Lietuvos pensininkai, kaip ir daugelis kitų Europos šalių senjorų, susiduria su įvairiais iššūkiais, norėdami keliauti ir pažinti savo šalį ar pasaulį. Kelionės suteikia džiaugsmo ir naujų patirčių bet kokio amžiaus žmonėms.
Finansinė padėtis ir keliavimo galimybės
2015 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc. nuo BVP). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc. nuo BVP, o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc. nuo BVP. Bendros Lietuvos vyriausybės išlaidos 2015 metais taip pat buvo vienos mažiausių visoje ES ir siekė 35,1 proc. BVP. Mažesnės vyriausybės išlaidos buvo tik Airijoje (29,4 proc. BVP). Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekė atitinkamai 37,1 proc. ir 40,3 proc. BVP, o visoje ES - vidutiniškai 48,5 proc. BVP.
Atsižvelgiant į tai, nenuostabu, kad Lietuvos senjorai atsidūrė tarp mažiausiai pinigų kelionėms galinčių skirti europiečių. Europos Sąjungos statistikai skelbia tokią statistiką, ir jiems pritaria kelionių organizatoriai. Esą keliauti ryžtasi vos vienas kitas Lietuvos senjoras. Dažnas senolis tūnojimą namuose motyvuoja mažomis pensijomis, tačiau kai kurie keliaujantys lietuviai senjorai sako, kad lietuvių pensininkai niekur nevažiuoja, nes tiesiog yra namisėdos.
Beveik 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų dėl finansinių priežasčių yra priversti atsisakyti savo laisvalaikio pomėgių arba juos riboti. Tokius faktus atskleidė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance” užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pasak „ERGO Life Insurance” Gyvybės draudimo departamento direktorės Baltijos šalyse Aistės Rudžinskytės, atliktas tyrimas atskleidė, kad jausdami pinigų stygių net 81 proc. pensinio amžiaus moterų ir 77 proc. pensinio amžiaus vyrų yra priversti riboti savo laisvalaikio pomėgius ar išvis jų atsisakyti.
„Išėjimas į pensiją turėtų reikšti poilsį, laiką sau, šeimai, bet tyrimas atskleidė, kad itin maža dalis į pensiją išėjusiųjų džiaugiasi visaverte senatve. Didžioji dalis dėl sumažėjusių pajamų yra priversti atsisakyti savo pomėgių”, - teigė A. Vilnietės.
Taip pat skaitykite: Ligoninės iššūkiai ir pokyčiai
Visiškai suskaičiuotos visos kitos išlaidos - jokių suvenyrų, pramogų, net maistą moterys gamina pačios, o produktus perka gimtajame mieste, nes ten pigiau nei kurorto parduotuvėse. Už Lietuvos vyresnio amžiaus žmones mažiau išlaidauja tik Graikijos, Rumunijos ir Čekijos senjorai. Pastarųjų išlaidos per dieną siekia 13,7 euro. Daugiausia sau leidžia Liuksemburgo senoliai - jie per vieną atostogų dieną išleidžia 120,8 eurų. Vidutiniškai ES senjorai per dieną išleidžia 52,6 euro.
Statistiniai duomenys apie pensininkų išlaidas kelionėse
| Šalis | Vidutinės išlaidos per dieną (eurais) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 120,8 |
| ES vidurkis | 52,6 |
| Lietuva | 19,1 |
| Graikija, Rumunija, Čekija | 13,7 |
Įdomu tai, kad Lietuvos senjorai bendrame kontekste atrodo itin taupūs ne tik dėl to, kad išleidžia mažai. Lyginant bendras šalies turistų išlaidas ir vyresnio amžiaus žmonių išlaidas, ES senjorai vidutiniškai išleidžia 13 eurų mažiau už jaunesnius turistus. Lietuvos turistai per dieną vidutiniškai išleidžia 48,5 euro, taigi senjorų išlaidos nuo vidurkio atsilieka daugiau nei 29 eurais.
