Lietuvoje valstybines pensijas gali gauti daugiavaikiai tėvai, buvę aukšti valstybės pareigūnai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, olimpinių ir paralimpinių žaidynių prizininkai, donorai, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai ir panašiai, taip pat kariai ir pareigūnai, mokslininkai bei teisėjai.
Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų statusą ar profesiją. Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo.
Valstybinės pensijos nėra skiriamos automatiškai - visais atvejais būsimi gavėjai turi pateikti prašymą „Sodrai“.
Kokios valstybinės pensijos mokamos Lietuvoje?
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos:
- I ir II laipsnio
- I ir II laipsnio našlių ir našlaičių
- Nukentėjusių asmenų
- Pareigūnų ir karių
- Mokslininkų
Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ atstovė Jonaistė Jusionytė įvardijo, kas, kokio dydžio ir kokias valstybines pensijas gali gauti ir taip pasididinti savo pajamas senatvėje.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Panagrinėkime detaliau, kas gali pretenduoti į skirtingų rūšių valstybines pensijas ir kokie jų dydžiai.
I laipsnio pensijos
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys:
- kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas;
- kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija;
- ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas;
- kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2025 m. tai yra 294,48 euro. Šią sumą šiuo metu gauna apie 180 žmonių.
II laipsnio pensijos
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis:
- motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių);
- garbės donoras (bent 40 kartų nemokamai davė kraujo arba 200 kartų - plazmos ir bent 10 metų aktyviai dalyvavo nemokamos donorystės veikloje);
- asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas;
- olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2025 m. tai yra 147,24 euro. Šią sumą šiuo metu gauna maždaug 8 591 gyventojas.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos.
- Valstybinė našlių pensija - 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
- Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio.
Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Tremtinių sąskrydis Ariogaloje. lrkm.lt nuotrauka
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Nukentėjusių asmenų pensijos
Teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją turi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, beglobiai vaikai, laisvės kovų dalyviai, nepriklausomybės gynėjai, ten žuvusių artimieji ir pan., kurie yra sukakę pensijos amžių ar tam tikrais atvejais netekę 45-60 proc. ar daugiau dalyvumo.
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo.
Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją.
Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2025 m. pradžios VPB yra 73,62 euro.
Nuo to priklauso ir pensijos dydis, kuris gali siekti nuo 110,43 euro (1,5 VPB) iki 1 177,92 euro (16 VPB).
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 71,4 euro iki 588,96 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs.
O nukentėjusių asmenų našliams ir našlaičiams išmokama 20 arba 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų pensiją šiuo metu gauna apie 44,6 tūkst. gyventojų, o vidutinis jos dydis siekia 121,75 euro.
Pareigūnų ir karių pensijos
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai:
- Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;
- Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;
- profesinės karo tarnybos kariai;
- Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai;
- prokuratūros pareigūnai;
- Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;
- muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą;
- vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
- Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Į darbo užmokestį įskaitomas tarnybinis atlyginimas, priedai už tarnybos stažą, tarnybinis rangas ir kvalifikacinė kategorija.
Už 1-20 tarnybos metus skiriama po 1 proc. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio, o už 21-25 tarnybos metus - po 1,5 proc. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio (nebent tarnyba buvo pradėta iki 2016 m., kai tarnybos laikas pensijai skirti buvo 11 ir daugiau metų).
Pavyzdžiui: pareigūnas nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. ištarnavo 24 metus ir 3 mėnesius (24,2500 m.). Jo tarnybos laikas pensijai skirti 2016 m. sausio 1 d. yra 14 metų ir 10 mėnesių, taigi jam taikomas reikalavimas ištarnauti 23 metus. Už 21-23 tarnybos metus skiriama po 1,5 proc., už likusius tarnybos metus - po 1 proc. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio: 2000 eurų x (20,0000 m. x 1 proc. + 3,0000 m. x 1,5 proc. + 1,2500 m. x 1 proc.) = 515 eurų.
Be to, ši pensija yra indeksuojama, 2025 m. taikant koeficientą 1,0175. Taigi 1,0175 x 515 eurų bus 524,01 euro.
Šiuo metu vidutinė pareigūnų ir karių valstybinė pensija siekia 407,01 euro, ją gauna virš 25 tūkst. gyventojų.
Mokslininkų pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo.
Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė.
Valstybinių pensijų bazė nuo 2025 m. sausio 1 d. - 73,62 euro.
Mokslininkų valstybinę pensiją šiuo metu gauna maždaug 3 277 gyventojai, o vidutinis išmokamos pensijos dydis siekia 205,20 euro.
Teisėjų pensijos
Šalia senatvės pensijos vos 5 metus teisėjais išdirbusiems gyventojams yra skiriama teisėjų valstybinė pensija. Jos dydis siekia 10-45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkį. Be to, pensijos dydis kasmet yra indeksuojamas, šiemet - 1,75 proc.
Šiuo metu teisėjų valstybines pensijas gauna 356 asmenys ir vidutiniškai ši pensija siekia 1324,71 euro.
Valstybinių pensijų bazė (VPB)
Valstybinių pensijų bazė (VPB) yra naudojama apskaičiuojant įvairių valstybinių pensijų dydžius. Nuo 2025 m. pradžios VPB yra 73,62 euro.
Ši bazė yra svarbi, nes nuo jos priklauso, kokią sumą gaus pensijos gavėjai. Pavyzdžiui, I laipsnio pensija sudaro 4 VPB, o II laipsnio - 2 VPB. Nukentėjusių asmenų pensijos dydis taip pat priklauso nuo VPB ir gali svyruoti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB.
Taigi, valstybinės pensijos Lietuvoje yra svarbi parama įvairioms gyventojų grupėms, priklausomai nuo jų statuso, profesijos ar patirtų išgyvenimų. Svarbu žinoti, kokios pensijos priklauso ir kaip kreiptis dėl jų skyrimo.