Socialinis darbas yra veikla, padedanti asmeniui ir šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę. Ši profesija remiasi asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinis darbas - viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje, kuri formuojasi kaip mokslas ir praktika, sąveikaudami ir papildydami vienas kitą.
Socialinio darbuotojo profesinės patirties studijos leidžia praturtinti socialinio darbo teoriją ir numatyti konsultacijos kaip profesinės pagalbos metodo taikymo perspektyvas. Pagrindinis socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir pritapti visuomenėje, tačiau ši profesija dar yra palyginti jauna, todėl socialiniai darbuotojai savo veikloje vadovaujasi kitų sričių - sociologijos, psichologijos, medicinos ir pedagogikos - žiniomis.
Kūrybiškumas socialiniame darbe
Kūrybingumas yra viena svarbiausių socialinio darbuotojo savybių, be kurios būtų sunku vykdyti profesines užduotis. Socialinis darbuotojas dirba plačiame veiklos lauke ir su įvairiomis socialinėmis žmonių grupėmis, turinčiomis skirtingas problemas. Kūrybiškais socialiniais darbuotojais laikomi tie specialistai, kurie nebijo ieškoti nestandartinių darbo įrankių, naujų veiklos schemų, rizikuoti ir mokytis iš klaidų.
Pasitelkdami kūrybinę ir meninę veiklą, socialiniai darbuotojai gali palengvinti darbą ir žymiai padidinti darbo efektyvumą. Kūryba yra neatsiejama nuo socialinio darbo: socialinis darbuotojas turi būti kūrybiškas, gebėti pasirinkti tinkamus darbo metodus, o kūrybinė veikla gali būti taikoma kaip vienas iš socialinio darbo metodų.
Meninės veiklos taikymas socialiniame darbe nėra susijęs nei su gydymo, nei su menų mokymosi tikslais. Svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį ir atpalaiduojantį poveikį. Socialinis darbuotojas, taikydamas meninę veiklą, siekia išugdyti kliento valią, kruopštumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: IT vaidmuo ugdant kūrybiškumą
Naudojant meno terapiją, socialiniai darbuotojai nesiekia įveikti vidinių emocinių kliūčių, bet padeda klientui įgyti naujų įgūdžių ir keisti elgesį, kad asmuo galėtų gyventi su savo negalia, o bendruomenė - priimti neįgalų žmogų. Taip meninės veiklos metodo taikymas padeda neįgaliesiems įsilieti į visuomenę.
Meninė veikla palengvina bendravimą su neįgaliaisiais, ypač tais atvejais, kai klientui sunku išreikšti mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių. Daugelis žmonių galvoja, jaučia ir prisimena ne žodžiais, bet vaizdais, kurie tampa žodine kalba bandant perteikti mintis aplinkiniams. Dirbant grupiniuose meniniuose projektuose - ar tai būtų dramos žaidimas, freska, daina ar eilėraštis - kuriami ryšiai leidžia klientams atsiskleisti.
Vienas iš socialinio darbo uždavinių yra socialinių ryšių atstatymas ir palaikymas. Žmogui svarbu priklausyti grupei arba bendruomenei, ne išimtis ir neįgalieji. Priklausymas bendruomenei leidžia neįgaliam žmogui suvokti savo asmeninę svarbą ir reikalingumą, stiprina ugdymą, socializaciją bei įgalinimą.
Meninė veikla leidžia socialinės globos institucijose kurti bendruomenę, kurios narius sieja kūrybinė veikla. Tai keičia nusistovėjusį neigiamą požiūrį į neįgaliuosius ir padeda juos integruoti į visuomenę.
Bendradarbiavimas socialiniame darbe
Bendradarbiavimas - tai procedūra, kai įvairios institucijos arba darbuotojai derina savo veiklą pagal bendrą planą. Socialinis svarbumas dažnai yra neįvertinamas. Dabartiniam tarpžinybiniam bendradarbiavimui vis dar trūksta motyvacijos ir teisės aktų, kurie jį reglamentuotų.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumo ugdymas: patarimai tėvams ir mokytojams
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas nurodo, kad socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principų dalis yra bendradarbiavimas. Bendradarbiaujant telkiamos pastangos, žinios ir gebėjimai teikti paslaugas klientams.
Dažnai bendradarbiavimas suvokiamas kaip formalūs, biurokratiniai ryšiai, tačiau tikrasis dalykinis bendradarbiavimas reikalauja sąmoningo apsisprendimo, suvokimo apie jo reikšmę, darbuotojų gebėjimo dirbti komandoje, bendrai planuoti ir įgyvendinti užduotis.
Organizacijų bendradarbiavimas turi remtis lygiateisiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendro tikslo siekimu. Tokiu būdu formuojasi darbuotojų patirties ir atsakomybės pasidalijimas, priimami tinkamiausi sprendimai. Be koordinacijos ir bendradarbiavimo gali būti priimti skuboti sprendimai, o paslaugos gali kartotis arba jų visai nebūti.
