Laipiojimas sienelėmis, ergoterapija ir pratimai rankoms: išsamus vadovas

Rankų pratimai stiprina 27 mažuosius rankų raumenis, pagerina kraujo cirkuliaciją ir atkuria mobilumą po traumų ar ligos. Ergoterapija yra mokslinis ir praktinis metodas, padedantis žmonėms atstatyti funkcijas, kurias gali sutrikdyti ligos, traumos ar įvairūs įgimti sutrikimai.

Kam skirta ergoterapija ir kaip ji padeda rankoms

Ergoterapija suteikia daugybę naudos tiek fiziškai, tiek emociniu aspektu. Ji padeda atkurti judesių koordinaciją, gerina motorinius įgūdžius, mažina skausmą, stiprina raumenis ir gerina pusiausvyrą. Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus.

Ergoterapija (gr. ergon - darbas, therapeia - gydymas, slaugymas) - pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus. Tikslingos veiklos rūšys - kasdienė, darbinė ir laisvalaikio.

Ergoterapija dažnai taikoma siekiant pagerinti gyvenimo kokybę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Suaugusieji, susiduriantys su fizinėmis negalėmis, pavyzdžiui, po ilgalaikio sėdimo darbo, sąnarių ligų ar traumų, gali pasiekti žymų gyvenimo kokybės pagerėjimą per ergoterapiją. Vaikams ergoterapija taip pat yra esminė pagalba, ypač jei jie turi specialiųjų poreikių, tokių kaip autizmo spektro sutrikimai, dėmesio sutrikimai ar motorinės raidos sutrikimai.

Pratimų grupės rankų, plaštakų ir riešų reabilitacijai

Rankų, plaštakų, riešų, pirštų ir pečių mobilumas bei stiprumas yra būtini kasdieniams judesiams, sportinei veiklai ir darbui. Po traumų, operacijų ar dėl ilgalaikio neaktyvumo šios sritys gali susilpnėti, prarasti lankstumą ir sukelti diskomfortą. Ergoterapijos pratimai padeda stiprinti plaštakos raumenis ir išsaugoti sąnarių judrumą.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie nedarbingumą susilaužius ranką

Smulkiosios motorikos ir plaštakos pratimai

• Pirštų sąnarių lenkimas ir tiesimas aktyvuoja synovijos skysčio gamybą sąnariuose. Sulenkite pirštus į kumštį 10 kartų, tada ištieskite.
• Pirštų išskėtimas stiprina tarpkaulius raumenis. Plačiai išskėskite pirštus 3 sekundėms, tada suglauskite.
• Nykščio priešpriešinimas formuoja nykščio motorikos tikslumą. Palieskite nykščio galiuku kiekvieno piršto galiuką po eilę - rodomojo, vidurinio, bevardžio, mažojo.
• Pratimai su plastikine mase: Pilnas sugriebimas: Iš masės suformuokite kamuoliuką. Pirštų tiesimas: Iš masės suformuokite kilpą, užmaukite ant piršto, delnu laikydami kitą masės dalį tieskite sulenktą pirštą.
• Pirštų atitraukimas į šalis: Iš masės suformuokite nedidelį blynelio formos lopinėlį. Lopinėlį uždėkite ant visų penkių pirštų galų. Pirštai - žirklės: Laikykite gabalėlį masės tarpupirštyje.
• Piršto suspaudimas: Suspauskite gabalėlį masės tarp piršto ir nykščio. Pirštų atitraukimas: Suformuokite iš masės žiedą, užmaukite jį ant dviejų pirštų ir bandykite juos atitraukti vieną nuo kito.
• Nykščio tiesimas ir pritraukimas: Iš masės suformuokitę kilpą arba įstatykite masę tarp nykščio ir rodomojo piršto. Spauskite masę nykščiu rodomojo piršto kryptimi. Griebimas nykščiu: Laikykite pirštus kumščio padėtyje.

