Lietuvos pensijų rinkoje dalyvauja keli pagrindiniai valdymo subjektai, o gyventojams svarbu žinoti, kuri valdymo įmonė turi daugiausiai klientų ir kodėl tai gali būti reikšminga pasirinkus II arba III pakopos pensijų fondą. Remiantis Lietuvos banko ir rinkos dalyvių pateiktais duomenimis, situacija keičiasi, tačiau tendencijos leidžia išskirti aiškius lyderius pagal dalyvių skaičių ir valdomą turtą.
Apžvalga: dalyvių skaičius ir valdomas turtas
Praėjusiais metais Lietuvoje antros pakopos pensijų fonduose pensijai kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių. Rugsėjo pabaigoje mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius siekė apie 1,428 milijonus. Iš viso antrosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų bendra vertė rugsėjo pabaigoje jau siekė kiek daugiau nei 10 mlrd. eurų (10,056 mlrd. eurų).
Tarp valdymo įmonių daugiausiai klientų ir didžiausią turto dalį tradiciškai turi Swedbank investicijų valdymas. Swedbank investicijų valdymas turi daugiausiai dalyvių - beveik 67 tūkstančius arba 36,9 procento visų trečios pakopos dalyvių; antrosios pakopos fonduose Swedbank taip pat išlaiko lyderio poziciją pagal dalyvių skaičių ir turimą turtą (apie 37,7 proc. dalyvių ir 36,2 proc. aktyvų tarp antrosios pakopos fondų valdytojų).
Lyderiai pagal dalyvius ir aktyvus (santrauka)
- Swedbank investicijų valdymas - daugiausiai dalyvių ir didelė turto dalis tiek II, tiek III pakopose.
- Artea Asset Management - pirmauja pagal turimą trečios pakopos turto vertę (apie 40 % trečios pakopos turto) ir turi reikšmingą klientų skaičių (antroji pozicija pagal klientų skaičių trečioje pakopoje su 23,6 % dalimi).
- SEB investicijų valdymas - stipri pozicija pagal turimą turtą ir klientų skaičių.
- Goindex - sparčiausiai auganti valdytoja pagal valdomo turto ir klientų skaičiaus augimą, nors jos rinkos dalis kol kas maža.
Pažymėtina, jog pagal trečios pakopos pensijų fondų valdomą turtą lyderiauja Artea Asset Management su 193,01 mln. eurų, kas sudaro apie 40 proc. viso trečios pakopos turto. Visgi pagal dalyvių skaičių pirmauja Swedbank Pensijos fondas 18+, turintis daugiau nei 42 tūkstančius klientų.
Kodėl Swedbank turi daugiausiai dalyvių?
Swedbank ilgą laiką buvo stiprus žaidėjas Lietuvos finansų rinkoje, turėdamas plačią klientų bazę ir gerai išvystytas paslaugas bankinėje aplinkoje. Šalies gyventojams lengviau prisijungti prie pensijų fondų per pažįstamą banko infrastruktūrą. Be to, automatizuotas dalyvių priskyrimas pagal amžių ir gyvenimo ciklo fondų sistema reiškia, kad dideli bankai su plačia klientų baze natūraliai pritraukia daugiausiai dalyvių.
Taip pat skaitykite: ĮSA: nauda verslui ir visuomenei
Ar turėti daugiausiai dalyvių reiškia geriausią grąžą?
Ne visuomet. Pasirinkimas pagal dalyvių skaičių nėra vienintelis kriterijus renkantis pensijų valdymo įmonę. Investicinė grąža priklauso nuo fondo investavimo strategijos ir rinkos sąlygų. Pavyzdžiui, trečios pakopos fonduose didžiausią grąžą pagal šių metų duomenis parodė akcijomis investuojantys fondai: Goindex pasaulio akcijų fondas su 8,34 % grąža bei SEB pensija 18+ su 8 % grąža. Artea valdomi fondai taip pat demonstravo aukštas penkerių metų grąžas.
Grąža pagal fondo tipą
- Akcijomis investuojantys (agresyvūs) fondai - didžiausia grąža ilguoju laikotarpiu, bet ir didžiausia rizika.
- Mišrūs fondai - kompromisas tarp rizikos ir grąžos.
- Konservatyvūs (obligacijos, indėliai) - mažiausia rizika, mažesnė grąža.
Vidutiniu laikotarpiu (pastarieji treji metai) rizikingiausi antrosios pakopos fondai sugeneravo apie 47,5 % investicinę grąžą. Tarp trečios pakopos fondų per trejus metus lyderiauja Goindex su itin aukšta grąža, o Artea Ambicingas Active 16+ penkerių metų laikotarpiu pasiekė įspūdingą 91,09 % uždarbį.
