Šeima yra pati svarbiausia kiekvieno žmogaus gyvenime institucija, atlieka pagrindinį vaidmenį ne tik asmens, bet ir visuomenės gyvenime. Tai ekonominio gyvenimo ir mūsų civilizacijos pagrindas. Keičiantis visuomenės socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeima, kuri turi prisitaikyti prie naujų aplinkybių, keisti savo funkcijas bei elgseną. Apie socialinę šeimą ir jos svarbą kalbama daug tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Šeimos samprata ir jos prasmė
Šeima - tai giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas žmonių susivienijimas. Šeimos nariai yra susieti bendra buitimi ir abipusiu atsakingumu už vaikų auklėjimą, todėl šeima yra pirminė jungtis, kurios pagrindu kūrasi žmogaus egzistavimas, visuomenės stabilumas, tęstinumas ir vystymasis. J. Šius apibūdina šeimą kaip istoriškai konkrečią sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visumą, mažą socialinę grupę, kurioje narius sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis bei dorovinė atsakomybė.
V. Pruskus pažymi, kad šeima yra giminingumu, santuoka arba įvaikinimu paremta žmogiška socialinė grupė, kurioje vyksta bendra buitis bei atsakomybė už vaikų auklėjimą. Kiti autoriai šeimą supranta kiek kitaip - A. Maceina pabrėžia šeimos ryšį su tautybe, kaip tautybės ir visuomenės pusiausvyros plėtros pamatu, o L. Šiaužys teigia, kad šeimoje individas tampa socialinės grupės nariu ir vyksta socializacija gyvenimui už šios pirminės grupės ribų.
Z. Bajoriknas laiko šeimą pirminiu visuomenės ląstelių elementu, kuriame formuojasi vaiko charakteris bei idealai. K. Miaukinis taip pat apibūdina šeimą kaip pirminę visuomenės ląstelę, kurioje atsinaujina visuomenė ir ugdoma jos pamaina. Esminė šeimos funkcija yra laimės, tarpusavio supratimo ir meilės siekimas. Šeima suteikia nariams galimybę tapti laimingais ir prasmingai gyventi.
Šeimos funkcijos ir socialinė reikšmė
Šeima atlieka daugybę funkcijų, kurios užtikrina jos narių gerovę ir visuomenės stabilumą. Sociologai išskiria šias pagrindines šeimos funkcijas:
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos poveikis šeimai
- Seksualinio elgesio reguliavimas - šeimoje reguliuojamas seksualinis elgesys ir reprodukcija, vaikų gimdymas yra šeimos tęstinumo pagrindas;
- Reprodukcija - šeimos gebėjimas pratęsti giminę;
- Saugumas - šeima suteikia apsaugą, priežiūrą ir globą vaikams bei vyresnio amžiaus šeimos nariams;
- Socializacija - šeimoje vyksta vaikų socializacija, ugdymas, įgyjamos reikalingos žinios ir įgūdžiai;
- Ekonominė - šeima užtikrina materialinį aprūpinimą ir darbo pasidalijimą;
- Rekreacinė - šeima yra poilsio, fizinių ir dvasinių jėgų atstatymo vieta;
- Bendravimo funkcija - emocinių ir socialinių ryšių palaikymas šeimoje;
- Emocinė - šeimoje vyksta emocijų reguliavimas ir palaikymas;
- Seksualinis poreikių tenkinimas.
Tačiau, kaip pabrėžia G. Navaitis, kai kurios funkcijos gali būti neefektyvios arba netinkamai vykdomos, ypač socialinės rizikos šeimose, kur asmeniniai ryšiai yra silpni arba konfliktuojantys.
Socialinės rizikos šeimos: samprata ir problemos
Socialinė rizika šeimai - tai būklė, kai šeimos narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, šalyje gyvuoja neigiama aplinka, neskatinanti vaiko sveiko ir produktyvaus vystymosi. Tokiose šeimose dažnai fiksuojama nepakankama vaikų socializacija, auklėjimas, socialinių ir emocinių poreikių nepatenkinimas, dėl ko kyla įvairios fizinės, psichologinės ir elgesio problemos.
Remiantis 2003 metų duomenimis Lietuvoje gyveno apie 17889 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 39233 vaikai. Tai sudarė apie 3,5 % šeimų ir 1,87 % vaikų, kiek mažiau nei 2002 metais, tačiau žymiai daugiau nei 1995 metais. Daugiausia socialinės rizikos šeimų yra daugiavaikės, dažnai neišsiskiriančios ekonominiu stabilumu. Tokiose šeimose atitinkamai būna padidėjęs vaikų globos praradimo, neteisėto elgesio ir agresijos atvejų skaičius.
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius | Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose |
|---|---|---|
| 1995 | 9700 | - |
| 2002 | 18500 | - |
| 2003 | 17889 | 39233 |
Socialinės rizikos šeimos dažnai pasižymi nepakankama tėvų parama vaikui, per mažomis finansinėmis ištekliais, kontraversiškais emociniais ir socialiniais ryšiais, dažnai būna nepilnos šeimos, kuriose tėvų arba trūksta, arba yra problemų, susijusių su alkoholizmu, smurtu ar neatsakingumu. Dėl šių priežasčių socialinės rizikos šeimoms taikomos sudėtingos socialinės intervencijos, į kurias įtraukiami socialiniai darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos, vaiko globos institucijos.
