Apie lengvatas, priklausančias asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis, ar tėvams, auginantiems vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas ir (ar) specialieji sveikatos priežiūros poreikiai, dažnai sužinoma tik iš lūpų į lūpas, ir ne visada ta informacija būna visiškai teisinga. 80 proc. 50 proc. Jei prižiūrintys asmenys dirba savarankiškai, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad nebuvo turėta draudžiamųjų pajamų. Taip pat jei vienas iš tėvų nedirba (nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra vaikas su negalia), jis gali būti apdraustas valstybės lėšomis, iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje yra 2 ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas iki tol, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 m.
kai asmenims iki 18 m. Nemokamas lankymas neįgaliesiems ir vienam lydinčiam asmeniui taikomas daugelyje Lietuvos muziejų. Skirtingo dydžio nuolaidos muziejuose suteikiamos ir tiems asmenims, kuriems yra nustatytas darbingumo lygis. Neįgaliems darbuotojams ir tėvams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 d. per savaitę). Jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 sav. trukmės atostogos.
Socialinėse įmonėse remiami (remiamas įdarbinimas) ne tik neįgalieji, neįgalieji pensininkai, bet ir vaiko motina arba tėvas / įtėviai, vieni auginantys vaiką iki 8 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. (iki 2005 m. liepos 1 d. Neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, Užimtumo tarnyboje įsiregistruoti neprivalo. Gausios šeimos, kuriose yra 3 ar daugiau vaikų, arba šeimos, auginančios negalią turintį vaiką, gali pasinaudoti Šeimos kortele, kuri užtikrina specialias nuolaidas paslaugoms, prekėms ar renginiams tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.
Gausios šeimos nariais laikomi ir pilnamečiai vaikai iki 24 m., jei jie neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Šeimos kortelę galima gauti ir tuo atveju, kai tėvas ir (ar) motina gyvena kartu su darbingo amžiaus nesusituokusiu savo vaiku, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Užsisakyti kortelę galima www.spis.lt.
Dirbančių neįgaliųjų pensijos ir transporto lengvatos neturėtų būti mažinamos. Dėl šių siūlymų, kaip ir dėl kitų siūlymų solidariai visoms socialinėms grupėms vieneriems metams sumažinti išmokas, antradienį galutinį žodį turi tarti Seimas. Laikinajame įstatyme siūloma palikti neįgaliesiems transporto išlaidų kompensacijas (32,5 lito) bei kompensacijas (iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti. Pastarosiomis yra iš dalies kompensuojamos transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės siūlymui asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją), pensijos nebūtų mažinamos.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas
Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų tik asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, t. y. gaunantiems 70-45 procentų netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą. Netekto darbingumo pensijas planuojama mažinti diferencijuotai - mažesnių išmokų gavėjams - mažiau, didesnių - daugiau. Pavyzdžiui, 325-400 litų netekto darbingumo (invalidumo) pensija mažėtų 6,7 lito, 650-700 litų pensija - 12,7 lito. Vyriausybė apsisprendė, kad, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos. Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis.
Skaitmeninės priemonės ir lengvatos darbo rinkoje
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaluosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
75 proc. 60 proc. 50 proc. nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.). 1. asmenys, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis). 3. Vykimas per pasienio kontrolės punktus. 4. Savivaldybės gali papildomai leisti įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida.
Jeigu automobilio techniniam pase yra nurodyta, kad automobilis yra su rankiniu valdymu, tai tokiu atveju už automobilio perkėlimą iš Klaipėdos į Kuršių neriją nereikės nieko mokėti. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc. padidėjo ir socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia. „Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu išaugo ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia. Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Turintiems 30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. darbingumo lygį - 130 eurų, iki 870 eurų. Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia.
