Pasak jo, esminis šiemet įsigaliojusios reformos rezultatas - Lietuva perėjo iš privalomos papildomo kaupimo pensijai sistemos į pakankamai lanksčią, savanorišką. „Jeigu jau Vyriausybė padarė sprendimą ir nuo privalomo kaupimo perėjo prie savanoriško, tai savanorišką kaupimą reikia padaryti tokį, kad žmonės tikrai patys norėtų eiti (kaupti - ELTA). Nes galutinis tikslas nėra antra pakopa, galutinis tikslas yra didesnės pensijos, antra pakopa yra tik priemonė“, - „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo V. Cibas.
Reformos esmė ir pagrindiniai pakeitimai nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. pradžios įsigalioja kaupimo II pensijų pakopos fonduose pakeitimai. Jie numato lankstesnę kaupimo tvarką ir atveria naujų galimybių. Taip pat išlieka pagrindiniai kaupimo II pensijų pakopoje pranašumai.
II pensijų pakopos privalumai, kurie išlieka
- 3 % dydžio įmoka nuo kaupiančiojo atlyginimo su galimybe įmokėti daugiau;
- 1,5 % dydžio valstybės įmoka nuo ankstesnių metų vidutinio šalies atlyginimo (2025 m. - 30,33 euro/mėn.);
- Mokant papildomas įmokas kasmet galima susigrąžinti iki 300 eurų (GPM lengvata);
- II pensijų pakopos fonde sukauptos lėšos yra paveldimos.
Naujovės, suteikiančios daugiau lankstumo
- Nelieka automatinio įtraukimo, todėl dalyvavimas tampa savanoriškas;
- Įmokų sustabdymas 1 metų laikotarpiui su galimybe jį neribotai pratęsti;
- Galimybė 1 kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 % lėšų neviršijant paties įmokėtos sumos;
- Lankstesnė išmokų tvarka sulaukus pensinio amžiaus.
Savanoriško kaupimo principas ir informavimas
Iki šiol galiojęs automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų sistemą kas trejus metus nuo 2026 m. pradžios bus panaikintas. Vietoje to bus taikomas nuolatinis kvietimo principas: kiekvienas potencialus II pakopos pensijų dalyvis bus informuojamas apie galimybę savanoriškai kaupti pensijai, bet sprendimą galiausiai priims pats. Taip siekiama suteikti didesnę apsisprendimo laisvę.
Vienkartinis dalies lėšų atsiėmimas - galimi scenarijai
Nuo 2026 m. pradžios atsiras galimybė atsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas prieš sulaukiant pensinio amžiaus. Šiuo atveju galios 2 pagrindiniai scenarijai:
- Iki 25 % sukauptų lėšų - galima atsiimti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį visiems dalyviams. Suma negali viršyti paties dalyvio įmokėtų įmokų, o atsiimamai daliai valstybė taikys 3 proc. atskaitymą.
- 100 % sukauptų lėšų - galima atsiimti likus mažiau nei 5 m. iki pensinio amžiaus ir sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos. Tikslų privalomo anuiteto dydį nustato „Sodra“. Be to, visas lėšas bus galima atsiimti tais atvejais, kai žmogus netenka 70-100 proc. darbingumo, jam nustatoma sunki liga pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą ar paskiriama paliatyvi pagalba. Šiais atvejais lėšas iš II pakopos pensijų fondo bus galima atsiimti be papildomų mokesčių.
Lankstesnės išmokos sulaukus pensijos
Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojantys pakeitimai taip pat numato lankstesnę tvarką dėl išmokų sulaukus pensinio amžiaus. Ji aktuali tais atvejais, kai pensijų fonde sukaupiamos mažesnės sumos.
Taip pat skaitykite: ESFA skaitmeninė leidyba ir jos poveikis
- Nuo kitų metų privalomo anuiteto minimali riba sudarys 10 proc., o maksimali riba - 50 proc. ankstesnių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos šalyje.
- Nesiekiančiai minimalios ribos ir maksimalią anuiteto ribą viršijančiai sumai bus galima pasirinkti pageidaujamą išmokų formą (vienkartinė išmoka, periodinės išmokos ar anuitetas).