II ir III pakopos: dalyvių skaičiaus reikšmė
II pakopos fondai dažnai turi didesnius dalyvių skaičius dėl privalomos arba automatizuotos priskyrimo praktikos pagal gimimo metus bei valstybės skatinamųjų pervedimų. III pakopos fonduose dalyvių yra mažiau, nes tai savanoriškas kaupimas. Tačiau III pakopa suteikia lankstumą - pats žmogus renkasi įmokų dydį ir periodiškumą.
Trečios pakopos fonduose kai kurios valdymo įmonės, pavyzdžiui, Artea, turi didelę turto dalį (apie 40 %), o Swedbank išlaiko pirmąją vietą pagal dalyvių skaičių. Tai reiškia, kad didelis dalyvių skaičius nebūtinai koreliuoja su dominuojančia turto verte trečioje pakopoje.
Valdymo įmonių skaičius ir struktūra
Antros pakopos pensijų fondus šiuo metu valdo šešios įmonės: Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB. Kiekviena įmonė turi po aštuonis gyvenimo ciklo tikslinės grupės fondus ir po vieną pensijų turto išsaugojimo fondą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos prekariumo istorija
Trečios pakopos pensijų fondus valdo keturios valdymo įmonės, o trečiojoje pakopoje aktyviausiai dalyvauja tiek bankai, tiek specializuotos valdymo įmonės.
Augimo tendencijos ir dinamikos pavyzdžiai
Goindex yra pastebimas kaip sparčiausiai auganti valdytoja tiek II, tiek III pakopose - jos valdomo turto vertė ir klientų skaičius per pastaruosius metus augo greičiausiai proporcingai, nors rinkos dalis dar maža. Artea per trejus metus jau padidino savo trečios pakopos turto vertę ženkliai (per 133,5 %), o Swedbank savo dalyvių skaičiaus augimą išlaiko nuoseklų.
Antros pakopos fonduose per pirmus 2025 metų tris mėnesius bendra valdomų aktyvų vertė sumenko apie 3 %, bet per pastaruosius trejus metus šie aktyvai augo apie 54 %. Rugsėjo pabaigoje antrosios pakopos valdomų aktyvų vertė siekė 10,056 mlrd. eurų.
Kaip pasirinkti fondą: dalyvių skaičius kaip vienas iš kriterijų
Dalyvių skaičius gali būti rodiklis, signalizuojantis apie pasitikėjimą valdytoju ir infrastruktūros gebėjimą aptarnauti klientus, bet ruošiantis pasirinkti fondą rekomenduojama atsižvelgti į kelis kriterijus:
- Investavimo strategija ir rizikos tolerancija (agresyvus, mišrus, konservatyvus).
- Istorinė grąža ir jos nuoseklumas per ilgesnį laikotarpį.
- Valdymo mokesčiai ir kitų mokesčių struktūra.
- Valdymo įmonės reputacija ir klientų aptarnavimas.
- Automatinis priskyrimas pagal amžių (gyvenimo ciklo fondai) arba savarankiškas pasirinkimas.
Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojama pačiam ar padedant investicijų konsultantui kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo pasirinkimas
Rizika ir perspėjimai
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo, o praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje.
Valdymo mokesčiai II pakopos fonduose yra reglamentuojami teisės aktais: gyvenimo ciklo pensijų fonduose jie per metus negali viršyti 0,5 % dalyvio turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo fondų mokesčiai per metus negali viršyti 0,2 %.
Praktiniai patarimai gyventojams
- Jeigu svarstote, ar likti II pakopoje ir kada nuo 2026 m. atsiras galimybė pasirinkti tolimesnį kaupimą, įvertinkite alternatyvas - savarankišką investavimą ar III pakopą.
- Kaupimui rekomenduojama skirti bent 10 % pajamų ilguoju laikotarpiu, kad pensijos pajamos artėtų prie rekomenduojamų 70 % buvusių pajamų.
- III pakopos fondo dalyviai turi daugiau lankstumo - gali patys nustatyti įmokų dydį ir periodiškumą, tačiau dažnai pamiršta atnaujinti įmokas keičiantis pajamoms.
- Jei svarstote savarankišką investavimą, prisiminkite, kad ETF ar kiti investiciniai instrumentai reikalauja žinių, laiko ir disciplinos.
Santrauka apie dalyvių skaičiaus reikšmę
Swedbank investicijų valdymas šiuo metu turi daugiausiai dalyvių tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fonduose, tačiau tai nėra vienintelis rodiklis, kurį verta vertinti. Artea išsiskiria didžiausiu turto valdymu trečioje pakopoje ir stipriais ilgalaikiais rezultatais, o sparčiausiai augančios valdytojos, tokios kaip Goindex, rodo rinkos dinamiką ir konkurenciją. Galutinis pasirinkimas turėtų būti grindžiamas ne vien dalyvių skaičiumi, o investavimo tikslu, rizikos tolerancija ir mokesčių struktūra.