Populiariausios kelionių kryptys ir būdai
Išsiruošę keliauti, Lietuvos senjorai nelinkę išlaidauti: jiems svarbi ne prabanga tviskantys apartamentai, o graži gamta, geras klimatas, jūra. Dažniau Lietuvos senjorai renkasi pažintines keliones autobusu, tačiau vis daugėja ir tokių, kurie prioritetą teikia ramiam poilsiui prie jūros. Tokiu atveju jie renkasi keliones lėktuvu į Kroatiją, Turkiją, Ispaniją, Bulgariją. Tokioms savaitės trukmės atostogoms išleidžia apie 400 eurų.
Kelionių agentūros „Mūsų odisėja“ vadovės Reginos Navickienės teigimu, kelionės po Lietuvą senjorų tarpe - paklausios. „Mūsų organizuojamose kelionėse po Lietuvą kokį 80 proc. dalyvių sudaro senjorai. Žmonės tikrai labai nori keliauti, jiems tai patinka, bet finansinės galimybės ne visuomet tai leidžia“, - pasakojo ji.
Populiariausias tarp senjorų - artimasis užsienis: Latvija, Lenkija, Baltarusija. Tiesa, kartais tolimesnių kelionių senjorai atsisako ne dėl piniginių priežasčių. „Dažnai vyresni žmonės bijo važiuoti į užsienį jei neturi draugo, nes nežino, kokia bus grupė. Dėl to kelionių agentūroms reiktų tokius pavienius žmonės pakviesti susipažinti dar prieš kelionę, nes tarp vyresnių žmonių baimės tikrai yra“, - pasakojo R.Navickienė.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai VDU
Dazniausiai ilgosioms vasaros atostogoms lietuviai renkasi Palangą - per praėjusius trejus metus šiame kurorte ilsėjosi net 56 proc. apklaustųjų. Palangai poilsiautojai yra ištikimiausi - pagrindiniu kurortu ją pasirinko net 64 proc. šio kurorto lankytojų. Beveik kas antras poilsiautojas Šventojoje ar Neringoje šiuos kurortus laiko pagrindiniais. Druskininkus - pagrindiniu kurortu laiko 43 proc.
Kaimo turizmas - puikus pasirinkimas ramiam poilsiui gamtoje. Senjorų kelionių pasirinkimai dažnai orientuoti į ramią aplinką ir galimybę pajusti gamtą.
Motyvai keliauti ir kelionės kompanija
Pasak kelionių agentūros atstovės, vis dažniau jaunos šeimos į keliones vyksta su savo mažamečiais vaikais. Tačiau norėdami bent dalį atostogų laiko pamiršti mažylių priežiūros rūpesčius, keliauti kartu pakviečia ir savo tėvus. „Kasmet vis daugiau senelių pasinaudoja tokia proga pailsėti užsienio kurorte, taip ne tik padeda savo vaikams prižiūrėti anūkus, bet ir patys pasilepina saule ir šilta jūra“, - kalba K.Graužinienė ir priduria, jog pajutę atostogų „skonį“, po to jie sugrįžta išsirinkti ir kelionės tik sau.
Didžioji dalis senjorų keliauja dviese arba mažomis grupelėmis. Taip keliauti ne tik smagiau, tačiau gaunamos ir papildomos nuolaidos. Vis dėlto neradę kompanionų, kartais senjorai ryžtasi keliauti ir vieni: „Dažniau taip keliauja atostogaujantys ne pirmą kartą. Jie jaučiasi ramiau, nes jau žino, kad oro uoste juos pasitiks viešbučio atstovai bei jais pasirūpins“, - pastebi kelionių ekspertė.
R.Navickienė pasakojo, kad senjorams kelionių kaina - svarbiausias dalykas: „Jei vyksta kokia trijų dienų kelionė į Krokuvą, tai vyresni žmonės visai kelionei prisitepa sumuštinių, kad tik kuo mažiau papildomai išlaidauti reikėtų”. 6 eurai daugumai senjorų - jau riba. „Viskas suprantama. Kokios gi tos mūsų pensijos“, - apgailestavo R.Navickienė.