Riešo ir dilbio pratimai

• Riešo lenkimas su pasipriešinimu stiprina dilbio lenkiamuosius raumenis. Atremkite dilbį į stalą, riešas kabėtų laisvai.
• Riešo sukimas pagerina dilbio rotacijos amplitudę.
• Dilbio stiprinimo pratimai atliekami sėdint, atremiant alkūnes į kelius. Dilbio raumenų stiprinimas riešo judesiais. Sėdėdami atremkite dilbius į kelius, riešai kabės laisvai.
• Pirštų tempimas žemyn ištampa lenkiamuosius pirštų raumenis. Viena ranka švelniai tempkite kitos rankos pirštus link savęs 10 sekundžių.
• Delnų spaudimas formuoja riešo lankstumą. Sukabinkite delnus prie krūtinės, alkūnes išskėskite šonuose. Spausdami delnus, leiskite alkūnes žemyn, kol pajusite tempimą riešuose.

Žastų ir pečių stiprinimas

• Bicepso stiprinimas hanteliais aktyvuoja dvigalvį žasto raumenį. Atsistokite tiesiai, laikykite hantelius šonuose.
• Tricepso stiprinimas virš galvos formuoja trigalvio žasto raumens ištvermę. Sėdėdami laikykite hantelį virš galvos abiem rankomis. Leiskite hantelį už galvos, lenkdami alkūnes, tada grąžinkite į pradinę padėtį.

Pratimų atlikimo taisyklės ir protokolas

Pratimus atliekite iki lengvo diskomforto, bet ne per skausmą. Pradėkite lėtais judesiais, kontroliuodami kiekvieną fazę. Palaipsniui didinkite judesių amplitudę per 2-3 savaites. Atliekite pratimus kasdien 15 minučių optimaliam rezultatui.

Dilbio stiprinimo pratimai atliekami sėdint, atremiant alkūnes į kelius. Naudokite sportines pirštines ar riešo tvarsčius papildomam sukibimui. Šie aksesuarai apsaugo delnus nuo nuospaudų ir pagerina hantelių laikymą.

Saugiai padidinama judesių amplitudė ir jėga

Pasyvi judesių amplitudė - terapeutas stimuliuoja paciento judėjimą, padėdamas jam atlikti nedidelius su sąnariu susijusius judesius. Aktyvi judesių amplitudė - pacientas pats, be fizinės pagalbos, judina ranką ar atlieka kitus su sąnariais susijusius judesius. Tinkama kūno padėtis - pavyzdžiui, gulėjimas ant nugaros ar šono, pagalba sugrąžinant savarankišką judėjimo funkciją su visu judesių diapazonu.

Skausmas gali atsirasti tada, kai būnant netinkamoje padėtyje atliekami per stiprūs ir (arba) per greiti judesiai. Kompensacinės prevencijos metodai - tai terapijos būdai, padedantys šiek tiek judėti ir kartu stiprinti jėgą.

Ergoterapijos priemonės ir technologijos

Yra įvairių priemonių, skirtų rankų stiprinimui, judesių lankstumui gerinti ir reabilitacijai po traumų ar operacijų. Šios priemonės tinka tiek profesionaliam naudojimui reabilitacijos centruose, tiek individualiai mankštai namuose. Ergoterapeutai vis dažniau taiko naujas technologijas, kurios padeda ligoniams po traumos ar sunkios ligos sugrįžti į gyvenimą, mėgstamą veiklą.

Taip pat skaitykite: Ergoterapijos studijos Lietuvoje

Kuriami įvairūs modernūs judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės. Specialios kompiuterio programos padeda sudominti pacientus, jiems greičiau atlikti tam tikrus pratimus, atgauti jėgas, susigrąžinti prarastus įgūdžius. Nuobodžius pratimus vis dažniau keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu, jie motyvuoja ateiti į ergoterapijos užsiėmimus. Virtualioji realybė ypač patraukli vaikams, jaunimui, todėl plačiai taikoma jų reabilitacijoje.