Taip pat skaitykite: Būreliai neįgaliems vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, didžiausias antiinfliacinių priemonių poveikis skurdo mažinimui yra būtent žmonėms su negalia - beveik 2 su puse procento. Padidėjo šalpos neįgalumo pensijos ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS - 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 150 eurų, 2021 m. - 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus padidėjo 51,75 euro.
Nuo birželio pradžios 5 proc. padidėjus visoms socialinio draudimo pensijoms, padidėjo ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia. SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ PADIDĖJIMAS. Vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios padidėjo iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - iki 510 eurų. Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų pradžios padidėjo nuo 414 eurų iki beveik 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo metų pradžios siekė 486 eurus, pernai jos dydis buvo 441 euras. Šalpos neįgalumo pensija nustatant iki 24 metų amžiaus - didesnė arba mažesnė priklausomai nuo lygio.
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Padidėjo tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia. TIKSLINĖS KOMPENSACIJOS. Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija siekia 228 arba 312 eurų, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) - 72 arba 132 eurus. Tokios kompensacijos šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. negalią turintys žmonės turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Svarbu tai, kad žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu, o pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir esant pakartotinam kompensacijos poreikiui, atskiro prašymo teikti nereikės. Nuo ateinančių metų pradžios taip pat bus didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė išmoka didės nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė - nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - nuo 147 iki 165 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis augs nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai didės ir negalios pensijos, tikslinės kompensacijos bei kitos negalią turintiems žmonėms priklausančios išmokos“, - sako D. Zabarauskienė.
Socialinės paslaugos ir pagalba
Kokiomis socialinėmis paslaugomis gali naudotis negalią turintys žmonės Atsižvelgiant į individualius negalią turinčio žmogaus interesus ir poreikius, jam gali būti teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos, pilnai ar iš dalies kompensuojamos savivaldybės. Bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, sociokultūrinės paslaugos ir kt. Specialiosios socialinės paslaugos - socialinė priežiūra arba socialinė globa.
Taip pat skaitykite: Neįgaliesiems skirtos mokesčių lengvatos Lietuvoje
Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančiose suaugusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 5600 žmonių su negalia, pagyvenusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 7200 žmonių su negalia, grupinio gyvenimo namuose gyveno 502 suaugę žmonės su negalia, o savarankiško gyvenimo namuose - 725 gyventojai. Šiuo metu maždaug 1200 žmonių su negalia laukia eilėje, norėdami gauti socialines paslaugas savo namuose, ir maždaug 1600 laukia apgyvendinimo socialinės globos namuose. Tai rodo socialinių paslaugų plėtros ir jų prieinamumo poreikį“, - sako V. Toleikienė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais negalią turintys žmonės aktyviai naudojosi pagalbos į namus ir socialinės globos paslaugomis asmens namuose, transporto paslaugomis, dienos centruose teikiamomis socialinėmis paslaugomis. V. Toleikienė primena, kad savivaldybių teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti ir artimieji, prižiūrinčiai negalią turinčius asmenis. Pavyzdžiui, per metus jiems suteikiama 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslauga, jos formas derinant pagal savo poreikius - renkantis pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą. Tačiau praėjusiais metais šia paslauga pasinaudojo tik šiek tiek daugiau nei 1000 asmenų. Prižiūrinčiosios artimiesiems paslauga turi didelę svarbą, todėl tikimasi, kad Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai padės užtikrinti didesnį jų prieinamumą.“
Teisinės garantijos ir darbo vietos pritaikymas
Dalies jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos. Darbdavys, įdarbinantis neįgalų žmogų, turi laikytis Darbo kodekso garantijų: sudaryti tinkamas darbo sąlygas, leisti dirbti ne visą darbo laiką arba nuotoliniu būdu, suteikti atostogas, o esant būtinybei - nutraukti darbo sutartį tik laikantis nustatytų terminų. Taip pat galima gauti kompensacijas už darbo vietos kūrimą ar pritaikymą, subsidijas steigti darbo vietą sau ir kitas lengvatas. Daugiau informacijos apie darbo vietų kūrimą ir įdarbinant neįgalius asmenis galima gauti teritorinėje darbo biržoje.