Taip pat skaitykite: "Už vaikystę" Tauragėje
Kelionių agento interviu klausimai | Geriausi atsakymai ir patarimai
Pavyzdžiai ir asmeninės istorijos
Aštuntą dešimtį skaičiuojanti vilnietė Stanislava išėjusi į pensiją nusprendė laiką leisti prasmingai - didelę jo dalį skiria turistavimui. Moteris rodo nuotraukas iš kelionių po Lietuvą ir užsienį. Per metus moteris važiuoja kartą ar du į užsienį. O štai kiek kartų su senjorų organizacija, kuriai priklauso, keliauja po Lietuvą, Stanislava nė nesuskaičiuoja. Ir stebisi tais pensininkais, kurie dejuoja, esą pensijos mažos ir keliauti Lietuvos pensininkams per didelė prabanga.
„Man atrodo, kad jie nekeliauja tiesiog todėl, kad jie įpratę sėdėti namuose. Ir susitaikę su tuo, kad kaip yra, taip gerai. Aš manau, kad į dieną nors po vieną eurą atidėjus, jau gaunasi trys šimtai šešiasdešimt penki eurai. Tai yra viena kelionė nemaža į pietus“, - pasakojo pensininkė keliautoja Stanislava Ligeikienė. Moteris sako, kad kelionės ir akiratį praplečia, ir atjaunina, o tai reiškia, kad ir gyvenimo trukmė pailgėja. Rodydama parsivežtus suvenyrus, moteris jau netveria kailyje, kada vėl leisis į kitą kelionę - šį kartą laukia Stokholmas.
Viešoji nuomonė ir demografiniai iššūkiai
Kelionė į Dubajų. Sunkiausiai gyvenančiomis visuomenės grupėmis Lietuvoje laikomi pensininkai bei vaikus auginančios jaunos šeimos - taip mano atitinkamai 43 proc. ir 25 proc. šalies gyventojų, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa. Tuo tarpu priešpensinio amžiaus žmonių finansinė situacija sudėtinga atrodo tik kas dešimtam (10 proc.) Lietuvos gyventojui, nors būtent tokio amžiaus žmonėms atsiranda daug sunkumų išliekant bei konkuruojant darbo rinkoje.
Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad rezultatai atskleidžia įdomius šalies gyventojų požiūrio niuansus. „Nuolat skatindami žmones kuo anksčiau pradėti galvoti apie tai, iš kokių pajamų jiems teks gyventi pensijoje ir imti jai taupyti jau dabar, matome, kad šio gyvenimo laikotarpio iššūkius realistiškai suvokia du penktadaliai respondentų. Akivaizdu, kad jie realią situaciją žino anaiptol ne iš knygų ar teorinių pasvarstymų, o patys aiškiai mato, kad vien iš „Sodros“ mokamos pensijos išgyventi dabartiniams pensininkams nėra nei lengva, nei paprasta. Todėl pensininkų išskyrimas visiškai nestebina“, - sako Š.Ruzgys.
Apklausos duomenys rodo, kad kur kas mažiau empatijos sulaukia prie pensinio amžiaus priartėję žmonės: juos tarp sunkiausiai išgyvenančių paminėjo 10 proc. Dar 9 proc. respondentų teigė, kad labiausiai pažeidžiami yra bedarbiai. Tik pradedančio dirbti jaunimo bėdas supranta 7 proc., o studentų bei vidutinio amžiaus žmonių, atitinkamai 4 proc. ir 3 proc. apklaustųjų.
Šiuo metu vadinamoji pakeitimo norma, arba gauto atlyginimo dydį siekianti pensijos dalis sudaro apie 40 proc., tačiau per keletą dešimtmečių dėl objektyvių priežasčių ji gali sumažėti iki 23 proc. II pensijų pakopa prie „Sodros“ pensijos prideda vidutiniškai 20-30 proc.