Kasdieniai patarimai, ergonomika ir apranga pratimams

Rankų pratimų metu drabužiai neturi varžyti pečių, alkūnių ir riešų judesių amplitudės. Rinkitės marškinėlius trumpomis rankovėmis arba berankovius marškinėlius jėgos pratimams su hanteliais. Ilgos rankovės surenka raukšles alkūnės srityje ir trukdo kontroliuoti hantelių padėtį. Dėvėkite glaudžiai priglundančius marškinėlius ilgomis rankovėmis tempimo pratimams. Laisvi audiniai kabo tempiant pirštus ir riešus, todėl sunku kontroliuoti judesių tikslumą. Venkite medvilnės audinių - rinkitės sportinius marškinėlius su drėgmės šalinimu.

Rankų pratimai aktyvuoja smulkiuosius raumenis ir sukelia prakaitavimą delnuose. Sportinės tamprės moterims arba sportinės kelnės vyrams užtikrina stabilumą sėdimos pozicijos pratimams.

Pertraukos ir darbas sėdint

Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms būtina daryti pertraukėles. Mūsų rekomendacija - penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei sėdėdami po kurio laiko imatės jaustis nepatogiai, keiskite pozą. Pagalvokite, galbūt kai kuriuos darbus įmanoma atlikti stovint ar vaikštinėjant po kabinetą, pavyzdžiui, kalbėti telefonu. Jei nemokate jokių pratimų, bent jau pasirąžykite, pasilankstykite į abi puses. Tai padės išvengti stuburo deformacijų, įtempimo, nugaros skausmų. Žinoma, ne mažiau svarbi taisyklinga laikysena, ergonomiška darbo vieta.

Praktiniai pavyzdžiai: trumpi pratimų rinkiniai

Norisi ranku raumenuku? • 5 min stebuklingi pratimai • stiprioms rankoms •

Taip pat skaitykite: Ergoterapijos nauda

1. Sulenkite pirštus į kumštį 10 kartų, tada ištieskite.
2. Plačiai išskėskite pirštus 3 sekundėms, tada suglauskite. Pakartokite 10 kartų.
3. Palieskite nykščio galiuku kiekvieno piršto galiuką po eilę - rodomojo, vidurinio, bevardžio, mažojo. Kartokite po 2 serijas.
4. Atremkite dilbį į stalą ir atlikite riešo lenkimą su pasipriešinimu - 3 serijos po 10 pakartojimų.
5. Bicepso ir tricepso pratimai su lengvais hanteliais - 3 serijos po 8-12 pakartojimų.

Ar erzoterapija tinka po traumų ir operacijų?

Po įvairių traumų ir ligų ergoterapija tampa būtina norint sugrąžinti žmogų į kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, po sunkių traumų, sąnarių endoprotezavimo ar neurologinių ligų (pvz., insulto) kineziterapija ir ergoterapija padeda atstatyti funkcijas, sumažinti skausmą ir grąžinti pacientą į įprastą gyvenimo ritmą.

Į Ambulatorinės reabilitacijos skyrių, kuriame dirba Fausta Blužaitė, dažniausiai kreipiasi pacientai po traumų, pavyzdžiui, plyšus raiščiams, sąnarių protezavimo operacijų, turintys kitų judėjimo aparato pažeidimų, sergantys kraujotakos ligomis. Tenka konsultuoti ligonius, kuriuos vargina galvos kraujotakos sutrikimai, kurių galvos, stuburo smegenys pažeistos po traumų, insultų. Juos ergoterapeutas moko, kaip apsirengti, nusiprausti, pasigaminti valgyti, iš lovos atsisėsti ant kėdės ir pan. Kitaip tariant, paprasčiausių kasdienio gyvenimo įgūdžių.

Ar ergoterapija sumažina skausmą?

Mažėja skausmas ir sustiprėjama. Kai vienas raumuo yra silpnas, priešingas raumuo gali per daug įsitempti, sukeldamas skausmą. Kompensaciniai būdai, pavyzdžiui, peties pakėlimas, kad ranka būtų arčiau kūno, stengiantis sumažinti skausmą, dažnai sukelia raumenų disbalansą, taigi ir didesnį skausmą. Taikant kompensacinius metodus, susijusius su peties judesiais, krūtinės raumenys dažnai būna įsitempę, todėl raumenys aplink mentę tampa silpni.

