Autizmas: Simptomai, Diagnostika ir Gydymo Būdai

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais. Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbi bei siekti karjeros.

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus.

Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (ASS). Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Esama daug veiksnių, lemiančių vaiko smegenų pakenkimą, kuris pasireiškia tam tikrais požymiais, įvardijamais autizmo diagnoze. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.

Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą:

• Vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė.
• Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.
• genetinių mutacijų kompleksai
• aplinkos veiksniai: rūkymas, alkoholis, pesticidai, chemikalai, maistas, psichotropiniai vaistai ir t.t
• infekcijos nėštumo metu
• diabetas, kraujavimai

Tačiau patikimų moksliškai pagrįstų įrodymų dėl aplinkos veiksnių poveikio nėra, tik žinoma, jog jie gali padidinti autizmo riziką.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Autizmo Simptomai ir Požymiai

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn. nesako dviejų žodžių frazių (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo)

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

1. Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
2. Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
3. Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Kiti autizmo simptomai ir požymiai:

• Stereotipiniai judesiai - plojimas rankomis, galvos sukimas, lingavimas.
• Pasikartojantis elgesys - daiktų dėliojimas atitinkama tvarka, į vieną liniją ir pan. Toks potraukis yra labai stiprus ir negalint jo patenkinti, galimi elgesio ir emocijų sutrikimai.
• Ritualai - pacientu būdingas tam tikras meniu skaitymas, apsirengimo įgūdžiai ir pan.
• Apribotas elgesys - stiprus įsitraukimas į vieną objektą, pavyzdžiui, žaislą, žaidimą ar televizijos laidą.
• Savęs žalojimas - kandžiojimas, žnaibiojimas ir pan.

Autizmas prasideda ankstyvoje vaikystėje, liga diagnozuojama 2-3 metų amžiaus ir tokia būklė tęsiasi iki pat suaugusio amžiaus. Tik dažniausiai simptomai tampa šiek tiek švelnesni. Pacientams būdinga simptomų triada: socialinio kontakto sutrikimai, žodinės ir kūno kalbos sutrikimai, rutininis ir ribotas elgesys.

Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Aspergerio Sindromas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Autizmo Diagnostika

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.

Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.

Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.

Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).

Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.

Diagnostikos procesas:

1. Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
2. Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
3. Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
4. Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
5. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
6. Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.

Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galima įvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus. Svarbu atsiminti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuose kiekvienu atveju.

Naudingi testai ir programėlės:

• ASDetect programėlė padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.
• Vaiko psichomotorinės raidos testas, patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn.
• Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.

Svarbu! Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Autizmo Gydymas ir Pagalba

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.

Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Pagrindiniai gydymo metodai:

• Ankstyvoji pagalba: ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
• Taikomoji elgesio analizė (ABA): įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas. Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas.
• „Verbalinio elgesio metodas“: Dr.
• Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.

Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę.

Svarbu. Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas). Vieni svarbiausių lietuvių kalba prieinamų ABA principais pagrįstas leidinių tėvams: „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“, 2017 (autoriai: S.JRogers, G.Dawson, L.A.Vismara).

Taikomosios elgesio terapijos paslaugos šiuo metu nėra kompensuojamos. Kaina gali kisti priklausomai nuo programos intensyvumo (valandų sk. Tėvai turi galimybę gauti vaiko neįgalumo išmoką (kuri kinta priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar priežiūros lygio), kuri gali ženkliai palengvinti privačių paslaugų naštą.

Ergoterapija: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdieniogyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikioveiklų palaikymas.

Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.

Svarbūs klausimai renkantis ugdymo įstaigą:

• Ar vaikui bus suteikta tinkama pagalba įstaigoje?
• Ar vaikas yra pasiruošęs didžiąją dienos laiko dalį leisti didelėje vaikų grupėje?
• Galbūt verta rinktis laipsniško perėjimo į grupę režimo?
• Ar vaikui lankant ugdymo įstaigą teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos?
• Ar ugdomi jo socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai?

Pagalbos galimybės Lietuvoje:

• Turimi lovadieniai gali būti panaudojami Vaiko raidos centre ar kitoje pagal gyvenamą vietą priklausančioje įstaigoje vykdomoje autizmą turinčių vaikų „mokyklėlėje“ (ambulatorinė pagalba - dienos stacionaras). Jos trukmė 3 savaitės, 2 val. per dieną. Lankymo metu tėvai nedarbingumo pažymėjimo negauna.
• Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu.
• Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas.
• Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba kiti gydytojai specialistai, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą VRSAR paslaugas teikiančio gydytojo konsultacijos.

Sanatorijos:

• Druskininkų vaikų sanatorija „Saulutė“, Kurorto g.
• Sanatorija „Gintaras“, Vytauto g.

Įstaigos:

• Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Žolyno g.
• VšĮ Centro poliklinika, Pylimo g.

Autizmas Nėra Liga

Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos.

Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati. Deja, bet vieno recepto kaip auginti lietaus vaiką nėra. Tiesiog šis sutrikimas pasireiškia labai dideliu spektru įvairių sutrikimų. Todėl net šeimoje augant dviem ar trims autistiškiems vaikams, jų auklėjimas, ugdymas bei priežiūra skirsis.

Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Tačiau, jie gyvena visuomenėje, sukurtoje pagal neautistiškų žmonių pasaulio suvokimą, jutimus ir socialinius poreikius. Todėl tokioje visuomenėje autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs. Tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris. Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis - susikoncentravimas į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei). Ir iš tiesų - sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis - socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą. Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką.

Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.

tags: #kvieskite #daktara #autizmas