Sveikatos priežiūros ir regioniniai iššūkiai
Dėl demografinės padėties ir mažų pensijų sulaukusieji pensinio amžiaus vis dažniau lieka darbo rinkoje, tačiau ligos atveju jiems skiriant medicininę reabilitaciją vadovaujamasi kitais kriterijais nei darbingo amžiaus žmonėms. „30-40 proc. Lietuvos gydytojų - pensinio amžiaus arba po penkerių metų bus pensininkai, todėl rajonų ligoninėse jau dabar katastrofiška padėtis. Jei visi pensinio amžiaus gydytojai išeitų, nebūtų į ką kreiptis susirgus. „30-40 proc. Lietuvos gydytojų - pensinio amžiaus arba po penkerių metų bus pensininkai, todėl rajonų ligoninėse jau dabar katastrofiška padėtis. Jei visi pensinio amžiaus gydytojai išeitų, nebūtų į ką kreiptis susirgus. Žodį „gydyti“ tektų užmiršti“, - DELFI teigė Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas.
Pasak jo, ypač sudėtinga padėtis rajonuose: „Didieji miestai dar dar „veža“. Tačiau jei 80-90 proc. vyresnio amžiaus žmonių koncentruojasi rajonuose, apie ką mes šnekame? Jei šiandien dėl kažkokių priežasčių jie išeitų į pensiją, tektų uždaryti didžiąją dalį rajono gydymo įstaigų“.
Kaip DELFI sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė, Lietuvos gydymo įstaigoms trūksta 900 gydytojų ir slaugytojų. Kasmet SAM atliekamos apklausos duomenimis, didžiausias specialistų trūkumas jaučiamas tokiose srityse kaip šeimos medicina, vidaus ligos, vaikų ligos, psichiatrija, radiologija, neurologija, kardiologija chirurgija.
„Didieji miestai pakankamai gerai apsirūpinę gydytojais. Rezidentūrą baigiantys ir norintys Vilniuje bei Kaune gauti darbą turi problemų. Daugiau galimybių įsidarbinti rajonuose“, - sakė SAM atstovė. Rajonai prašo gydytojų neurologų, otorinolaringologų, kardiologų, šeimos, kitų sričių sveikatos priežiūros specialistų. Kaip pastebi N. Bielinienė periferijoje nėra vietų, kur trūktų ypač daug gydytojų, poreikis pasiskirstęs daugmaž tolygiai, trūksta po vieną kitą specialistą.
„Jauni gydytojai linkę dirbti didžiuosiuose miestuose, nelabai nori vykti į periferiją. Todėl tokie netolygumai ir susidaro“, - komentavo DELFI pašnekovė. Pagal gydytojų amžių problemiškiausios trys sritys: šeimos medicina, vaikų ir vidaus ligos. „Pavyzdžiui, 40-60 metų amžiaus vidaus ligų gydytojai sudaro 55 proc., o tarp 60-70 metų amžiaus dar 31proc. Tai yra daug”, - sakė N. Bielinienė.
Be to, panaši situacija ir su vaikų ligų gydytojais. Beveik trečdalis dabar dirbančiųjų yra 60-70 metų amžiaus, 40-50 metų amžiaus daugiau nei pusė - 55 proc. Šeimos medicinoje 40-60 metų amžiaus gydytojai sudaro 63 proc., nuo 60-70 metų amžiaus beveik penktadalį, 19 proc.
Santrauka: kaip pensininkai keliauja ir kas juos riboja
Taigi, nors finansinės galimybės ir riboja Lietuvos pensininkų keliavimo galimybes, daugelis jų randa būdų pažinti savo šalį ir pasaulį. Svarbu paminėti, kad keliavimas senjorams yra ne tik pramoga, bet ir galimybė bendrauti, pažinti naujas vietas ir praplėsti akiratį. Kelionės - puiki galimybė praplėsti akiratį ir patirti naujų įspūdžių.
tags: #laida #reporteris #pensininkai