- Net ir pensinio amžiaus sulaukę dalyviai galės atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų iš karto, jei tokia galimybe nepasinaudojo anksčiau. Ši išmoka nebus apmokestinta.
Kaip keisis kaupimas ir kas lieka esama dalyviams
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų. Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat - visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Tiems, kas nori toliau kaupti II pensijų pakopoje ir naudotis jos pranašumais, jokių veiksmų atlikti nereikia. Dalinį ar visų lėšų atsiėmimą rekomenduojame apsvarstyti tik esant būtinybei.
Reformos poveikis: masinis pasitraukimas ir pinigų panaudojimas
Pensijų fondų bendrovės skaičiuoja, kad per tris mėnesius - pirmą reformos ketvirtį - iš sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių - beveik 550 tūkst. žmonių. Kaip skelbė ELTA, po pirmos lėšų atsiėmimo bangos sistemoje liko kiek mažiau nei 900 tūkst. žmonių. Iš viso pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų - iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų - „Sodrai“.
LB atstovo teigimu, iš antros pakopos atsiimti ir gyventojų išleisti pinigai nėra niekaip sužymėti, todėl galima daryti tik prielaidas, kad suaktyvėjęs vartojimas konkrečiuose sektoriuose yra susijęs su pensijų reforma. Centrinio banko duomenimis, lėšas gyventojai greičiausiai daugiausiai leido įvairiems didesniems pirkiniams, padengė skolas, taip pat investavo į alternatyvius finansinius produktus - trečiosios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą.
Priežastys, kodėl žmonės pasitraukė
V. Cibo vertinimu, nepaisant valdžios sprendimo pensijų sistemą liberalizuoti, paskutinė jos dalis - įpareigojimas kaupiantiesiems įsigyti privalomus anuitetus - nėra pakankamai patraukli, kad įtikintų likti kaupime. „Tas liberalumas yra padarytas pradinėje stadijoje, kai yra įtraukiami žmonės, o (…) ta paskutinė dalis ir liko tokia griežta. Kalbant apie priežastis, kodėl tas (pasitraukusiųjų iš sistemos - ELTA) procentas yra didesnis negu tikėjomės - matyt, viena iš priežasčių ir galėtų būti, kad ta paskutinė dalis, išėjimo dalis, ji ir liko iš esmės tokia griežta kokia ir buvo anksčiau“, - sakė LB atstovas.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
„Reikėtų, aišku, padaryti apklausas, (…) kokios pagrindinės priežastys nulemia jų pasitraukimą, bet nenustebčiau, jei dažnas atsakymas būtų, kad paskutinė dalis ir liko tokia griežta, jei taip tiksliai kalbėti - tas privalomas anuitetas daugelį žmonių šiai dienai atbaido“, - pridūrė V. Cibas.
„Dienos klausimas“: Pasipiktinimas švietime: ar ugdysime beraščius?
Lietuvos banko prognozės ir tarptautinės paralelės
Lietuvos bankas nurodo, kad mūsų šalies pensijų pajamų pakeitimo normos ne tik yra mažesnės už Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, bet dėl demografinių problemų ir toliau mažės. Lietuvos banko tyrime konstatuojama, jog dideliam skaičiui gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pakopos, vidutinė pensijos pakeitimo norma priartėtų prie žemesnio pirmosios pakopos lygio.
Pasak Lietuvos banko, atsižvelgiant į lėšų panaudojimo Estijoje tendencijas, prognozuojama, kad Lietuvos namų ūkiai išleis 50-60 proc. atsiimtų lėšų. Centrinis Estijos bankas šiemet paskelbė tyrimą „Išankstinio pensijų atsiėmimo įtaka namų ūkių finansams ir infliacijai“. Estijos pavyzdys rodo, kad kai 2021 m. šios šalies gyventojams buvo leista pasitraukti iš antrosios pakopos, penktadalis (arba apie 150 tūkst. žmonių) taip padarė jau patį pirmąjį mėnesį, visi kartu atsiėmę apie 1,34 mlrd. eurų.