Ilgesnės įspėjimo terminai, nemokamos atostogos ir kitos garantijos yra teikiamos pagal DK (Darbo kodeksas). Darbdaviui taip pat būtina užtikrinti, kad darbo vietos atitinka darbuotojo fizines galimybes ir kad darbuotojo sveikatos būklė būtų įvertinta DSSĮ (Darbų saugos ir sveikatos įstatymas). Taip pat yra teisė dirbti nuotoliniu būdu ir teisė prašyti dirbti ne visą darbo laiką dėl sveikatos būtinybių ar priežiūros poreikių.
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nemokamomis atostogomis ir kitomis lengvatomis priklauso ir vaikų iki 18 m. asmenims su negalia bei jų globėjams ar prižiūrėtojams. Darbo išmokos ir apmokėjimas laipsniškai padidės, atsižvelgiant į darbo stažą ir negalios lygį. Taip pat įtvirtintos papildomos teisės dėl nuotolinio darbo, darbo laikotarpio reguliavimo ir saugių darbo vietų.
Kokiomis socialinėmis paslaugomis gali naudotis negalią turintys žmonės, priklauso nuo jų individualių poreikių. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek savivaldybių, tiek valstybės lėšomis, o jų aprėptis ir kokybę planuoja naujai įsikūrusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, kuri veiks „vieno langelio” principu. Agentūra prisidės prie individualių pagalbos planų sudarymo ir pagalbos teikimo koordinavimo, siekiant, kad žmonėms su negalia būtų teikiama tiksliai reikalinga pagalba laiku.
Mažiausios išmokos ir kompensacijos: santrauka
Atsižvelgiant į negalios sunkumą bei sukauptą darbo stažą, asmenims su negalia mokamos negalios pensijos - socialinio draudimo netekto darbingumo pensija arba šalpos neįgalumo pensija. Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo bei turi įgiję minimalų pensijų draudimo stažą. Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams ir tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo dėl ligos ar būklės iki 24 metų arba po šio amžiaus - įvertinus jų situaciją, gali būti mokamos papildomos našlių ar našlaičių pensijos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. negalią turintys žmonės turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Be to, laikui bėgant didės bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazė, tikslinės kompensacijos ir valstybės remiamų pajamų dydžiai.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. taip pat buvo įtvirtinta, kad negalią turintiems žmonėms bus didinamos bazinės išmokos, o kompensacijos už būsto šildymą taip pat didės. Taip pat bus didinami tikslinių kompensacijų dydžiai, atsižvelgiant į slaugos ir priežiūros poreikį. Dauguma išmokų priklauso nuo individualių poreikių ir įgijimo stazo.
Įsigaliojus naujoms nuostatoms: ką reikia daryti?
Jei esate žmogus su neįgalia, arba auginate vaiką su neįgalia, svarbu kreiptis į atitinkamas institucijas dėl individualių paslaugų plano, pagalbos vadybininko priskyrimo ir laikino ar nuolatinio pagalbos teikimo koordinavimo. Nustačius poreikius, bus sudaromas individualios pagalbos planas ir informuojamos atitinkamos institucijos. Agentūra užtikrins vieningą, koordinuotą pagalbą ir sumažins būtinybę ieškoti pagalbos iš įvairių įstaigų atskirai.
Šalies gyventojai turi teisę naudotis įvairiomis baudžiamosiomis, socialinėmis ir lengvatomis, kurios plečiasi reguliariai keičiantis teisės aktams. Svarbu pasitikrinti konkrečias nuostatas vietos savivaldybėje arba teritorinėje darbo biržoje, ypač kai kalbama apie darbo vietų kūrimą ir subsidijas bei įsigaliojančias tarifas ir išmokas.
tags: #lengvatos #neigaliesiems #dujom