D. Bell pažymi, kad šiuolaikinės postindustrinės visuomenės socialinis vienetas yra ne individas, bet bendruomenės organizacija, kur prioritetas teikiamas bendradarbiavimui ir komandinei veiklai, o ne hierarchiniam valdymui. Todėl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, vaidmuo tampa sudėtingesnis.
Socialinio darbuotojo kompetencijos
Socialinis darbas - pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai turi aktyviai dalyvauti mokymuose, ugdyti profesinius įgūdžius ir brandinti profesines vertybes. Metams socialinis darbuotojas privalo skirti ne mažiau kaip 20 akademinių valandų: 16 valandų mokymams ir 8 valandas supervizijai, kuri yra konsultavimo forma sprendžiant sudėtingas darbo situacijas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo narkotikų: socialinis požiūris
Socialinio darbo veiklos sritys yra įvairios ir nuolat besikeičiančios, todėl sugebėjimas prisitaikyti ir tobulėti leidžia darbuotojui pasirinkti jam artimiausią socialinio darbo sritį. Socialiniai darbuotojai gali dirbti savivaldybėse, socialinių paslaugų centruose, ligoninėse, vaikų globos namuose ir kitose institucijose.
Kūrybiškumo ugdymo patarimai
Kūrybiškumas yra kompleksinis gebėjimas, kuriam lavinti reikalingos žinios iš psichologijos, neuromokslų, menų, vadybos ir kitų sričių. Svarbu pradėti nuo savęs pažinimo: kas yra kūrybiškumas, kas jį skatina, o kas trukdo. Tik atsakius į šiuos klausimus, galima efektyviai ugdyti kūrybiškumą.
Viena iš paprasčiausių kūrybiškumo ugdymo priemonių - aplinkos pakeitimas. Tyrimai rodo, kad buvimas prie vandens telkinių, pavyzdžiui, prie jūros, teigiamai veikia kūrybinį mąstymą. Taip pat knygų skaitymas plečia pasaulėžiūrą ir atveria naujus saviraiškos būdus.
Dainų autorė Gabrielė Vikickytė akcentuoja, kad kūrybiškumas prasideda nuo gebėjimo būti pačiam su savimi. Kūrybinis procesas gali būti terapinis, leidžiantis suvokti ir išreikšti emocijas, o tai ypač svarbu socialiniame darbe.
Verslo konsultantė Indrė Kontrimienė pabrėžia, jog kūrybiškumui reikia laiko, kaip ir medžiui reikia metų laikų: poilsio, patirčių ir bendravimo, kad galėtų žydėti. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis susigrąžinti energiją ir įkvėpimą.
Technologijos, ypač dirbtinis intelektas, tampa svarbiu kūrybinės veiklos įrankiu. Programos kaip „MidJourney“, „DreamStudio“, „Dall-e2“ leidžia išlaisvinti vaizduotę ir kurti originalius kūrinius, taip plečiant socialinio darbuotojo gebėjimų spektrą.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir kūrybiškumas
Socialinis darbuotojas veikia kaip komandos lyderis, kuris koordinuoja kitų specialistų - slaugytojų, psichologų, psichoterapeutų, policijos - darbą. Jis sustiprina kliento socialinį gyvenimą, naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą. Darbe būtinas kūrybiškumas, nes kiekviena darbo diena atneša naujų, netikėtų situacijų, reikalaujančių greitų, nestandartinių sprendimų.
Kūrybiškas socialinis darbuotojas ne tik turi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir geba kūrybiškai spręsti problemas, bendradarbiauti su kitais specialistais bei nuolat tobulinti savo kompetencijas. Problemos sprendimas socialiniame darbe yra kūrybiškas pažinimo procesas, apimantis problemos nustatymą ir planų jos sprendimui formavimą.
Kūrybiškumo reikšmė socialiniams darbuotojams ir jos kliūtys
Empiriniai tyrimai rodo, kad socialiniai darbuotojai pasižymi kūrybiniu mąstymu, kuris apima naujų idėjų kūrimą, lankstumą, jautrumą problemoms, kantrybę pokyčiams siekti. Daugumą socialinių darbuotojų skatina vidinė motyvacija, o kūrybiškumą jie integruoja į savo veiklą įvairiomis formomis.
Tačiau egzistuoja veiksniai, trukdantys kūrybiškumui: darbo sąlygos ir biurokratija dažnai yra nurodomos kaip kliūtys saviraiškai. Gerai organizuotas, koordinuotas ir paremta bendradarbiavimu sisteminė darbo aplinka gali ženkliai pagerinti kūrybiškumo raišką socialiniame darbe.
Partnerystės principai socialiniame darbe
- Pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams;
- Laisvos bendros derybos;
- Savanoriškumas ir įsipareigojimų vykdymas;
- Objektyvios informacijos suteikimas ir bešališkumas;
- Tarpusavio kontrolė ir atsakomybė;
- Bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Bendradarbiavimas socialiniame darbe reiškia drauge dalyvauti, priklausyti, prisijungti ir bendrauti. Tai nėra tik formalus darbas kartu, bet ir pagalba, poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas bei bendrų tikslų siekimas.
tags: #kurybiskumo #aspektai #socialiniame #darbe