2023 m. Būtent tokį - dvigubai didesnį, nei prognozuoja SADM - pasitrauksiančiųjų skaičių mūsų šalyje projektuoja ir Lietuvos bankas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, patvirtinus šiuos pakeitimus, iš II pensijų kaupimo pakopos maksimaliai galėtų pasitraukti iki 20 proc. kaupiančiųjų.
Tarptautiniai rezultatai ir perspėjimai
Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, vidutinė ES gyventojo pensija, pagal dabartinius duomenis, sieks maždaug 68 proc. jo uždirbamo atlyginimo. Jei Estija nebūtų įvykdžiusi 2021 m. pensijos sistemos pakeitimų, šios šalies pensininkai būtų galėję tikėtis gauti maždaug 55 proc. atlyginimo siekiančias pensijas. Šiuo metu šis skaičius yra nukritęs iki 34,5 proc. Kitaip tariant, reforma pasiekė, kad pensinio amžiaus sulaukę estai turės kažkaip išgyventi vos už trečdalį savo šiuo metu gaunamų darbinių pajamų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Dėl to kviečiame sprendimų priėmėjus platesnei diskusijai, kaip, keisdami pensijų sistemą, galėtume pasiekti bendro tikslo - sočios senatvės pensijos.
Administracinės ir praktinės pastabos kaupiantiesiems
Prašymus pasitraukti iš sistemos pateikus per antrą ketvirtį, pinigai bus išmokėti iki liepos 15 d. Iki šiol antroje pensijų pakopoje kaupė maždaug 1,4 mln. žmonių. Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Pasitikrinti savo įmokėtas įmokas bei iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto gautas lėšas galima savo „Sodros“ paskyroje.
Saugokitės sukčių ir išlikite budrūs
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti greičiau atgauti sukauptus pinigus, žadėti sugrąžinti didesnę sumą ar sutvarkyti visą procesą už jus. Norėdami išvilioti pinigus, sukčiai gali siųsti e. laiškus, žinutes, skambinti telefonu ar užkalbinti gatvėje.
Bankų ir fondų rekomendacijos
„Swedbank“ valdomi II pensijų pakopos fondai rinkoje išsiskiria: itin palankiais valdymo mokesčiais („Swedbank“ II pakopos ne turto išsaugojimo fondams taikomas 0,4 proc. valdymo mokestis, kuris yra mažiausias rinkoje); papildomu dėmesiu tvarioms investicijoms, kurios ilgainiui pensijų fondų dalyviams turėtų užtikrinti konkurencingą grąžą.
LB atstovo teigimu, iš antros pakopos atsiimti ir gyventojų išleisti pinigai nėra niekaip sužymėti, todėl galima daryti tik prielaidas, kad suaktyvėjęs vartojimas konkrečiuose sektoriuose yra susijęs su pensijų reforma. Centrinio banko duomenimis, lėšas gyventojai greičiausiai daugiausiai leido įvairiems didesniems pirkiniams, padengė skolas, taip pat investavo į alternatyvius finansinius produktus - trečiosios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą.
| Rodiklis | Skaičius / pokytis |
|---|---|
| Pasitraukusių iš II pakopos (pirmas ketvirtis) | ~550 tūkst. žmonių (apie 40 % dalyvių) |
| Fondų netektis | 4,4 mlrd. eurų (2,9 mlrd. grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. „Sodrai“) |
| Likusių II pakopoje | mažiau nei 900 tūkst. po pirmos bangos |
| SADM prognozė dėl maksimaliai pasitraukusių | iki 20 % kaupiančiųjų |
| LB prognozė (remiantis Estija) | galimas dvigubai didesnis pasitraukimas nei SADM prognozuoja |
Įsigaliojus reformai, svarbu, kad sprendimų priėmėjai, finansų institucijos ir patys gyventojai įvertintų reformos ilgalaikes pasekmes socialinei apsaugai, vartojimui ir investicijoms. Reikėtų atlikti apklausas, kokios pagrindinės priežastys nulemia pasitraukimą, ir prireikus koreguoti taisykles, kad savanoriškas kaupimas išliktų patrauklus ir padėtų užtikrinti sočią senatvę.