Socialinės rizikos šeimos poveikis vaikams
Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, poreikiai dažnai patenkinami netinkamai. Tokios šeimos neskatina sveiko vaiko emocinio, socialinio ir intelektualinio vystymosi, todėl didėja vaikų socialinės atskirties ir elgesio problemų rizika. Nepilnamečių nusikaltimų statistika rodo, kad apie 14 % nusikaltimų padaro nepilnamečiai, iš kurių didžioji dalis yra iš šeimų, kuriose nebūna tinkamos tėvų priežiūros, arba kur tėvai sistemoje girtauja.
Taip pat skaitykite: Vaikų auginimas Lietuvoje su pašalpa
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų dažniau susiduria su psichologinėmis problemomis, mokyklos sunkumais ir socialiniais iššūkiais. G. Kondrotaitė ir T. I. Butvilas akcentuoja, kad šių vaikų elgesys dažnai nesutampa su visuomenei priimtomis normomis, kas lemia nuolatines vaiko krizines situacijas. Be to, skurdas, žemas tėvų išsilavinimas ir ribotos įsidarbinimo galimybės stiprina socialinės rizikos šeimų problemas.
Socialinės rizikos šeimų pagalba ir socialinis darbas
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra sudėtingas ir reikalauja nuoseklumo, empatijos, lankstumo ir sąžiningo požiūrio. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, nusivylimu, net agresyvumu. Svarbu, kad socialiniai darbuotojai leistų šeimoms išlaikyti atsakomybę už savo gyvenimą, o ne tik kontroliuotų jas administracine tvarka.
Socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos apima kompleksinę paramą, kurios tikslas - stiprinti šeimos socialinius įgūdžius, motyvaciją, kurti saugią ir darnią aplinką, bei garantuoti vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą. Be to, Lietuvoje veikia vaikų dienos centrai, kurių viena svarbiausių funkcijų yra mažinti socialinę vaikų atskirtį, teikti kompleksinę pagalbą ir užkirsti kelią vaikų patekimui į globos namus.
Vaikų dienos centruose socialinės paslaugos yra orientuotos į vaikų poreikių tenkinimą ir jų socialinės integracijos skatinimą. 2011 metais tokiuose centruose lankėsi per 8 tūkstančius socialinės rizikos grupės vaikų. Tačiau paslaugų poreikis nuolat kinta, susiduriama su įvairiomis sunkumų teikiant efektyvią pagalbą.
Socialinės rizikos šeimų charakteristikos ir iššūkiai
Socialinės rizikos šeimų atsiradimą lemia įvairūs socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip žemas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų nebuvimas, tėvų psichologinės bei psichosocialinės problemos. Plačiai paplitęs yra nuosmukis šeimos tarpusavio bendravime ir bendradarbiavime, o tai tiesiogiai veikia vaikų socializaciją ir auklėjimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga Lietuvoje
J. Šinskienės ir G. Kondrotaitės atliktas tyrimas parodė, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paauglius, nes tai yra sudėtingiausias vaikystės ir brandos periodas. Dažnai socialinės paslaugos šioms šeimoms apsiriboja tik finansine parama, kurios panaudojimas nėra kontroliuojamas pakankamai efektyviai.
Socialinių paslaugų specialistai pastebi, kad socialinė kontrolė šeimose ne visada yra pagalba. Kontrolės sukeltas įtampa gali sukelti šeimos narių baimę, melą ir manipuliacijas, todėl svarbu suderinti kontrolės ir pasitikėjimo principus dirbant su socialinės rizikos šeimomis.
Teisinis šeimos reguliavimas Lietuvoje
Šeima Lietuvoje yra valstybės ir visuomenės pagrindas, jos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinis kodeksas. Šeimos teisinis reguliavimas apima santuokos sudarymą, nutraukimą, asmeninius ir turtinius šeimos narių santykius, be to, užtikrina šeimos narių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šeimos santykių teisinio reguliavimo socialinis veiksmingumas yra svarbus uždavinys, siekiant stiprinti šeimą kaip socialinį institutą.
Lietuvos teisėje šeimai ir vaikams yra skiriamas ypatingas dėmesys, pripažįstant šeimą kaip pagrindinę socialinės politikos ir socialinių paslaugų objektą.
Apibendrinimas
Šeima yra svarbiausias socialinis institutas, užtikrinantis asmens vystymąsi, socializaciją ir visuomenės tęstinumą. Tačiau Lietuvos visuomenėje vis dar egzistuoja reikšmingas skaičius socialinės rizikos šeimų, kurioms būtina išskirtinė parama, socialinės paslaugos ir pagalba. Socialinės rizikos šeimų vaikai dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, todėl vaikų dienos centrai, socialiniai darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbi paramos grandis siekiant kurti saugią ir palankią aplinką vaikų vystymuisi. Teisinis šeimos reguliavimas ir socialinių paslaugų plėtra yra esminiai veiksniai stiprinant šeimą ir mažinant socialinę riziką visuomenėje.