams ugdyti vaikų savireguliaciją.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Projekto rėmuose bus parengta monografija, suteikianti platesnį supratimą apie žaidimo raidą, jo reikšmę vaiko raidai ir savireguliacijai. Projekto metu bus siekiama kuo plačiau paskleisti tyrimų rezultatus švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendruomenėse. Bus rengiami pristatomieji seminarai, kuriuose praktikams bus išsamiai pristatomas sukurtas savireguliacijos skatinimo instrumentas ir parengtos metodinės rekomendacijos. Dalyviai bus skatinami dalintis įgyta patirtimi savo ugdymo įstaigose.

Šio tyrimo rezultatų analizė ir sukurtas instrumentas kartu su metodinėmis rekomendacijomis, padės skatinti ir tobulinti kokybišką ir vaiko poreikius atitinkantį vaikų ugdymą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijose, tiek šeimose. Projekto metu sukurtas instrumentas galės būti naudojamas Lietuvos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose, taip pat ir kitose šalyse, be to daug prisidės prie lavinimo ankstyvoje vaikystėje mokslų srities plėtojimo tarptautiniu mastu.

Darbuotojai

Skirtingais laikotarpiais katedroje dirbo įvairūs dėstytojai ir mokslininkai. Tarp jų:

• prof. dr. Auksė Endriulaitienė
• prof. dr. Aidas Perminas
• prof. dr. Liuda Šinkariova
• prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
• doc. dr. Albina Kepalaitė
• doc. dr. Loreta Gustainienė
• doc. dr. Vaclovas Martišius
• doc. dr. Visvaldas Legkauskas
• dr. Jurga Misiūnienė
• dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė
• dr. Viktorija Čepukienė
• dr. Rytis Pakrosnis
• doc. dr. Antanas Valantinas
• dr. Saulė Raižienė
• dr. Viktorija Čepukienė
• dr. Aistė Pranckevičienė
• dr. Klaudija Pauliukevičiūtė
• dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
• Vilma Narkevičienė
• dr. Rasa Markšaitytė
• dr. Aurelija Stelmokienė
• Justinas Pikūnas
• Antanas Paškus
• M. Katiliūtė
• Bieliauskas
• E. Rimkutė
• Poškienė
• B.Pociūtė
• R. Kočiūnas
• D. Gailienė
• R. Bieliauskaitė
• G. Gudonytė
• Gudonis
• J.Kasiulis
• A. Valantinas
• A. Kučinskas
• V.Barvydienė
• A.Goštautas

Taip pat svarbu paminėti ilgametę referentę Ritą Laužackienę, be kurios neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja.

Socialinė Pedagogika ir Karjeros Galimybės

Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas.

Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms.

Socialinis darbas kaip profesinė veikla yra paplitęs visame pasaulyje, tačiau tai viena iš naujausių profesijų Lietuvoje, kadangi tik atkūrus šalies nepriklausomybę ir pasikeitus politinei situacijai atsirado galimybė įteisinti socialinio darbuotojo profesiją. Socialinio darbo studijų programos absolventų sėkmė įsijungiant į darbo rinką - vienas iš svarbiausių studijų kokybės vertinimo rodiklių.

Straipsnyje aptariama socialinių darbuotojų rengimo situacija Lietuvoje, profesinės karjeros galimybės. Pristatomas socialinius darbuotojus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų sąrašas atkreipiant dėmesį į studijų programos įgyvendinimo pradžią. Aptariamos socialinių darbuotojų įsidarbinimo galimybės, remiantis darbo rinkos prognozėmis bei socialinio darbo specialistų pastarųjų 6 metų padėtimi darbo rinkoje, pasiūlos ir paklausos kontekste. Straipsnyje pristatoma Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) socialinio darbo magistrantūros studijų programos absolventų padėtis darbo rinkoje, tiriant įsidarbinimą baigus magistrantūros studijas.

Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju valstybinėse ir privačiose socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų teisių tarnyboje, vaikų, neįgaliųjų, pagyvenusių ir senų žmonių dienos centruose, vaikų globos namuose, pensionatuose, ligoninėse, reabilitacijos skyriuose, mokyklose, pataisos namuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ar bendruomenėse.

tags: #leu #socialinis #darbas #magistrantura