Pacientai tampa geriau informuoti. Ergoterapijos nauda apima ir geresnį pacientų informavimą bei supratimą apie tinkamą kūno padėtį ir skausmo rizikos padidėjimą dėl netinkamos kūno padėties. Ergoterapeutų taikomos tempimo technikos ir įvairūs pratimai yra skirti silpnų sąnarių judesiams gerinti ir skausmui mažinti, tokiu būdu pagerinant rankų naudojimą kasdienių užduočių atlikimui.

Patarimai artimiesiems ir prižiūrėtojams

Globėjų ir priežiūros specialistų mokymas yra svarbi ergoterapijos dalis. Sunku matyti ir žinoti, kad artimam žmogui sunku savarankiškai atlikti kasdienes užduotis. Dar sunkiau būti slaugytoju, kuris jaučia kaltę ir (arba) nusivylimą dėl to, kad jo šeimos narys patiria tokius sunkumus. Ergoterapeutai moko aplinkinių, kaip padėti paciento savarankiškumui, parenka tinkamas priemones ir moko jomis naudotis.

Priemonės ir aplinkos pritaikymas kasdienei veiklai

Ergoterapija apima ir aplinkos pritaikymą, kuris sergant artritu yra itin svarbus. Kaskart, kai rankoms ar sąnariams tenka mažesnė apkrova, žmogus patiria mažiau skausmo ir mažiau pavargsta. Todėl rekomenduojama naudoti lengviau suimamas virtuvės priemones, platesnes durų rankenas, neslystančius paviršius, pagalbinius įrankius, kuriuos galima suimti be didelės jėgos.

Parenkamos tinkamos metodikos ir įranga. Jeigu kasdienei veiklai atlikti reikia kito asmens pagalbos - tai nėra patogu ir paprasta. Svarbiausias ergoterapeuto darbas - pagerinti asmens gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienę veiklą. Padedant patyrusiam ergoterapijos specialistui gerėja pacientui judesių amplitudė ir daugeliu atvejų jis vėl gali natūraliai atlikti svarbias kasdienes užduotis.

Dažniausiai naudojamos priemonės

Priemonė	Paskirtis
Plastikinė masa (theraputty)	Smulkiosios motorikos, suspaudimų, atitraukimų pratimams
Lengvi hanteliai	Dvigalvių ir trigalvių žasto, dilbio stiprinimui
Riešo tvarsčiai, sportinės pirštinės	Sukibimui pagerinti, nuo nuospaudų apsaugoti
Kompiuterinės programos, VR	Motyvacijai, koordinacijos treniruotėms

Kaip vyksta ergoterapijos konsultacija

Ergoterapeuto konsultacija visada yra pritaikyta pagal paciento poreikius, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Pirmojo susitikimo metu specialistas atliks išsamų paciento būklės įvertinimą, įskaitant fizinius, emocinius ir psichologinius aspektus. Kiekviena konsultacija apima praktinius užsiėmimus, kurie padeda pacientui atlikti reikalingus pratimus, lavinti motoriką, taisyklingą judesį ir koordinaciją.

Ergoterapeutas parenka būtent tas užduotis, kurios padeda pacientui pasiekti asmeninius tikslus ir palengvina kasdienes užduotis. Parenka įtvarus, kitas kompensacines priemones, pritaiko jas ir apmoko jomis naudotis.

Kada kreiptis į ergoterapeutą?

• Jei jaučiate, kad rankų judesiai tampa skausmingi ar riboti, pavyzdžiui, sergant artritu.
• Po traumų, operacijų ar neurologinių ligų, kai reikia atstatyti funkcijas.
• Jei vaikui sunku lavinti motoriką ar adaptuotis mokykloje dėl raidos sutrikimų.
• Jei kasdienės užduotys tampa sudėtingos ir reikia aplinkos ar įrankių pritaikymo.

VU ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ergoterapeutė Fausta Blužaitė teigia: jei išmoktume taisyklingai sėdėti, susitvarkytume darbo ir miego vietą, darytume pertraukėles ir kas dieną mankštintumėmės, daugelis iš mūsų išvengtų stuburo skausmų, deformacijų, judėjimo aparato ligų.

tags: #laipiojimas #rankai #ergoterapija